Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2023-02-09 16:57

---

Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčia yra įtraukta į Lietuvos architektūros paminklų sąrašą ir pripažinta kultūros paveldo vertybe.

Tomos BIRŠTONĖS nuotr.

(Tęsinys. Pradžia „Santakoje“, Nr. 11)

Pabuvokime prie seniausios Europos valstybių sienos pradžios ir išsiaiškinkime, ką čia galime pamatyti ir sužinoti.

Pirmiausia atsidursite Vištyčio miestelyje, kur įsikūręs Vištyčio regioninis parkas. Šio ribose siena su Rusija tęsiasi apie 14 km. Vandens siena su Rusija Vištyčio ežere, paženklinta plūdurais, yra apie 8,5 km.

Dar viena įdomi detalė: Lietuvos Respublika turi tris valstybių sienų sankirtos taškus sausumoje. Tai Lietuva–Baltarusija–Latvija, Lietuva–Lenkija–Rusija ir Lietuva–Baltarusija–Lenkija.

Lietuvos–Lenkijos–Rusijos sienų sankirta įtvirtinta 2005 m. pavadinimu „Vištytis“. Norėdami pamatyti šią sankirtą turėsite nukeliauti į pietinį Vištyčio regioninio parko smaigalį, kur į vieną tašką sueina trijų valstybių – Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos – sienos. Deja, šis taškas lankomas iš Lenkijos pusės, jį žymi stulpas, vieta yra už 3 km į pietus nuo Vištyčio ežero ir už 100 m nuo Varmijos Mozūrų ir Palenkės vaivadijų ribos važiuojant Lenkijos vaivadijos keliu DW651.

Vištyčio miestelyje galėsite aplankyti ne tik regioninio parko ekspoziciją, bet ir pamatyti kitus istorinius objektus.

XVI a. vykdant valakų reformą, Vištytis kaip miestas buvo tvarkomas pagal stačiakampio plano schemą. Iki tol Vištyčio gyvenvietė kūrėsi palei vieną gatvę. Valakiniame plane buvo numatytos naujos gatvės, kurių svarbiausios trys vedė į Virbalį, Vižainį ir Prūsiją. Jos susikirto priešais bažnyčią, sudarydamos aikštę, kuri buvo pirmoji Vištyčio turgaus aikštė. Atsistoję pietinėje šventoriaus pusėje to plano dalį galite matyti ir šiandien.

XIX a. pr. buvo sudarytas naujas miesto tvarkymo planas, pagal kurį Vištytis išplėstas į rytus palei kelią į Vižainį, pratęsus visas dar XVI a. antrojoje pusėje suplanuotas bei numačius joms statmenas gatves. Taip šalia esamo miesto buvo numatytas ne mažesnio ploto naujas miestas, kuriame turėjo būti suformuoti taisyklingi kvartalai, o centre, prie Vižainio kelio (dabar Taikos gatvė) ir statmenos jam naujos gatvės sankirtos (dabartinė Karių gatvė) – antroji turgaus aikštė. Tą teritoriją galite pamatyti dabartiniame Vištyčio gatvių susikirtime.

1829 m. pastatyta mūrinė Vištyčio Švč. Trejybės katalikų bažnyčia. Vėliau bažnyčios projektas buvo šiek tiek pakoreguotas, tai padarė Vilkaviškio apskrities inžinierius Kučinskis. Šventovė įgavo dvigubo kryžiaus formą, buvo su klasicizmo bruožais, vienabokštė, su apside ir bokšteliu. Ją galite aplankyti miestelio cente. Šioje bažnyčioje tarnavo apie 70 kunigų, kurių vardus ir pavardes galite perskaityti maldos namų prieigoje. Anksčiau šioje vietoje stovėjo 1723 m. pastatyta medinė bažnyčia.

Vištyčio parapijos bažnyčią administravo Vilniaus kolegijos jėzuitai, nes trūko kunigų. Dėl to bažnyčia neturėjo nuolatinio klebono. Šis vienuolių ordinas 1737–1769 m. rūpinosi parapijos sielovada ir misijomis į kaimyninę Prūsiją.

Tai buvo bene vienintelis atvejis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje, kai bažnyčią administravo jėzuitai, nes anais laikais materialiniu turtu aprūpintos parapijos administravimas ir nuolatinis atlygis už sielovadinę tarnystę prieštaravo neturto įžado besilaikančios jėzuitų vienuolijos gyvenimo nuostatams.

Vištyčio parapijoje nuolatos darbavosi keletas draugijos narių, kurių dalis turėjo mokėti lietuvių, lenkų, vokiečių kalbas, taip pat privalėjo pamokslus sakyti lietuviškai. Vokiečių kalba buvo reikalinga katalikybei skleisti į Prūsiją. Iš viso Vištytyje per tris dešimtmečius darbavosi bent 17 jėzuitų tėvų ir bent 2 jėzuitai broliai. Ypač ilgai čia rezidavo tėvai Baltramiejus Kleinas, Paulius Nizvandas, Kristupas Levanavičius ir Juozapas Krauzas. Vilniaus jėzuitų kolegijos spaustuvė Vištytyje turėjo nedidelį popieriaus malūną ir raidžių liejyklą. Jėzuitų sielovada pavertė Vištytį vienu pirmųjų Lietuvoje pamaldumo Švč. Jėzaus Širdžiai židinių: 1741 m. parapijoje įkurta Jėzaus Širdies brolija, 1747 m. nutapytas paveikslas „Švč. Jėzaus Širdis“ (dabar saugomas Krikščioniškojo kultūros centro muziejuje Marijampolėje), iš tų laikų bažnyčioje išliko procesijų altorėlis, skirtas Švč. Jėzaus Širdžiai.

Įžymus Vištyčio bažnyčioje esantis žalvarinis varpas. Tai antrasis Lietuvoje žinomas garsaus Karaliaučiaus varpų liejiko Georgijaus Bernhardo Kinderio kūrinys. Kitas šio liejiko varpas, datuotas 1738 m., yra Mažeikių rajone, Pikelių bažnyčioje. Vištyčio bažnyčios varpas, pasižymintis monumentalia forma, išraiškingu siluetu ir stilingu dekoru, pakabintas varpinėje. Varpo vidurinėje juostoje, kuri nuo ornamentų atribota reljefiniais rumbeliais, įrašyta: „IN HONOREM SACRO SANCTA TRINITATIS“ (Šventosios Trejybės garbei). Ant varpo apatinio graižo gaubtinės yra antrasis užrašas: „ME FVDIT GEORGIVS BERNHARDVS KINDER REGIOMONTI ANNO 1730“ ( Aš, Georgijus Bernardas Kinderis, padariau 1730 m.).

Centriniame bažnyčios altoriuje yra 1937 m. nutapytas paveikslas „Šventoji trejybė“, jo autorius – kunigas dailininkas Pijus Brazauskas. Paveikslą užsakė moterų katalikių draugija, surinkusi lėšų per organizuotą loteriją. Įdomu tai, kad dailininkas P. Brazauskas gimė Bartninkų kaime, kunigų seminariją baigė Gižuose, o kunigaudamas Aleksote mokėsi Kauno meno mokykloje ir ją baigė. Jis freskomis išdekoravo Pajevonio bažnyčią, nutapė paveikslą „Dariaus ir Girėno transatlantinis žygis“. 1945 m. pasitraukė į Austriją, vėliau – į JAV. Ten sukūrė triptiką „Lietuvos karaliaus Mindaugo krikštas“, palaimintojo J. Matulaičio ir kitų žymių dvasininkų portretų, šventųjų paveikslų, keturioms bažnyčioms nutapė skirtingas Kryžiaus kelio stotis. Penkišimtosioms šv. Kazimiero mirties metinėms sukūrė keletą jo paveikslų. Padėjo kraštotyrininkui Broniui Kvikliui rengti leidinį „Lietuvos bažnyčios“. Marguis Giuseppe Scichona universiteto fondas už darbus bažnytinio meno srityje kun. P. Brazauskui suteikė garbės daktaro laipsnį.

XIX a. antroje pusėje Vištyčio parapijoje tarnavo klebonas Andriejus Bakunauskas (Bakunowski). Yra žinių, kad jis bendravo su daktaru Jonu Basanavičiumi, kuris kleboną vadino Bakūnu. Kunigas palaidotas Vištyčio kapinėse, kapas išlikęs iki mūsų dienų.

1842 m. buvo įsteigta Vištyčio evangelikų liuteronų parapija. Architektas L. Salkovskis parengė šios konfesijos bažnyčios projektą, šventovė po kelerių metų buvo pastatyta. Ją galite aplankyti rytinėje miestelio dalyje.

Šalia katalikų kapinių yra ir evangelikų liuteronų kapinės.

Vištyčio Šv. Vladimiro cerkvė pastatyta 1912 m. Tai viena paskutiniųjų cerkvių, pastatytų Lietuvoje. Po Antrojo pasaulinio karo apdegęs pastatas sunyko. Ant jo pamatų dabar stovi paminklas, kurį galite pamatyti prie ežero, netoli valstybės sienos.



Genia JURKYNIENĖ

Istorikė



(Bus daugiau)

Galerija: Vištytis

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---