Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2023-02-15 16:53

---

Didysis Vištyčio akmuo, tūkstantmečius žvelgęs į visas keturias pasaulio puses, yra pagrindinis miestelio simbolis.

Lijanos DULSKYTĖS nuotr.

(Pabaiga. Spausdinta „Santakoje“, Nr. 11–12)

Vištytyje gyveno gausi žydų bendruomenė. Šios konfesijos maldos namai – sinagoga stovėjo šiaurės vakarinėje miestelio dalyje, Kalno ir Sodų gatvių sankirtoje. Dabar telikęs vakarinės sienos fragmentas.

Ši sinagoga pastatyta apie 1850 m. Vištytyje buvo dvi sinagogos – didžioji, o šalia jos mažoji – studijų namai. Karai, gaisrai ir kitos negandos aplenkė sinagogą, tačiau didžiausia tragedija įvyko Antrojo pasaulinio karo metu, kai buvo išžudyta visa Vištyčio žydų bendruomenė, o karo pabaigoje ir sinagoga buvo apgriauta. Po karo sinagoga buvo nugriauta, liko tik vakarinė siena. Ši buvo apardyta, prie jos pastatytas garažas. Buvusią sinagogos vietą žymi atminimo akmuo.

Vištytyje yra ir dvejos žydų kapinės – senosios ir naujosios. Senosios kapinės yra Kalno gatvėje, link Vydupio, į vakarus nuo buvusios sinagogos jos nutolusios apie 200 m. Šios kapines jau visai sunykusios. Naujosios kapinės yra už Vydupio, prie pat sienos su Rusija (Karaliaučiaus sritimi).

Be abejo, pagrindinis mūsų miestelio simbolis yra Didysis Vištyčio akmuo. Tūkstančius metų šis riedulys žvelgė į visas keturias pasaulio dalis, matydamas, kaip keičiasi peizažas, kaip į jį įsiliejo pirmieji čia pasirodę žmonės. Girdėjo šis akmuo šimtamečių girių ošimą, galbūt jotvingių ar sūduvių krivių maldas, vėliau poškėjo kirviai, žmonės statė namus, dirbo vis platesnius žemės plotus. O iš vakarų vis dažniau pasigirsdavo svetima kalba ir nepažįstama religija. Link šių vietų slinko Kryžiuočių ordinas.

Nebeliko į vakarus gyvenusių prūsų genčių. Vyko kovos, vėliau prasidėjo su pertraukomis taikus gyvenimas. Daug įvairių kalbų ir darbų matė ir girdėjo šis gamtos stebuklas. Ir šiandien užlipę ant jo galėsite pasižvalgyti į visas keturias pasaulio puses, taip pat pamatyti tą seniausią Europos valstybių sieną, kuri vinguriuoja visai netoli vakaruose.



Genia JURKYNIENĖ

Istorikė

Galerija: Vištytis

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---