|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2023-02-20 16:47
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalį Linai Kružinauskienei Valstybės atkūrimo dienos proga įteikė Prezidentas Gitanas Nausėda.Roberto DAČKAUS nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
Vilkaviškietei svarbus apdovanojimas įteiktas už savo krašto puoselėjimą, rūpestį dėl jo gerovės, už iniciatyvas, skatinančias gyventojus bendrauti ir bendradarbiauti. Pati L. Kružinauskienė sakė, kad kur kas labiau už apdovanojimus vertina galimybę padėti žmonėms. Tačiau viešumas ir įvertinimas padeda pritraukti daugiau geranoriškų žmonių, puoselėti ir plėsti savanorišką veiklą, kuria aktyvi vilkaviškietė užsiima jau du dešimtmečius. Nors vaikystėje savanorystės veiklų nebuvo, gausioje 10 vaikų šeimoje augusi Lina visada rinkdavosi geriau turėti šimtą draugų nei daug pinigų. Taip pat galvojo ir jos broliai bei seserys, todėl Jablonskių namuose visada buvo daug draugų. Pilietiškumo bei altruizmo dvasia auklėti broliai ir seserys visada buvo pasirengę padėti kitiems, o prireikus pagalbos toli ieškoti nereikėdavo ir patiems. Tad savanoriškas, neatlygintinas darbas, džiaugsmas padėti visada buvo Linos prioritetų sąraše. Kai prieš du dešimtmečius pradėjo kurtis kaimo bendruomenės, L. Kružinauskienė nesikratė pareigų, patunkiškiečiams pasiūlius tapti jų bendruomenės pirmininke. Kai po kelių mėnesių rajone susikūrusios jau 24 bendruomenės įsteigė savo asociaciją, L. Kružinauskienė buvo išrinkta Vilkaviškio rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininke. Prie šių pareigų dar prisidėjo vadovavimas Vilkaviškio vietos veiklos grupei. Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkę į savo gretas pasikvietė ir atsikūręs Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vilkaviškio skyrius. Aktyviai savanoriavusiai ir kitus suburti gebėjusiai Linai ilgametis Raudonojo Kryžiaus organizacijos rajone vadovas Romualdas Sveikata netruko perduoti skyriaus vairą. Lygindama savanoriavimo pradžią ir dabartinius laikus Lina Kružinauskienė pastebi, kad vilkaviškiečiai tapo daug aktyvesni, sąmoningesni, pilietiškesni. – Žmonės tampa jautresni kito skausmui, nelaimei, negaliai. Ypač džiaugiuosi jaunąja karta, kuri yra motyvuota, altruistiška, jiems savanorystė – savaime suprantama neatlygintina pagalba. Atkreipiau dėmesį, kad vyresniosios kartos savanoriai dar mėgsta būti pastebėti, įvertinti, o jaunimui to visai nereikia. Jie ateina, padeda ir nelaukia, kol jiems pasakysi ačiū, – kalbėjo L. Kružinauskienė. Ne vienai visuomeninei organizacijai vadovaujanti L. Kružinauskienė įsitikinusi, kad visi savanoriai yra vienodai vertingi nežiūrint į tai, kokias pareigas jie užima organizacijoje, ar yra oficialiai įtraukti į jos sąrašus, ar tiesiog prisideda darbu tuomet, kai yra kviečiami. Raudonojo Kryžiaus organizacijos savanorių branduolį sudaro kaimo bendruomenių nariai, tačiau yra ir tokių žmonių, kurie prisijungia tik tada, kai organizacija kreipiasi į visuomenę pagalbos. Nuolatiniai savanoriai, kurių yra 58, dalyvauja „Šiltų apsilankymų“ programoje, lanko apie 150 rajono senelių, kuriais rūpinasi, padeda, bendrauja. Susirenka ir tada, kai reikia organizuoti labdaros akcijas, iškrauti labdaros siuntinius, surūšiuoti maisto siuntas, perkrauti drabužius ir kt. Raudonojo Kryžiaus būstinėje ir drabužių sandėlyje nuolat budi po kelis žmones, kurie priima pagalbos prašančiuosius. Visgi prieš trejus metus, kai užklupo COVID-19 pandemija, savanoriai susidūrė su didžiuliais iššūkiais, nes teko dirbti iki tol nepatirtomis sąlygomis. Rizikuodami savo sveikata Raudonojo Kryžiaus žmonės lankė COVID-19 užsikrėtusius senjorus, vežė jiems maisto, apsaugos priemonių, vaistų, apipirkdavo parduotuvėse ir kt. Vos pasibaigus pandemijos iššūkiams užgriuvo karas Ukrainoje. Pirmą karo dieną L. Kružinauskienė pajuto itin didelį savanorių aktyvumą. Paprašius pagalbos per kelias valandas prisiregistravo šimtai žmonių. Vilkaviškiečiai ukrainiečiams aukojo pinigų, daiktų, maisto produktų, higienos priemonių, apgyvendino karo pabėgėlius savo namuose. Plūstelėjus pabėgėlių bangai L. Kružinauskienės telefonas skambėdavo kiaurą parą. Moteris juokavo, kad ukrainiečiams sunkiai ištariamos Kružinauskienės pavardės negalintys įsiminti pabėgėliai ją ir dabar vadina „mama Lina“. Kol kalbėjomės kabinete, Linos telefonas skambėjo nuolat. Moteris kantriai patarinėjo pabėgėliams, ką daryti pasibaigus dokumentams, kur gauti maisto kortelę, kaip sumokėti mokesčius už komunalines paslaugas ir pan. Anot L. Kružinauskienės, dabartinės problemos – smulkmena, palyginus su tomis, su kuriomis susidūrė pirmosiomis karo dienomis. Sunkiausia buvo, kai reikėdavo spręsti ne čia atvykusių ukrainiečių, o karo zonoje likusių jų giminaičių problemas, rasti galimybių pargabenti juos į Lietuvą. Lina džiaugiasi, kad jos tiesioginis darbas – vadovavimas Vilkaviškio vietos veiklos grupei – nereikalauja sėdėti kabinete. Todėl darbo kompiuteris dažnai įsitaiso Raudonojo Kryžiaus būstinėje. Taip tiesiogines pareigas ji gali derinti su savanoryste. Nors vilkaviškiečiai pakankamai aktyvūs, savanorių rankų niekada nebūna per daug. Dabar Raudonasis Kryžius organizuoja Ekstremalių situacijų būrius ir rengia apmokymus, kaip reikėtų elgtis krizių atvejais, kaip organizuoti pagalbą gyventojams ištikus ekstremaliai situacijai. Dėl to Lina kviestų prisijungti jaunus, energingus žmones. Ypač laukiama vyrų. Anot L. Kružinauskienės, ne kiekvienas supranta, kaip gera be jokio atlygio daryti gera kitiems. Ji kviestų visus pabandyti ir prisijungti prie savanoriškos veiklos.
Galerija: Apdovanojimai
Publikuota: 2023-02-20 16:47:21 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Debatų dalyvius užklupo nepatogūs klausimai * Sodai ūkininkus nustebino gausiu šiemetiniu obuolių derliumi * Dienos kaime: tarp neįprastų agurkų ir... nuotaikingų eilėraščių Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|