|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-02-20 17:07
|
|
|
Kosmetologė Larisa Morozova neslėpė, jog ir pati, ir jos klientės bijo naujo galimo puolimo.
Autoriaus nuotr.
Po dviejų mėnesių pertraukos atvykęs į Charkivą radau jį gerokai nervingesnį. Didmiestis šį kartą pasitiko labiau įsitempęs nei Lvivas, Kyjivas ar Dnipras, kuriuose prieš tai lankiausi.
Žmonės pradėjo įdėmiau sekti karo įvykius
Norėdamas išsiaiškinti to priežastis pakalbinau kirpyklos bei turgaus darbuotojus. Pagalvojau: kas geriau už juos gali žinoti naujienas ir jausti miesto pulsą?
– Viskas dėl to, kad artėjant vasario 24-ajai politikai bei apžvalgininkai žiniasklaidoje ėmė kalbėti, jog karo metinių proga Rusija gali pradėti naują didžiulio masto puolimą, o viena iš krypčių bus Charkivas, – išpyškino kirpyklos kosmetologė Larisa Morozova.
Ši keturiasdešimtmetė moteris, gyvenanti arčiausiai Rusijos sienos esančiame ir labiausiai nuo bombardavimų nukentėjusiame Saltovkos mikrorajone, neslėpė, jog pastaruoju metu labai įdėmiai seka karo įvykius.
– Aš asmeniškai nemanau, kad pasikartos toks puolimas, tačiau pavojaus atveju esu pasiryžusi su šeima skubiai išvykti. Daugiau nenoriu patirti tokio streso, kokį išgyvenau karo pradžioje, kai bomba sunaikino mūsų garažą ir vieną iš turėtų dviejų mašinų, kai raketos sproginėjo be perstojo ir dvi savaites slėpėmės rūsyje. Po to tris paras per atokius kaimus mašina bėgome į Vakarų Ukrainą. Visą kelią meldžiausi, kad tik nieko neatsitiktų, – pasakojo moteris.
Yra laukiančiųjų ir Rusijos pergalės
Anot kosmetologės, apie galimą naują puolimą kalba dauguma jos klienčių, kai kurios dar likus savaitei iki karo metinių išvyko iš miesto.
– Panikos mieste kol kas nėra. Tie, kas labai bijo, liko gyventi užsienyje arba Vakarų Ukrainoje, o kitiems bombų sprogimai yra kasdienybė – lyginant su karo pradžia jos atskrenda retai ir dažniausiai pataiko į strateginius objektus, o ne į gyvenamuosius namus, – kalbėjo Larisa. – Mane neseniai ištiko šokas, kai kalbėdama telefonu viena sena bičiulė prasitarė, jog tiki ir laukia Maskvos pergalės, nes tai esą atneš Charkivui ramybę ir didesnį klestėjimą. Supratau, kad gandai apie nedidelės dalies charkiviečių prorusiškumą yra tikri, ir nustojau su ta moterimi bendrauti.
Tiek kirpykloje, tiek turguje kalbinti asmenys neslėpė, jog šnekamoji jų kalba yra rusų, tačiau save vadino rusakalbiais ukrainiečiais ir teigė, gink Dieve, nenorintys gyventi autoritarinėje Rusijoje.
Turguje dauguma prekeivių sakė netikintys, kad Charkivas bus puolamas iš naujo. Jeigu miesto nepavyko įveikti karo pradžioje, tai, jų nuomone, to tikrai nepavyks padaryti ir dabar, kai Charkivas tapo keleriopai geriau įtvirtintas.
Barabašovo turguje užkalbinęs 55-erių prekeivę Svetą asmeniškai įsitikinau, jog mieste, kuris nuo Rusijos sienos nutolęs vos 40 km, nedidelė dalis žmonių visgi tiki melaginga Kremliaus propaganda ir slapta palaiko Rusijos karius.
– Skaičiau, kad Barabašovo turgus prieš karą buvo didžiausias Ukrainoje ir visoje Rytų Europoje, o pasaulyje užėmė 14 vietą. Ar gera tada buvo prekyba?
– Nepalyginamai geresnė, savaitgaliais čia buvo žmonių marios, mes neturėjome laiko atsipūsti. Dabar didžioji dalis turgaus sudegusi, prekeivių nedaug, nes mieste gyventojų liko tik pusė, o ir tie eina į centrinį turgų.
– Kodėl jūs nesikeliate į kitą turgų?
– Aš gyvenu šiame rajone, Saltovkoje, ir čia prekiauju 20 metų. Pirkėjai, net internetiniai, žino, kur mane rasti. Be to, tikiu, kad karui pasibaigus turgus bus atstatytas, ir viskas bus gerai.
– O kada ir kaip baigsis karas?
– Anksčiau ar vėliau baigsis. Charkivas priklausys Rusijai. Esu tikra, kad ir Odesa, ir Zaporižė bus Rusijos. Aš ne prieš Ukrainą, bet juk ji žymiai silpnesnė, ilgai nesišakos.
– Manote, kad Vakarų parama ir ginklai Ukrainai nepadės laimėti?
– Juokaujate? Rusija turi geresnių ginklų, tik jų dar nerodo. O jei reikės, tai mestelės porą rimtesnių bombų, ir žaidimas baigsis. Vakarai apsikakos iš baimės.
– Kas kaltas dėl to karo?
– Pati Ukraina, jos vadovai – susikukavo su radikalais iš Vakarų Ukrainos ir sugalvojo visus priversti kalbėti ukrainietiškai, sakydami, kad rusų kalba nebebus valstybinė. Todėl 2014 metais ir sukilo liaudis Luhanske bei Donecke. Ir ten, ir pas mus juk gyvena beveik vien rusai. Kam mums ukrainiečių kalba? Kyjivo samdiniai aštuonerius metus bombardavo Donecką ir žudė mūsų vaikus, o pernai Zelenskis sudarė sąmokslą su JAV bei NATO ir planavo užimti Donecką, bet Maskva užbėgo tam už akių ir pirma puolė Ukrainą.
– O kodėl Rusijos kariai žudo civilius, prievartauja moteris, bombarduoja ligonines, mokyklas, grobia žmonių turtą? Juk girdėjote, kas dėjosi Bučoje?
– Jūs nežinote tiesos. Kyjivas ir Vakarai meluoja apie Bučą, ten iš tikro patys ukrainiečiai viską darė – taip, kaip 2014 metais, kai patys šaudė į demonstrantus Maidane. Kodėl jūsų spauda nerašo apie ukrainiečių karių vykdomas žudynes ir prievartavimus, apie rusų belaisvių kankinimus, apie tai, kad ukrainiečių tankai ir patrankos slepiasi tarp gyvenamųjų namų, kad dėl jų atsakomosios ugnies žūva civiliai ir griūva namai? Jūs ten, Vakaruose, nežinote tiesos ir esate mulkinami Kyjivo propagandos. Nebenoriu su jumis kalbėti, nefotografuokite manęs ir dinkite iš čia.
Pasiryžę kovoti iki galo
Po tokio nemalonaus pašnekesio su Sveta nuvažiavau į centrinę Charkivo geležinkelio stotį. Sukarintos apsaugos darbuotojo, pamainos viršininko Sašos Nedviedenkos paklausiau, ar daug charkiviečių bėga iš miesto.
– Nebėga. Nepastebėjome jokio išvykstančiųjų srauto padidėjimo. Manau, iš tikrųjų gyventojai netiki, kad karo metinių proga Rusija puls Charkivą. Aišku, Maskva ne kartą pademonstravo savo žiaurumą ir gali paleisti į mus daug raketų, pražudyti nemažai žmonių, bet tai tik padidins mūsų pyktį ir pergalės troškimą, – pareiškė S. Nedviedenko.
Miesto puolimu netikėjo ir gatvėje užkalbintas karys Aleksandras, tą dieną tiesiai iš fronto Bachmute atvykęs į Charkive esančią karo ligoninę operuotis sinusito. Karys pareiškė, jog Kremliaus vadovai nori karo metinių proga pasigirti kokiu nors laimėjimu ir jau prieš tris savaites pradėjo puolimą, tačiau ne Charkivo, o Donecko ir Luhansko regionuose, kur sutelkė daug kariuomenės.
– Aleksandrai, tu labai kosti. Ar daug tokių negaluojančių karių yra fronte, ar turite pakankamai vaistų, kaip susišildote apkasuose naktį?
– Naudojame specialius miltelius, kuriuos pradarius dėl santykio su oru įvyksta cheminė reakcija ir jie ima skleisti šilumą. Naktį po rūbais apsibarstome milteliais kūną ir sušylame. Vaistų gauname, bet vis tiek daugelis sirguliuoja, nes reikia visą savaitę apkasuose išsėdėti ir tik po to pasikeičiame, galime eiti pailsėti.
– Kas sunkiau – fizinis ar psichinis nuovargis?
– Psichinis. Labai sunku, kai žūsta draugai, su kuriais daliniesi maistu, ilsiesi, eini į mūšį, kurie išsipasakoja savo gyvenimą ir ateities planus. Tik staiga pamatai, kad jo vieta tuščia.
– Apie ką poilsio metu svajoji, kokius ateities planus kuri?
– Visų pirma, norėčiau išsimiegoti, išsiilsėti. Vėliau turbūt pakeliaučiau. Nesu buvęs užsienyje, kartu su savo mergina aplankyčiau keletą šalių. Planuoju susikurti verslą. Na, aišku, noriu pasistatyti namą, susilaukti vaikų.
– Ar jums, frontininkams, suteikiamos atostogos?
– Taip, po pusmečio galima dešimčiai dienų vykti atostogų. Mano draugai jau buvo, aš dar ne, nes laukiu, kada iš užsienio į Vinicos miestą, iš kur esu kilęs ir kur gyvena mama, grįš abi seserys su vaikais ir mano mergina. Noriu su visais susitikti.
– Ar Ukrainai pavyks atsikovoti Donecką, Luhanską, Krymą?
– Jeigu užtektinai gausime puolimui reikiamos ginkluotės, atsikovosime. Mums, kariams, ryžto užteks, tik apmaudu, kad dabar neturime pakankamai ginkluotės ir visko mums trūksta.
– O jei Rusija pasiųs dar penkis kartus daugiau karių ir ginklų, o Vakarai tiek jų neduos?
– Tada bus blogai. Bet vis tiek sieksime pergalės, savo žemių neatsisakysime.
Eldoradas BUTRIMAS
Specialiai iš Charkivo
Po dviejų mėnesių pertraukos atvykęs į Charkivą radau jį gerokai nervingesnį. Didmiestis šį kartą pasitiko labiau įsitempęs nei Lvivas, Kyjivas ar Dnipras, kuriuose prieš tai lankiausi. |
Norėdamas išsiaiškinti to priežastis pakalbinau kirpyklos bei turgaus darbuotojus. Pagalvojau: kas geriau už juos gali žinoti naujienas ir jausti miesto pulsą?
– Viskas dėl to, kad artėjant vasario 24-ajai politikai bei apžvalgininkai žiniasklaidoje ėmė kalbėti, jog karo metinių proga Rusija gali pradėti naują didžiulio masto puolimą, o viena iš krypčių bus Charkivas, – išpyškino kirpyklos kosmetologė Larisa Morozova.
Ši keturiasdešimtmetė moteris, gyvenanti arčiausiai Rusijos sienos esančiame ir labiausiai nuo bombardavimų nukentėjusiame Saltovkos mikrorajone, neslėpė, jog pastaruoju metu labai įdėmiai seka karo įvykius.
– Aš asmeniškai nemanau, kad pasikartos toks puolimas, tačiau pavojaus atveju esu pasiryžusi su šeima skubiai išvykti. Daugiau nenoriu patirti tokio streso, kokį išgyvenau karo pradžioje, kai bomba sunaikino mūsų garažą ir vieną iš turėtų dviejų mašinų, kai raketos sproginėjo be perstojo ir dvi savaites slėpėmės rūsyje. Po to tris paras per atokius kaimus mašina bėgome į Vakarų Ukrainą. Visą kelią meldžiausi, kad tik nieko neatsitiktų, – pasakojo moteris.
Anot kosmetologės, apie galimą naują puolimą kalba dauguma jos klienčių, kai kurios dar likus savaitei iki karo metinių išvyko iš miesto.
– Panikos mieste kol kas nėra. Tie, kas labai bijo, liko gyventi užsienyje arba Vakarų Ukrainoje, o kitiems bombų sprogimai yra kasdienybė – lyginant su karo pradžia jos atskrenda retai ir dažniausiai pataiko į strateginius objektus, o ne į gyvenamuosius namus, – kalbėjo Larisa. – Mane neseniai ištiko šokas, kai kalbėdama telefonu viena sena bičiulė prasitarė, jog tiki ir laukia Maskvos pergalės, nes tai esą atneš Charkivui ramybę ir didesnį klestėjimą. Supratau, kad gandai apie nedidelės dalies charkiviečių prorusiškumą yra tikri, ir nustojau su ta moterimi bendrauti.
Tiek kirpykloje, tiek turguje kalbinti asmenys neslėpė, jog šnekamoji jų kalba yra rusų, tačiau save vadino rusakalbiais ukrainiečiais ir teigė, gink Dieve, nenorintys gyventi autoritarinėje Rusijoje.
Turguje dauguma prekeivių sakė netikintys, kad Charkivas bus puolamas iš naujo. Jeigu miesto nepavyko įveikti karo pradžioje, tai, jų nuomone, to tikrai nepavyks padaryti ir dabar, kai Charkivas tapo keleriopai geriau įtvirtintas.
Barabašovo turguje užkalbinęs 55-erių prekeivę Svetą asmeniškai įsitikinau, jog mieste, kuris nuo Rusijos sienos nutolęs vos 40 km, nedidelė dalis žmonių visgi tiki melaginga Kremliaus propaganda ir slapta palaiko Rusijos karius.
– Skaičiau, kad Barabašovo turgus prieš karą buvo didžiausias Ukrainoje ir visoje Rytų Europoje, o pasaulyje užėmė 14 vietą. Ar gera tada buvo prekyba?
– Nepalyginamai geresnė, savaitgaliais čia buvo žmonių marios, mes neturėjome laiko atsipūsti. Dabar didžioji dalis turgaus sudegusi, prekeivių nedaug, nes mieste gyventojų liko tik pusė, o ir tie eina į centrinį turgų.
– Kodėl jūs nesikeliate į kitą turgų?
– Aš gyvenu šiame rajone, Saltovkoje, ir čia prekiauju 20 metų. Pirkėjai, net internetiniai, žino, kur mane rasti. Be to, tikiu, kad karui pasibaigus turgus bus atstatytas, ir viskas bus gerai.
– O kada ir kaip baigsis karas?
– Anksčiau ar vėliau baigsis. Charkivas priklausys Rusijai. Esu tikra, kad ir Odesa, ir Zaporižė bus Rusijos. Aš ne prieš Ukrainą, bet juk ji žymiai silpnesnė, ilgai nesišakos.
– Manote, kad Vakarų parama ir ginklai Ukrainai nepadės laimėti?
– Juokaujate? Rusija turi geresnių ginklų, tik jų dar nerodo. O jei reikės, tai mestelės porą rimtesnių bombų, ir žaidimas baigsis. Vakarai apsikakos iš baimės.
– Kas kaltas dėl to karo?
– Pati Ukraina, jos vadovai – susikukavo su radikalais iš Vakarų Ukrainos ir sugalvojo visus priversti kalbėti ukrainietiškai, sakydami, kad rusų kalba nebebus valstybinė. Todėl 2014 metais ir sukilo liaudis Luhanske bei Donecke. Ir ten, ir pas mus juk gyvena beveik vien rusai. Kam mums ukrainiečių kalba? Kyjivo samdiniai aštuonerius metus bombardavo Donecką ir žudė mūsų vaikus, o pernai Zelenskis sudarė sąmokslą su JAV bei NATO ir planavo užimti Donecką, bet Maskva užbėgo tam už akių ir pirma puolė Ukrainą.
– O kodėl Rusijos kariai žudo civilius, prievartauja moteris, bombarduoja ligonines, mokyklas, grobia žmonių turtą? Juk girdėjote, kas dėjosi Bučoje?
– Jūs nežinote tiesos. Kyjivas ir Vakarai meluoja apie Bučą, ten iš tikro patys ukrainiečiai viską darė – taip, kaip 2014 metais, kai patys šaudė į demonstrantus Maidane. Kodėl jūsų spauda nerašo apie ukrainiečių karių vykdomas žudynes ir prievartavimus, apie rusų belaisvių kankinimus, apie tai, kad ukrainiečių tankai ir patrankos slepiasi tarp gyvenamųjų namų, kad dėl jų atsakomosios ugnies žūva civiliai ir griūva namai? Jūs ten, Vakaruose, nežinote tiesos ir esate mulkinami Kyjivo propagandos. Nebenoriu su jumis kalbėti, nefotografuokite manęs ir dinkite iš čia.
Po tokio nemalonaus pašnekesio su Sveta nuvažiavau į centrinę Charkivo geležinkelio stotį. Sukarintos apsaugos darbuotojo, pamainos viršininko Sašos Nedviedenkos paklausiau, ar daug charkiviečių bėga iš miesto.
– Nebėga. Nepastebėjome jokio išvykstančiųjų srauto padidėjimo. Manau, iš tikrųjų gyventojai netiki, kad karo metinių proga Rusija puls Charkivą. Aišku, Maskva ne kartą pademonstravo savo žiaurumą ir gali paleisti į mus daug raketų, pražudyti nemažai žmonių, bet tai tik padidins mūsų pyktį ir pergalės troškimą, – pareiškė S. Nedviedenko.
Miesto puolimu netikėjo ir gatvėje užkalbintas karys Aleksandras, tą dieną tiesiai iš fronto Bachmute atvykęs į Charkive esančią karo ligoninę operuotis sinusito. Karys pareiškė, jog Kremliaus vadovai nori karo metinių proga pasigirti kokiu nors laimėjimu ir jau prieš tris savaites pradėjo puolimą, tačiau ne Charkivo, o Donecko ir Luhansko regionuose, kur sutelkė daug kariuomenės.
– Aleksandrai, tu labai kosti. Ar daug tokių negaluojančių karių yra fronte, ar turite pakankamai vaistų, kaip susišildote apkasuose naktį?
– Naudojame specialius miltelius, kuriuos pradarius dėl santykio su oru įvyksta cheminė reakcija ir jie ima skleisti šilumą. Naktį po rūbais apsibarstome milteliais kūną ir sušylame. Vaistų gauname, bet vis tiek daugelis sirguliuoja, nes reikia visą savaitę apkasuose išsėdėti ir tik po to pasikeičiame, galime eiti pailsėti.
– Kas sunkiau – fizinis ar psichinis nuovargis?
– Psichinis. Labai sunku, kai žūsta draugai, su kuriais daliniesi maistu, ilsiesi, eini į mūšį, kurie išsipasakoja savo gyvenimą ir ateities planus. Tik staiga pamatai, kad jo vieta tuščia.
– Apie ką poilsio metu svajoji, kokius ateities planus kuri?
– Visų pirma, norėčiau išsimiegoti, išsiilsėti. Vėliau turbūt pakeliaučiau. Nesu buvęs užsienyje, kartu su savo mergina aplankyčiau keletą šalių. Planuoju susikurti verslą. Na, aišku, noriu pasistatyti namą, susilaukti vaikų.
– Ar jums, frontininkams, suteikiamos atostogos?
– Taip, po pusmečio galima dešimčiai dienų vykti atostogų. Mano draugai jau buvo, aš dar ne, nes laukiu, kada iš užsienio į Vinicos miestą, iš kur esu kilęs ir kur gyvena mama, grįš abi seserys su vaikais ir mano mergina. Noriu su visais susitikti.
– Ar Ukrainai pavyks atsikovoti Donecką, Luhanską, Krymą?
– Jeigu užtektinai gausime puolimui reikiamos ginkluotės, atsikovosime. Mums, kariams, ryžto užteks, tik apmaudu, kad dabar neturime pakankamai ginkluotės ir visko mums trūksta.
– O jei Rusija pasiųs dar penkis kartus daugiau karių ir ginklų, o Vakarai tiek jų neduos?
– Tada bus blogai. Bet vis tiek sieksime pergalės, savo žemių neatsisakysime.
Eldoradas BUTRIMAS
Specialiai iš Charkivo
Galerija: Charkivas
Publikuota: 2023-02-20 17:07:40
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|