Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Iš piliečio pozicijos

---

„Mūsų valstybės pozicija tvirta: iš Rusijos patekti į Lietuvą šalies agresorės atlikėjams yra neįmanoma“, – oficialią Lietuvos poziciją pabrėžia kultūros ministras Simonas Kairys.

Laimos Penek / LRV nuotr.

Karas – tai ne tik kariniai veiksmai, šūviai ir sprogimai ar skirtingų šalių kariuomenių tiesioginis susidūrimas. Šiuolaikiniame kare intensyviai pasitelkiama dezinformacija ir melagienos. Ne paslaptis, kad kultūra taip pat gali tapti pavojingu dezinformacijos įrankiu. Dėl šios priežasties į Lietuvą draudžiama atvykti rusų atlikėjams, kurie viešai demonstruoja prielankumą Ukrainoje vykstančio karo agresorei Rusijai, savo koncertuose atlieka propagandine dainas, skleidžia melagingą informaciją, ja dalijasi socialiniuose tinkluose ir tokiu būdu prisideda prie Rusijos vykdomų karo veiksmų. Kovoje prieš rusišką propagandą ir dezinformaciją esantys teisiniai saugikliai padeda, bet būtinas ir kiekvieno iš mūsų –besilankančio kultūriniuose renginiuose, ar juos organizuojančio – nuolatinis budrumas ir sąmoningumas.

Lietuvos pozicija tvirta – Putino propagandą skleidžiantiems atlikėjams šalies sienos uždarytos

„Mūsų valstybės pozicija tvirta: iš Rusijos patekti į Lietuvą šalies agresorės atlikėjams yra neįmanoma. Lietuvos valstybei priklausančios kultūros įstaigos savo ruožtu klausimą dėl Rusijos atlikėjų taip pat yra seniai įvertinusios ir supratusios“, – oficialią Lietuvos poziciją pabrėžia kultūros ministras Simonas Kairys.

Vis dėlto, kovo pradžioje Vilniuje įvyko rusų reperio Morgenshterno koncertas. Šis atlikėjas yra šlovinęs Vladimirą Putiną, nepageidaujamas Ukrainoje. Prie koncerto vietos rinkosi ukrainiečiai su savo šalies simbolika, o tarp reperio gerbėjų buvo ir tokių, kurie neslėpė „Z“ simbolių. Tą vakarą vyko muštynės, buvo pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas, o viešojoje erdvėje teisininkai ir politikai vis dar diskutuoja, kodėl toks koncertas įvyko ir ką daryti, kad panašūs įvykiai nepasikartotų.

Nors daugelis valstybės kultūros įstaigų suvokia, kodėl mūsų šalyje nepageidaujami rusų atlikėjų koncertai, pasak ministro, dar esama privačių subjektų, kurie neįvertina visų su koncertuoti priimamu atlikėju susijusių faktų, jo viešai deklaruojamų pažiūrų. Be to, esama ir tokių atlikėjų, kurie jau turi kitas pilietybes, gyvena Europos Sąjungoje (ES) ir naudojasi Šengeno erdve, tad jų sąsajas su šalimi agresore įrodyti sunku. „Šiuo atveju atsiduriame nebe kultūros lauko kontekste ir reguliavime, o viešosios rimties ir provokacijų užkardymo kontekste. Akivaizdu, kad reikalingas tiek tarpinstitucinis bendradarbiavimas, tiek jau konkrečių koncertų organizatorių ir scenos operatorių atsakomybė, kurie, tinkamai įvertinę grėsmes viešajam saugumui ir galimoms provokacijoms, užkardytų kelią nesirinkdami tokių atlikėjų iš principo“, – sako S. Kairys.

Kultūros ministrui antrina ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovai, kurių teigimu, renginių Lietuvoje organizatoriai ir Rusijos atlikėjus menininkus, kultūros ir kitų sričių atstovus atvykti kviečiančios organizacijos turėtų įsitikinti ar jie viešai ir (ar) aktyviai neremia ir (ar) nedalyvauja užsienio valstybės vykdomoje tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančioje veikoje. „Tokie asmenys dažnai atvyksta per vidines ES sienas su kitų šalių vizomis ar trečiųjų (bevizių) šalių pasais, todėl renginių organizatoriai turėtų atsakingai įvertinti visų aplinkybių visumą“, – sako URM atstovai.

Rusiškoji kultūra – dezinformacijos sklaidos įrankis

Kaip parodė kovo pradžios įvykiai, ne tik kai kurių privačių kultūros renginių organizatorių pozicija rusų atlikėjų Lietuvoje koncertų atžvilgiu yra kitokia nei valstybės: į koncertą susirinko rusiškąją kultūrą mėgstantys, prorusiškų pažiūrų žiūrovai ir klausytojai, daugelis kurių veikiausiai klausia „kokį pavojų gali sukelti rusiška muzika?“ ir laikosi pozicijos „nemaišykim karo su kultūra, nekurstykim neapykantos rusų tautai“ ar net patys palaiko Rusijos politiką. Tačiau, kaip teigia ekspertai, kultūra, kultūriniai renginiai, kaip ir įvairių asmenų, organizacijų elgesys, pasisakymai socialiniuose tinkluose ir informacijos sklaidos priemonėse (televizijoje, radijuje ir kt.) gali tapti hibridinio karo ginklais ir padėti skleisti dezinformaciją.

Dezinformaciją ir jos grėsmes tiria „Debunk.org“ – dezinformacijos analizės centras, kurio nepriklausomi technologijų ekspertai vykdo edukacines žiniasklaidos raštingumo kampanijas. Per metus daugiau kaip šimtą įvairių analizių pasaulio mastu pristatančios „Debunk.org“ atstovų nuomone, rusų atlikėjai neretai pasitelkiami skleisti rusiškąją propagandą, todėl draudimas jiems atvykti į Lietuvą yra motyvuotas ir teisingas sprendimas.

„Atlikėjai, kurie koncertuoja ir yra palankūs Kremliaus režimui, rengia pasirodymus okupuotose Ukrainos teritorijose ir skleidžia Kremliaus propagandą, turėtų būti laikomi priešiškais veikėjais, kuriems atvykti į Lietuvą neturėtų būti leidžiama, – teigia „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas. – Įvairūs atlikėjai gali tapti Kremliaus tarnybų vystomų ir jau daugiau kaip šimtmetį naudojamų „aktyviųjų priemonių“ (ang. active measures ) dalimi. Režimas teikia užsakymus ir tiesiogine žodžio prasme „užsako“ muziką. Atlikėjams lieka tik įgyvendinti sutarties sąlygas.“

Rusijos karas Ukrainoje pakeitė regionų renginių tendencijas

Daugiausia dėmesio sulaukia sostinės ir didžiųjų miestų kultūrinis gyvenimas, į žiniasklaidos akiratį pakliūva čia vykstantys koncertai ir jų atgarsiai, kalbama apie privačių renginių organizatorių atsakomybę. Štai Lietuvos regionuose renginius organizuoja kultūros centrai, čia vyksta kito masto ir / ar pobūdžio koncertai, spektakliai ir kitos šventės, kuriose apsieinama be Kremliaus režimą propaguojančių atlikėjų pasirodymų.

„Savo renginių programą paprastai formuojame atsižvelgdami į visų amžiaus grupių žiūrovų ir klausytojų poreikius, taip pat kainą bei žanrų ir meno rūšių įvairovę, mums svarbūs ir atlikėjų pasaulėžiūros vertybiniai pamatai, – sako Biržų kultūros centro direktorius Romas Lesevičius. – Taip, mes turime bendradarbiavimo praktikos su užsienio šalių atlikėjais. Konkrečiai su Latvijos ir Ukrainos. Tačiau tai tėra pavieniai atvejai. Atlikėjų esame ieškoję patys, esame sulaukę pasiūlymų. Dažniausiai užsienio atlikėjai, kurie kreipiasi į mus, mums yra per brangūs, arba jiems per brangu pas mus atvykti. Iš patirties galime pažymėti, kad bendradarbiavimo su užsienio šalių atlikėjais procesą palengvina Lietuvoje registruotos atlikėjų teisių atstovybės“. R. Lesevičius pastebi, kad Ukrainoje prasidėjęs karas Biržų kultūros centro veiklai turėjo nežymią įtaką – šiek tiek išaugo su šia šalimi susijusių renginių skaičius.

R. Lesevičius nemini rusų atlikėjų koncertų poreikio savo krašte, tačiau Lietuvoje esama teritorijų, kuriuose rusiškoji kultūra aktualesnė. Tai – pietryčių Lietuva. Vis dėlto, esama geopolitinė situacija keičia ir šio regiono renginių tendencijas. „Karas Ukrainoje atnešė daug pokyčių į mūsų kultūros renginių organizavimą: nerengiami atlikėjų iš Rusijos pasirodymai; sustabdytas bendradarbiavimas su grupėmis ir kolektyvais iš Baltarusijos; į kultūrines programas įtraukti ukrainietiški kūriniai, kelis kartus svečiavosi draugiški kolektyvai iš Ukrainos“, – sako Nemenčinės daugiafunkcinio kultūros centro (NDKC) direktorius German Komarovski.

NDKC direktorius pasakoja, kad šio krašto gyventojams patinka įvairiausi renginiai, o populiariausi tokie, kaip miesto šventė, Kalėdų eglutės įžiebimas. „Vilniaus rajonas, kur veikia NDKC, pasižymi daugiakultūriškumu. Čia vystoma terpė, skirta įvairių kultūrų atstovams susitikti ir kurti unikalų Lietuvos mastu bendrą kultūros procesą. Tai apima ir šios idėjos populiarinimą tarp Vilniaus krašto gyventojų, kuriant galimybę visiems jaustis lygiaverčiais bendros kultūros dalyviais. Norint priartinti kitų tautų kultūrą, dažnai yra kviečiami atlikėjai iš užsienio: Lenkijos, Latvijos, Ukrainos, Anglijos. Svarbu, kad atlikėjai pristatytų mūsų regione gyvenančios tautos kultūrą, “ – priduria G. Komarovski.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---