|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Istorija
|
|
|
Mokytojas Jonas Greimas (stovi kairėje) su bičiuliais Kaune. 1910–1912 metai.
Vaclovo ZATORSKIO nuotr. (originalas saugomas Vytauto Didžiojo karo muziejuje).
Istorinius įvykius menančiais tėvo prisiminimais žinomas vilkaviškietis sutiko pasidalyti ir su „Santakos“ skaitytojai. Daug naujų faktų nuguls dar vienoje jo rengiamoje knygoje.
Rajone visiems gerai pažįstamas Algimantas Antanas Greimas, buvęs Savivaldybės meras, besidomintis savo krašto ir giminės istorija, ruošia naują, papildytą, kiek daugiau nei prieš trejus metus pasirodžiusios knygos „Mokyklos duris pravėrus“ leidimą. Ši knyga skirta jo tėvui, šviesiai asmenybei, nusipelniusiam mokytojui iš Paežerių kaimo Jonui Greimui atminti.
Rinkdamas knygai medžiagą naujų faktų, duomenų autorius ieško valstybės archyvuose, remiasi tėvo paliktais raštais, laiškais, dokumentais. Mat žinomas pedagogas J. Greimas, kartu su kitais bendraminčiais aktyviai skleidęs lietuvybės idėjas Rusijos imperijos įtakoje buvusioje šalyje, mėgo fiksuoti, o vėliau ir užrašyti įdomesnius to meto faktus.
Peržiūrėdamas rašytinį palikimą A. A. Greimas vis atranda naujų, įdomių, lig tol neskaitytų tėvo rankraščių apie praeito šimtmečio pradžios ir vėlesnius istorinius įvykius.
Vienas tokių – nutikimas Marijampolės bažnyčioje, 1905 metais plačiai nuskambėjęs carinėje Lietuvoje ir sukėlęs tam tikrą sąmyšį. Nustatyti tikslią to įvykio datą J. Greimui nepavyko, savo prisiminimus jis užrašė tik po kelių dešimtmečių – apie 1969-uosius ar 1970-uosius metus.
Tekste minimi ir garsieji kraštiečiai broliai Rimšos, su kuriais mokytojas J. Greimas buvo pažįstamas ir artimai bendravo.
Štai kas rašoma mokytojo Jono Greimo atsiminimuose.
„Prieš vykusį revoliucinį liaudies judėjimą 1905–1907 m. carinėje Rusijos imperijoje priešiškai buvo nusistačiusi katalikų dvasininkija. Didžiausias caro valdžios padlaižūnas pasirodė Seinų vyskupijos administratorius prelatas Juozapas Antanavičius (1857–1917 ). Caro bernams taip patiko jo šmeižikiškas aplinkraštis, kad Suvalkų gubernatorius P. Stremuchovas jį pavadino „raminančiu aplinkraščiu“. Jis privalomai 1905 m. liepos mėnesį buvo skaitomas Seinų parapijos bažnyčiose. Šio garsaus aplinkraščio ištraukas V. Kapsukas paskelbė savo knygoje „Kunigai ir caro valdžia“.
Marijampolėje veikusi stipri socialdemokratų organizacija sužinojo likus trims dienoms iki sekmadienio, per kurį marijonų vienuolių generolas Senkus skaitys aplinkraštį. Nutarė veikti, parengė planą – visiems susirinkus ramiai laikytis bažnyčioje iki kunigas, skaitydamas aplinkraštį, ištars žodžius: „Išduokite juos į vyriausybės rankas.“
Vos tik Senkus ištarė tuos žodžius, staiga Juozas Rimša garsiai sušuko: „Šalin žandarų kunigą! Šalin caro berną!“ Žmonės tiesiog apstulbo, sumišimu pasinaudojusi Uršulė Rimšaitė-Mačienė švystelėjo aukštyn kelis pluoštus atsišaukimų „Ko nori LSDP?“. Lapeliai pasklido po bažnyčią, kilo didelis sąmyšis.
Marijampolėje stovėjo 111-asis Dono pėstininkų pulkas. Dalis kareivių katalikų, dalyvavusių pamaldose, taip pat sutartinai ėmė šaukti: „Šalin patvaldystę!“ Bažnyčioje kilo suirutė, panaši į išdraskytą skruzdėlyną. Kunigas apalpo ir sudribo sakykloje. Daugelis graibstė atsišaukimus ir dėjosi į kišenes, atsirado ir tokių, kurie juos draskė.
Minia galvotrūkčiais veržėsi pro duris į šventorių. Atgavęs sąmonę Senkus, darydamas kryžiaus ženklus, bandė sulaikyti besistumdančiuosius prie išėjimo, tačiau supratęs, kad minios nesulaikys, svirduliuodamas nudūlino į zakristiją. Ten jį aplankė žandarų viršininkas Tarasovas su palydovais.
Bažnyčios choras pagiedojo „Angelas Dievo“, Senkus, sugrįžęs prie altoriaus, paskelbė užsakus sutuoktuvėms padavusiųjų pavardes, bažnyčia liko apytuštė, o įvykiai persimetė į šventorių ir miestą.
Dalis davatkų pasileido Marijampolės gatvėmis klykdamos: „Vai, Dievulėliau, Dieve! Cicilikai Senkelį užmušė!“ Bažnyčią ir šventorių apsupo policija, žandarai ir raiteliai. Sulaikė siuvėją Kazakevičių, Vokietaitienę, Tekoriūtę ir tą dieną iš Lenkijos parvažiavusį mokytoją Joną Bliūdžių. Juos tardė nuo dviejų iki šešių savaičių. Baltasis vienuolių generolas susirgo ir ilgai nepasirodė bažnyčioje. Žinia apie nepaprastą įvykį pasklido Suvalkijoje ir toli už jos ribų.
Šiuose įvykiuose, be Juozo ir Uršulės, dalyvavo ir kiti Rimšų šeimos nariai: Juozo žmona Justina ir brolis Jurgis. Daugelio to įvykio dalyvių jau nėra gyvųjų tarpe, o Juozas Rimša tik tiek, kad „gyvas lavonas“ – labai sunkiai sirgo.“
„Santakos“ inf.
Istorinius įvykius menančiais tėvo prisiminimais žinomas vilkaviškietis sutiko pasidalyti ir su „Santakos“ skaitytojai. Daug naujų faktų nuguls dar vienoje jo rengiamoje knygoje. |
Rajone visiems gerai pažįstamas Algimantas Antanas Greimas, buvęs Savivaldybės meras, besidomintis savo krašto ir giminės istorija, ruošia naują, papildytą, kiek daugiau nei prieš trejus metus pasirodžiusios knygos „Mokyklos duris pravėrus“ leidimą. Ši knyga skirta jo tėvui, šviesiai asmenybei, nusipelniusiam mokytojui iš Paežerių kaimo Jonui Greimui atminti.
Rinkdamas knygai medžiagą naujų faktų, duomenų autorius ieško valstybės archyvuose, remiasi tėvo paliktais raštais, laiškais, dokumentais. Mat žinomas pedagogas J. Greimas, kartu su kitais bendraminčiais aktyviai skleidęs lietuvybės idėjas Rusijos imperijos įtakoje buvusioje šalyje, mėgo fiksuoti, o vėliau ir užrašyti įdomesnius to meto faktus.
Peržiūrėdamas rašytinį palikimą A. A. Greimas vis atranda naujų, įdomių, lig tol neskaitytų tėvo rankraščių apie praeito šimtmečio pradžios ir vėlesnius istorinius įvykius.
Vienas tokių – nutikimas Marijampolės bažnyčioje, 1905 metais plačiai nuskambėjęs carinėje Lietuvoje ir sukėlęs tam tikrą sąmyšį. Nustatyti tikslią to įvykio datą J. Greimui nepavyko, savo prisiminimus jis užrašė tik po kelių dešimtmečių – apie 1969-uosius ar 1970-uosius metus.
Tekste minimi ir garsieji kraštiečiai broliai Rimšos, su kuriais mokytojas J. Greimas buvo pažįstamas ir artimai bendravo.
Štai kas rašoma mokytojo Jono Greimo atsiminimuose.
„Prieš vykusį revoliucinį liaudies judėjimą 1905–1907 m. carinėje Rusijos imperijoje priešiškai buvo nusistačiusi katalikų dvasininkija. Didžiausias caro valdžios padlaižūnas pasirodė Seinų vyskupijos administratorius prelatas Juozapas Antanavičius (1857–1917 ). Caro bernams taip patiko jo šmeižikiškas aplinkraštis, kad Suvalkų gubernatorius P. Stremuchovas jį pavadino „raminančiu aplinkraščiu“. Jis privalomai 1905 m. liepos mėnesį buvo skaitomas Seinų parapijos bažnyčiose. Šio garsaus aplinkraščio ištraukas V. Kapsukas paskelbė savo knygoje „Kunigai ir caro valdžia“.
Marijampolėje veikusi stipri socialdemokratų organizacija sužinojo likus trims dienoms iki sekmadienio, per kurį marijonų vienuolių generolas Senkus skaitys aplinkraštį. Nutarė veikti, parengė planą – visiems susirinkus ramiai laikytis bažnyčioje iki kunigas, skaitydamas aplinkraštį, ištars žodžius: „Išduokite juos į vyriausybės rankas.“
Vos tik Senkus ištarė tuos žodžius, staiga Juozas Rimša garsiai sušuko: „Šalin žandarų kunigą! Šalin caro berną!“ Žmonės tiesiog apstulbo, sumišimu pasinaudojusi Uršulė Rimšaitė-Mačienė švystelėjo aukštyn kelis pluoštus atsišaukimų „Ko nori LSDP?“. Lapeliai pasklido po bažnyčią, kilo didelis sąmyšis.
Marijampolėje stovėjo 111-asis Dono pėstininkų pulkas. Dalis kareivių katalikų, dalyvavusių pamaldose, taip pat sutartinai ėmė šaukti: „Šalin patvaldystę!“ Bažnyčioje kilo suirutė, panaši į išdraskytą skruzdėlyną. Kunigas apalpo ir sudribo sakykloje. Daugelis graibstė atsišaukimus ir dėjosi į kišenes, atsirado ir tokių, kurie juos draskė.
Minia galvotrūkčiais veržėsi pro duris į šventorių. Atgavęs sąmonę Senkus, darydamas kryžiaus ženklus, bandė sulaikyti besistumdančiuosius prie išėjimo, tačiau supratęs, kad minios nesulaikys, svirduliuodamas nudūlino į zakristiją. Ten jį aplankė žandarų viršininkas Tarasovas su palydovais.
Bažnyčios choras pagiedojo „Angelas Dievo“, Senkus, sugrįžęs prie altoriaus, paskelbė užsakus sutuoktuvėms padavusiųjų pavardes, bažnyčia liko apytuštė, o įvykiai persimetė į šventorių ir miestą.
Dalis davatkų pasileido Marijampolės gatvėmis klykdamos: „Vai, Dievulėliau, Dieve! Cicilikai Senkelį užmušė!“ Bažnyčią ir šventorių apsupo policija, žandarai ir raiteliai. Sulaikė siuvėją Kazakevičių, Vokietaitienę, Tekoriūtę ir tą dieną iš Lenkijos parvažiavusį mokytoją Joną Bliūdžių. Juos tardė nuo dviejų iki šešių savaičių. Baltasis vienuolių generolas susirgo ir ilgai nepasirodė bažnyčioje. Žinia apie nepaprastą įvykį pasklido Suvalkijoje ir toli už jos ribų.
Šiuose įvykiuose, be Juozo ir Uršulės, dalyvavo ir kiti Rimšų šeimos nariai: Juozo žmona Justina ir brolis Jurgis. Daugelio to įvykio dalyvių jau nėra gyvųjų tarpe, o Juozas Rimša tik tiek, kad „gyvas lavonas“ – labai sunkiai sirgo.“
„Santakos“ inf.
Publikuota: 2023-04-11 10:32:50
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|