|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-04-13 17:16
|
|
|
Kiekvieno šeštadienio vakarą karščio mėgėjai renkasi į Vilkaviškio sporto ir pramogų centre veikiančią pirtį.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Net ir uždarius Vilkaviškio pirtį dalis ją lankiusių vyrų nenutraukė savo tradicijos pasikaitinti kas savaitę. Dabar jie skuba į Vilkaviškio sporto ir pramogų centrą. Tiesa, čia įrengta pirtis tik iš dalies patenkina besirenkančiųjų poreikius.
Oras lauke – nesvarbus
Ką tik iš Klaipėdos grįžęs užkietėjęs pirties mėgėjas Vytautas Paunksnis nevažiavo iš karto namo, o atskubėjo pas pirties bičiulius. Kiekvieną šeštadienio vakarą į sporto ir pramogų centre veikiančią pirtį renkasi tas pats maždaug 10–12 vyrų būrelis. Ir visai nesvarbu, koks lauke oras! Gali kepinti 30 laipsnių karštis ar spausti 20 laipsnių šaltukas. Užkietėję pirtininkai jau seniai savo gyvenimo neįsivaizduoja be saunos.
Įprastai vyrai kaitinasi 80–90 laipsnių temperatūroje. Vieni mėgsta sausesnį pasisėdėjimą, kiti – drėgnesnį. Karščio mėgėjai neskaičiuoja saunoje praleidžiamo laiko. Kiekvienas iš jų būna tiek, kiek nori ar pajėgia. Kai kuriems pirtininkams per vakarą užtenka saunoje apsilankyti tris kartus, kiti neapsiriboja ir penkiais sykiais.
Didžioji dalis vilkaviškiečių pirties mėgėjų vasaromis iš ąžuolo, beržo ar kadagių šakelių gaminasi vantas, jomis vėliau vanojasi patys arba vanoja šalia sėdinčius bičiulius. Kai kurie pirtininkai mėgsta ir druskų procedūras.
Laikas pirtyje neįsivaizduojamas be mineralinio vandens ar arbatų, kurios ruošiamos iš imbiero, pelyno, liepžiedžių, čiobrelių ir kitų žolelių.
Daugiau nepatogumų
Tas pats 10–12 bičiulių būrelis kartu pirtį lanko bemaž 20 metų. Anksčiau jie skubėdavo į Vilkaviškio pirtį, o šią uždarius bandė ieškoti įvairių alternatyvų, tačiau nieko geriau nei sporto ir pramogų centro pirtis nerado. Pati sauna tenkina vyrų poreikius, nebloga ir priepirčio erdvė, tačiau tam tikrų nepatogumų čia netrūksta.
Visų pirma, yra vos aštuonios daiktams pasidėti skirtos spintelės. Pirtininkai juokavo, kad itin mažame persirengimo kambarėlyje neretai tenka ramstytis pilvais. Čia taip pat veikia vos vienas dušas, tad kartais po pirties norintiesiems nusiprausti tenka palaukti eilėje.
Pirtininkai visai nesidžiaugia, jei tuo metu, kai jie kaitinasi, šalia esančioje sporto salėje vyksta kokios nors varžybos. Šioms pasibaigus sportininkai „užgula“ dušus, tad greta pirties esančiame duše dingsta šiltas vanduo.
Nepatogumų yra ir daugiau. Dalis karščio mėgėjų atsivėsinti eina į lauką, tačiau šalia sporto ir pramogų centro vaikštantys garuojantys pusnuogiai vyrai ne visiems kelia malonių asociacijų.
Šią pirtį lankytojai vadino puikia vieta sportininkų rekreacijai, tačiau nelabai tinkama erdve tikriesiems pirtininkams.
Nuo mero iki Seimo nario
Pirtininkų kompaniją sudaro ne vien mūsų rajono gyventojai. Jau aštuonerius metus reguliariai kas savaitę į Vilkaviškį atvažinėjantis Šakių rajono savivaldybės gyventojas Raimundas Brazaitis pasakojo, kad anksčiau pirtį lankydavo Kaune, tačiau persikraustęs į kaimyninį rajoną iš draugo sulaukė rekomendacijos aplankyti Vilkaviškyje veikusią pirtį. Nusprendęs pasinaudoti pasiūlymu R. Brazaitis greitai susibičiuliavo su vietiniais pirtininkais ir dabar, net ir uždarius viešąją pirtį, liko toje pačioje kompanijoje.
Panaši ir marijampoliečio Jono Kalvaičio istorija. Jis paragintas kaimyno į Vilkaviškio pirtį reguliariai keliauja jau dešimtmetį. Iš Kazlų Rūdos savivaldybėje esančios Bagotosios ketverius metus į Vilkaviškį kas savaitę atvažiuoja ir Audrius Čižikas.
„Kol dar veikė Vilkaviškio viešoji pirtis, tol pas mus nuolat atvažinėdavo buvęs Kalvarijos meras Vincas Plikaitis. Kadaise tą pirtį lankė ir Seimo narys Algirdas Butkevičius“, – pasakojo bene ilgiausią iš vilkaviškiečių pirtininko stažą turintis Alfonsas Urbutis.
Vyras pirtį reguliariai lanko daugiau nei pusšimtį metų, nuo to laiko, kai kiemo draugai pasiūlė ją išbandyti. Užkietėjusiu pirtininku buvo ir A. Urbučio senelis, kuris pirtį buvo įsirengęs uošvijoje, Jurbarke.
„Kol studijavau Kaune, į pirtį eidavau du kartus per savaitę. Vėliau grįžau gyventi į Jurbarką, kur nebuvo pirties, tad kiekvieną šeštadienį dėl jos autobusu važiuodavau į Kauną. Kai persikrausčiau į Vilkaviškį ir čia radau pirtį, buvo labai smagu. O kai vėliau atsidarė nauja pirtis su baseinu – buvo išvis pasakiška“, – šypsojosi A. Urbutis.
Tapo ritualu
Vilkaviškietis Valdas Bagdonas pirtį pradėjo lankyti dar būdamas darželinukas. Vėliau jau mokykloje jį kartu su klasės draugais du kartus per savaitę į sauną pasikaitinti vesdavo mokytojai.
„Pirtis jau seniai įaugusi į kraują. Jei bent savaitę dėl kokių nors priežasčių į ją nepavyksta nueiti, kažko viduje ima trūkti“, – prisipažino V. Bagdonas.
Be pirties savo gyvenimo neįsivaizduoja ir Juozas Grybauskas. Anksčiau pasikaitinti vyras eidavo du kartus per savaitę. Net ir dabar, jei negali savaitgalį atvykti į pirtį Vilkaviškyje, jos ieško toje vietoje, kur tuo metu būna apsistojęs.
Daugelis kalbintų pašnekovų pasakojo, kad juos kadaise sužavėjo 1984 m. duris atvėrusi viešoji miesto pirtis, kuriai tuo metu visoje Lietuvoje mažai kas prilygo.
„Su Zigmu Grikiečiu buvome klasės draugai. Kartu 1986 m. grįžome iš armijos ir radome naują pirties pastatą. Nusprendėme išbandyti. Nuo tada abu tapome užkietėjusiais pirtininkais. Susitikimai pirtyje tapo savotišku ritualu, malonumu ir netgi būtinybe sveikatai. Ten vesdavomės ir savo vaikus“, – prisiminė vilkaviškietis Artūras Žemaitaitis.
Investicija į sveikatą
Pernai uždarytą Vilkaviškio viešąją pirtį kas savaitgalį aplankydavo bent 70–80 žmonių. Dabar į sporto ir pramogų centrą „persikraustė“ tik dalelė iš jų. Anksčiau žmonės šeštadieniais į pirtį eidavo kada panorėję, o dabar reikia iš anksto susitarti, kad krosnis būtų įjungta. Tiesa, finansiškai pirtininkai nelabai nukentėjo – pusantros valandos seansas sporto ir pramogų centre kainuoja 40 eurų, tad 10–12 žmonių grupei pasikaitinimas atsieina vos po keletą eurų. Neseniai uždarytoje pirtyje seanso kaina buvo panaši – žmogui siekė 4 eurus.
„Dabar sunkiau tiems, kurie neturi kompanijos. Vienam žmogui Vilkaviškyje jau nėra kur pasikaitinti. Ten buvo daugiau erdvių, daugiau dušų, vonių. Mums ten viskas tiko. Net būtume sutikę mokėti nors ir po 10 eurų už bilietą, kad tik ta pirtis būtų išsaugota“, – kalbėjo J. Grybauskas.
Jam antrino ir Z. Grikietis, kuris pabrėžė, kad uždarydami pirtį valdininkai neapgynė viešojo intereso.
„Pirtis – investicija į žmonių sveikatą. Moksliškai įrodyta, kad tiems, kurie lanko pirtį, reikia mažiau medicininių paslaugų“, – pasakojo Z. Grikietis.
Jo žodžius pagrindė A. Urbutis, kuris teigė, kad jeigu bent savaitę nenueina į pirtį, jam pradeda kilti kraujospūdis. Tuo tarpu po pirties vyro kraujo spaudimas būna kone idealus.
Nepraranda vilties
Kalbinti pašnekovai teigė dar neprarandantys vilties vieną dieną sugrįžti į buvusį Vilkaviškio pirties pastatą. Šiuo metu jis nefunkcionuoja, tačiau visa įranga ten yra likusi, neišardyta. Be to, Savivaldybė kas mėnesį skiria lėšų patalpų šildymui.
Pirtininkus stebino prieš neseniai įvykusius savivaldos rinkimus politikų žarstyti pažadai Vilkaviškyje atidaryti baseiną. Vyrai svarstė, iš kokių lėšų jis būtų išlaikomas, jei jau senosios pirties nepavyko išsaugoti.
„Mes tikrai gerbiame dabartinę valdžią. Vilkaviškis išties keičiasi, gražėja. Sąlygos žmonėms gyventi čia taip pat tampa vis patrauklesnės. Visgi norėtųsi, kad būtų atsižvelgiama į visų gyventojų interesus. Aplinkinėse savivaldybėse veikia puikios pirtys. Kodėl mes to negalime turėti pas save? Klausimų kelia ir tam tikrų prioritetų paskirstymas. Pavyzdžiui, neabejoju, kad Vilkaviškio viešojo tualeto išlaikymas kainuoja gerokai daugiau nei buvusios pirties išlaikymas. Ar tikrai reikia skirti tiek lėšų minėtam objektui, kai visai šalia, „Maximos“ prekybos centre, yra kitas nemokamas tualetas?“ – retoriškai svarstė Z. Grikietis.
Jam pritarė ir kiti pirtininkai, kurie teigė neabejojantys, jog neseniai uždarytą viešąją pirtį nesunkiai būtų galima prikelti naujam gyvenimui.
Net ir uždarius Vilkaviškio pirtį dalis ją lankiusių vyrų nenutraukė savo tradicijos pasikaitinti kas savaitę. Dabar jie skuba į Vilkaviškio sporto ir pramogų centrą. Tiesa, čia įrengta pirtis tik iš dalies patenkina besirenkančiųjų poreikius. |
Ką tik iš Klaipėdos grįžęs užkietėjęs pirties mėgėjas Vytautas Paunksnis nevažiavo iš karto namo, o atskubėjo pas pirties bičiulius. Kiekvieną šeštadienio vakarą į sporto ir pramogų centre veikiančią pirtį renkasi tas pats maždaug 10–12 vyrų būrelis. Ir visai nesvarbu, koks lauke oras! Gali kepinti 30 laipsnių karštis ar spausti 20 laipsnių šaltukas. Užkietėję pirtininkai jau seniai savo gyvenimo neįsivaizduoja be saunos.
Įprastai vyrai kaitinasi 80–90 laipsnių temperatūroje. Vieni mėgsta sausesnį pasisėdėjimą, kiti – drėgnesnį. Karščio mėgėjai neskaičiuoja saunoje praleidžiamo laiko. Kiekvienas iš jų būna tiek, kiek nori ar pajėgia. Kai kuriems pirtininkams per vakarą užtenka saunoje apsilankyti tris kartus, kiti neapsiriboja ir penkiais sykiais.
Didžioji dalis vilkaviškiečių pirties mėgėjų vasaromis iš ąžuolo, beržo ar kadagių šakelių gaminasi vantas, jomis vėliau vanojasi patys arba vanoja šalia sėdinčius bičiulius. Kai kurie pirtininkai mėgsta ir druskų procedūras.
Laikas pirtyje neįsivaizduojamas be mineralinio vandens ar arbatų, kurios ruošiamos iš imbiero, pelyno, liepžiedžių, čiobrelių ir kitų žolelių.
Tas pats 10–12 bičiulių būrelis kartu pirtį lanko bemaž 20 metų. Anksčiau jie skubėdavo į Vilkaviškio pirtį, o šią uždarius bandė ieškoti įvairių alternatyvų, tačiau nieko geriau nei sporto ir pramogų centro pirtis nerado. Pati sauna tenkina vyrų poreikius, nebloga ir priepirčio erdvė, tačiau tam tikrų nepatogumų čia netrūksta.
Visų pirma, yra vos aštuonios daiktams pasidėti skirtos spintelės. Pirtininkai juokavo, kad itin mažame persirengimo kambarėlyje neretai tenka ramstytis pilvais. Čia taip pat veikia vos vienas dušas, tad kartais po pirties norintiesiems nusiprausti tenka palaukti eilėje.
Pirtininkai visai nesidžiaugia, jei tuo metu, kai jie kaitinasi, šalia esančioje sporto salėje vyksta kokios nors varžybos. Šioms pasibaigus sportininkai „užgula“ dušus, tad greta pirties esančiame duše dingsta šiltas vanduo.
Nepatogumų yra ir daugiau. Dalis karščio mėgėjų atsivėsinti eina į lauką, tačiau šalia sporto ir pramogų centro vaikštantys garuojantys pusnuogiai vyrai ne visiems kelia malonių asociacijų.
Šią pirtį lankytojai vadino puikia vieta sportininkų rekreacijai, tačiau nelabai tinkama erdve tikriesiems pirtininkams.
Pirtininkų kompaniją sudaro ne vien mūsų rajono gyventojai. Jau aštuonerius metus reguliariai kas savaitę į Vilkaviškį atvažinėjantis Šakių rajono savivaldybės gyventojas Raimundas Brazaitis pasakojo, kad anksčiau pirtį lankydavo Kaune, tačiau persikraustęs į kaimyninį rajoną iš draugo sulaukė rekomendacijos aplankyti Vilkaviškyje veikusią pirtį. Nusprendęs pasinaudoti pasiūlymu R. Brazaitis greitai susibičiuliavo su vietiniais pirtininkais ir dabar, net ir uždarius viešąją pirtį, liko toje pačioje kompanijoje.
Panaši ir marijampoliečio Jono Kalvaičio istorija. Jis paragintas kaimyno į Vilkaviškio pirtį reguliariai keliauja jau dešimtmetį. Iš Kazlų Rūdos savivaldybėje esančios Bagotosios ketverius metus į Vilkaviškį kas savaitę atvažiuoja ir Audrius Čižikas.
„Kol dar veikė Vilkaviškio viešoji pirtis, tol pas mus nuolat atvažinėdavo buvęs Kalvarijos meras Vincas Plikaitis. Kadaise tą pirtį lankė ir Seimo narys Algirdas Butkevičius“, – pasakojo bene ilgiausią iš vilkaviškiečių pirtininko stažą turintis Alfonsas Urbutis.
Vyras pirtį reguliariai lanko daugiau nei pusšimtį metų, nuo to laiko, kai kiemo draugai pasiūlė ją išbandyti. Užkietėjusiu pirtininku buvo ir A. Urbučio senelis, kuris pirtį buvo įsirengęs uošvijoje, Jurbarke.
„Kol studijavau Kaune, į pirtį eidavau du kartus per savaitę. Vėliau grįžau gyventi į Jurbarką, kur nebuvo pirties, tad kiekvieną šeštadienį dėl jos autobusu važiuodavau į Kauną. Kai persikrausčiau į Vilkaviškį ir čia radau pirtį, buvo labai smagu. O kai vėliau atsidarė nauja pirtis su baseinu – buvo išvis pasakiška“, – šypsojosi A. Urbutis.
Vilkaviškietis Valdas Bagdonas pirtį pradėjo lankyti dar būdamas darželinukas. Vėliau jau mokykloje jį kartu su klasės draugais du kartus per savaitę į sauną pasikaitinti vesdavo mokytojai.
„Pirtis jau seniai įaugusi į kraują. Jei bent savaitę dėl kokių nors priežasčių į ją nepavyksta nueiti, kažko viduje ima trūkti“, – prisipažino V. Bagdonas.
Be pirties savo gyvenimo neįsivaizduoja ir Juozas Grybauskas. Anksčiau pasikaitinti vyras eidavo du kartus per savaitę. Net ir dabar, jei negali savaitgalį atvykti į pirtį Vilkaviškyje, jos ieško toje vietoje, kur tuo metu būna apsistojęs.
Daugelis kalbintų pašnekovų pasakojo, kad juos kadaise sužavėjo 1984 m. duris atvėrusi viešoji miesto pirtis, kuriai tuo metu visoje Lietuvoje mažai kas prilygo.
„Su Zigmu Grikiečiu buvome klasės draugai. Kartu 1986 m. grįžome iš armijos ir radome naują pirties pastatą. Nusprendėme išbandyti. Nuo tada abu tapome užkietėjusiais pirtininkais. Susitikimai pirtyje tapo savotišku ritualu, malonumu ir netgi būtinybe sveikatai. Ten vesdavomės ir savo vaikus“, – prisiminė vilkaviškietis Artūras Žemaitaitis.
Pernai uždarytą Vilkaviškio viešąją pirtį kas savaitgalį aplankydavo bent 70–80 žmonių. Dabar į sporto ir pramogų centrą „persikraustė“ tik dalelė iš jų. Anksčiau žmonės šeštadieniais į pirtį eidavo kada panorėję, o dabar reikia iš anksto susitarti, kad krosnis būtų įjungta. Tiesa, finansiškai pirtininkai nelabai nukentėjo – pusantros valandos seansas sporto ir pramogų centre kainuoja 40 eurų, tad 10–12 žmonių grupei pasikaitinimas atsieina vos po keletą eurų. Neseniai uždarytoje pirtyje seanso kaina buvo panaši – žmogui siekė 4 eurus.
„Dabar sunkiau tiems, kurie neturi kompanijos. Vienam žmogui Vilkaviškyje jau nėra kur pasikaitinti. Ten buvo daugiau erdvių, daugiau dušų, vonių. Mums ten viskas tiko. Net būtume sutikę mokėti nors ir po 10 eurų už bilietą, kad tik ta pirtis būtų išsaugota“, – kalbėjo J. Grybauskas.
Jam antrino ir Z. Grikietis, kuris pabrėžė, kad uždarydami pirtį valdininkai neapgynė viešojo intereso.
„Pirtis – investicija į žmonių sveikatą. Moksliškai įrodyta, kad tiems, kurie lanko pirtį, reikia mažiau medicininių paslaugų“, – pasakojo Z. Grikietis.
Jo žodžius pagrindė A. Urbutis, kuris teigė, kad jeigu bent savaitę nenueina į pirtį, jam pradeda kilti kraujospūdis. Tuo tarpu po pirties vyro kraujo spaudimas būna kone idealus.
Kalbinti pašnekovai teigė dar neprarandantys vilties vieną dieną sugrįžti į buvusį Vilkaviškio pirties pastatą. Šiuo metu jis nefunkcionuoja, tačiau visa įranga ten yra likusi, neišardyta. Be to, Savivaldybė kas mėnesį skiria lėšų patalpų šildymui.
Pirtininkus stebino prieš neseniai įvykusius savivaldos rinkimus politikų žarstyti pažadai Vilkaviškyje atidaryti baseiną. Vyrai svarstė, iš kokių lėšų jis būtų išlaikomas, jei jau senosios pirties nepavyko išsaugoti.
„Mes tikrai gerbiame dabartinę valdžią. Vilkaviškis išties keičiasi, gražėja. Sąlygos žmonėms gyventi čia taip pat tampa vis patrauklesnės. Visgi norėtųsi, kad būtų atsižvelgiama į visų gyventojų interesus. Aplinkinėse savivaldybėse veikia puikios pirtys. Kodėl mes to negalime turėti pas save? Klausimų kelia ir tam tikrų prioritetų paskirstymas. Pavyzdžiui, neabejoju, kad Vilkaviškio viešojo tualeto išlaikymas kainuoja gerokai daugiau nei buvusios pirties išlaikymas. Ar tikrai reikia skirti tiek lėšų minėtam objektui, kai visai šalia, „Maximos“ prekybos centre, yra kitas nemokamas tualetas?“ – retoriškai svarstė Z. Grikietis.
Jam pritarė ir kiti pirtininkai, kurie teigė neabejojantys, jog neseniai uždarytą viešąją pirtį nesunkiai būtų galima prikelti naujam gyvenimui.
Galerija: pirtis
Publikuota: 2023-04-13 17:16:24
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|