Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

---

Erkių sezonas jau prasidėjo, nors ekspertai pastebi, kad pastaruoju metu jis ir nesibaigia – erkės yra aktyvios net žiemą, todėl apsauga nuo šių kraujasiurbių ir jų platinamų ligų svarbi ištisus metus. Vis dėlto pavasaris ypatingas metas – erkės pabunda iš žiemos miego ir nori papildyti maisto medžiagų atsargas, sustiprėti ir pradėti daugintis, dėl to ieško žmogaus ar gyvūno. Pasak „Camelia“ vaistinių tinklo vaistininko Rimvydo Blyno, apsauga ir skiepai nuo erkių sukeliamų ligų yra apipinti įvairiausiais mitais ir įsitikinimais, kai kurie jų visiškai nepagrįsti. Farmacininkas komentuoja penkis jų.

Skiepytis nuo erkinio encefalito rekomenduojama tik tiems, kurie laiką leidžia gamtoje ar gyvena kaime.

„Šis mitas yra neteisingas, nes erkių galima sutikti net prie laiptinių esančiose pievelėse, –paaiškina vaistininkas. – Šiltojo sezono metu žmonės sportuoja, pramogauja, vedžioja augintinius lauke, leidžia laiką prie upių ar ežerų. Lietuvoje yra fiksuojamas vienas didžiausių sergamumų erkiniu encefalitu, todėl apsauga būtina visiems, nepaisant to, kur gyvenate ar kokį gyvenimo būdą propaguojate.“

Greitai pašalinus erkę erkiniu encefalitu neužsikrėsi.

Dar vienas girdimas nepagrįstas mitas. R. Blyno teigimu, jei erkė įsisiurbė, jau susiduriate su ligos rizika. Išvengti užsikrėtimo galima nubaidžius dar neįsisiurbusią erkę. Dėl to leidžiant laiką gamtoje, vaistininkas rekomenduoja, dėvėti šviesių spalvų drabužius, ant kurių šis parazitas būtų gerai pastebimas, kelnes susikišti į batus, nepalikti atviro kūno, galvą pridengti gobtuvu ar skarele, o prieš vykstant namo ir sugrįžus gerai apžiūrėti save, artimuosius ir augintinius.

Erkinis encefalitas yra visiškai išgydomas.

„Erkinis encefalitas dažnai painiojamas su Laimo liga. Erkinis encefalitas nėra išgydomas, nuo šitos ligos vaistų nėra, o vienintelė apsauga yra skiepas“, – akcentuoja vaistininkas. Pasak jo, užsikrėtus Laimo liga dažniausiai skiriami antibiotikai, o užsikrėtusiems erkiniu encefalitu taikomas tik simptominis gydymas.

Erkinio encefalito simptomai dažnai gali būti labai apgaulingi. Pirmojoje ligos fazėje jie gali priminti gripą – kankina raumenų ir galvos skausmas, silpnumas, temperatūra gali siekti ir 39 laipsnius. Antroje fazėje gali pasireikšti smegenų, o dažnai kartu ir smegenų dangalų pažeidimo simptomai. Žmogų gali pykinti, skaudėti ar svaigti galva, sutrikti sąmonė, jis galim imti vemti, karščiuoti.

Erkiniu encefalitu persirgę žmonės gali jausti ilgalaikius sveikatos sutrikimus, tokius kaip pusiausvyros, kalbos, atminties, sąmonės, koncentracijos sutrikimai, paralyžius. Ligai pasiekus smegenis, pasekmės dažniausiai lieka visam gyvenimui, dalis atvejų baigiasi mirtimi.

Skiepą nuo erkinio encefalito rekomenduojama planuoti tik prieš laisvas dienas.

Kaip paaiškina ekspertas, skiepai nuo erkinio encefalito dažnai painiojami su vakcinomis nuo kitų ligų. Pasak jo, šalutinis poveikis šiuo atveju dažnai nepasireiškia arba būna vos jaučiamas, todėl toks požiūris taip pat priskiriamas prie mitų. „Pasitaiko, kad pacientai jaučia skausmą dūrio vietoje, paraudimą, kartais bendrą silpnumą, bet tai trunka ne daugiau nei 1–2 dienas. Vis dėlto palyginus visa tai su nauda, kuri yra didelė, bijoti nepageidaujamų simptomų tikrai neverta. Pasiskiepijus žmonėms savo įprastos rutinos dažniausiai keisti nereikia“, – pabrėžia R. Blynas.

Skiepytis reikėtų žiemą, kad spėtų susiformuoti imunitetas.

„Šis teiginys teisingas tik iš dalies“, – sako vaistininkas. Daugelis vasaros sezonui ruošiasi jau žiemą, kad spėtų susiformuoti imunitetas ir žmogus drąsiai jaustųsi laiką leisdamas gamtoje. Tiesa, vaistininkas pabrėžia, kad nėra netinkamo laiko skiepytis nuo šios sunkios ligos. „Mūsų tikslas – ilgalaikė, o ne sezoninė apsauga. Svarbu pirmi skiepai, kad susiformuotų imunitetas, o paskui jį reikia tik reguliariai stiprinti ir palaikyti. Jei žmogus pradės skiepytis dabar, vasarą jau bus susiformavęs nestiprus atsparumas, kuris vis tiek yra geriau nei visiškai jokio. Tad, tinkamas laikas visada yra dabar“, – teigia vaistininkas.

Įprastinė skiepijimo schema – 1–3 mėn. mėnesių laikotarpiu suleidžiamos dvi dozės, o trečia – praėjus 5–12 mėn. po antrosios injekcijos. Įgytas imunitetas išlieka 3–5 metus, praėjus šiam laikotarpiui reikalinga revakcinacija.

Pranešimas spaudai

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---