|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Istorija
|
|
|
Gydytojas, Steigiamojo Seimo narys, publicistas, dienraščio „Laisvė“ redaktorius, visuomenės veikėjas, mūsų kraštietis Eliziejus Draugelis.
Kauno miesto muziejaus nuotr. (iš knygos „Lietuvos albumas“, Kaunas, 1921, p. 71).
Šis pasakojimas apie tarpukario Seimo narį, Lietuvos vidaus reikalų ministrą, tuometinį Sveikatos reikalų departamento direktorių, pirmąjį Marijampolės burmistrą ir dar daug ką nuveikusį Eliziejų Draugelį, gimusį mūsų krašte prieš 135 metus.
Eliziejus Draugelis kilęs iš Gižų valsčiaus, Bardauskų kaimo. Gimė 1888 m. balandžio 11 d. Jo tėvas Petras Draugelis buvo mokytojas: 15 metų išdirbo Bardauskuose, mokytojo tarnybą 1908 metais baigė Vilkaviškyje ir persikėlė į Marijampolę. Visus savo vaikus Petras Draugelis stengėsi leisti į mokslus. Eliziejus baigė Bardauskų pradinę mokyklą, kurioje mokytojavo jo tėvas, o 1909 m. – Marijampolės gimnaziją.
1910 m. tarp lietuvių studentų bei gimnazijų moksleivių Kaune, Levene (Belgija), Maskvoje kilo naujas sąjūdis (vėliau pagal žurnalą „Ateitis“ pavadintas ateitininkais), siekęs sujungti katalikus moksleivius, universitetų studentus į organizaciją. Tų metų vasarą Draugelių sodyboje įvyko pirmasis lietuvių katalikų moksleivių susirinkimas. Eliziejus drauge su Kazimieru Bizausku, Pranu Dovydaičiu, Pranu Kuraičiu ir kitais, padedant Adomui Jakštui, 1911 m. vasario mėnesį Kaune pradėjo leisti „Ateities“ žurnalą. Beje, pirmasis „Ateities“ žurnalo viršelis buvo nupieštas E. Draugelio. 1914 m. jis baigė Maskvos universiteto Medicinos fakultetą ir tais pačiais metais prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui buvo mobilizuotas, tapo Rusijos imperijos kariuomenės karo gydytoju.
1917 m. Voroneže E. Draugelis išrinktas Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje nariu, bolševikų suimtas mėnesį kalėjo.
Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę 1918 m. gegužės mėn. jis grįžo į Lietuvą, nuo lapkričio 18 d. tapo Marijampolės miesto tarybos nariu. 1918 m. gruodžio 20 d. – 1919 m. kovo 23 d. buvo pirmuoju Marijampolės burmistru. 1918 m. liepos 23 d. kooptuotas į Lietuvos Tarybą, 1919 m. buvo vienas iš Lietuvos ūkininkų sąjungos kūrėjų, ilgametis pirmininkas.
1919 m. spalio 7 d. – 1920 m. birželio 19 d. E. Draugelis ėjo Ernesto Galvanausko Ministrų kabineto vidaus reikalų ministro pareigas. Būdamas ministru pakeitė Vidaus reikalų ministerijos statutą. Piliečių apsaugos departamento Milicijos skyrius buvo reorganizuotas į savarankišką Milicijos departamentą, o Pasų skyrius perduotas Bendrųjų reikalų ir tikybų departamentui. Į naujojo Milicijos departamento funkcijas įėjo Lietuvoje gyvenančių svetimšalių registracija, leidimų gyventi Lietuvoje išdavimas, svetimšalių išvykimo iš Lietuvos reikalų tvarkymas bei jų pašalinimo iš Lietuvos ir kitų klausimų sprendimas.
Lietuvos Steigiamojo Seimo rinkimai vyko 1920 m. balandžio 14–16 d. pagal partijų sąrašus ir jų skelbtas programas. Kandidatus į Steigiamąjį Seimą galėjo kelti politinės partijos ir piliečių „kuopos“, įteikusios apygardų rinkimų komisijoms kandidatų sąrašus, pasirašytus ne mažiau kaip 50-ies apygardos rinkėjų. Atstovai buvo renkami visuotiniu, lygiu ir slaptu balsavimu pagal proporcinę sistemą, t. y. pagal sąrašo gautų balsų skaičių, bei pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą atstovavimo kvotą (15-ai tūkstančių gyventojų – 1 atstovas).
E. Draugelis priklausė Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijai, įėjusiai į Lietuvos krikščionių demokratų partijos bloką. Į Steigiamąjį Seimą jis buvo išrinktas 2-oje (Kauno) rinkimų apygardoje, Seimo nario pareigas ėjo nuo 1920 m. gegužės 15 d. iki 1922 m. lapkričio 13 d.
Pirmojo posėdžio metu buvo užtvirtinta lietuvių valia: „Lietuvos Steigiamasis Seimas, reikšdamas Lietuvos žmonių valią, proklamuoja esant atstatytą nepriklausomą Lietuvos valstybę, kaip demokratinę respubliką, etnografinėm sienom ir laisvą nuo visų valstybių ryšių, kurie yra buvę su kitom valstybėm.“
1920 m. rudenį dalį krašto atplėšus kaimyninei Lenkijai spalio 22 d. posėdyje Steigiamasis Seimas, sustabdęs plenarinių posėdžių šaukimą ir pasiuntęs dalį savo narių į frontą, į centrinės ir vietinės valdžios įstaigas šalies gynybai organizuoti, išsirinko Mažąjį Seimą, kurio nariu kandidatu (pavaduotoju) buvo ir E. Draugelis. Buvo sudarytas ir gynybos fondas, kuriam Eliziejus paaukojo 1 000 auksinių. 1921 m. sausio 17 d. Steigiamajam Seimui atnaujinus darbą E. Draugelis dirbo Krašto apsaugos, Savivaldybės ir administracijos bei Darbo, socialinės apsaugos ir sveikatos nuolatinėse komisijose.
E. Draugelis buvo išrinktas į I ir II Seimus. 1923–1926 m. buvo II Seimo sekretoriumi. 1926–1927 m. jis dirbo Sveikatos apsaugos departamento direktoriumi, Kauno ligoninės vyresniuoju ordinatoriumi, Šv. Zitos draugijos ligoninės vedėju.
Gausoje darbų bei atsakomybių pasitaikė ir netinkamų pasirinkimų. 1929 m. jo pavardė figūravo vadinamojoje lašinių byloje. Baudžiamoji byla buvo iškelta aštuoniems (kitur rašoma, jog dvylikai) Ūkininkų sąjungai vadovavusiems nariams už sukčiavimą 1926–1925 m. tiekiant kariuomenei lašinius. Nuo lašinių, importuotų iš JAV, nuskutus antspaudus būdavo dedami nauji ir parduodami aukštesne kaina gaunant 0, 8 Lt pelno už kilogramą. Konstatuota, kad buvo pasisavinta daugiau kaip 215 000 Lt valstybės pinigų.
1932–1940 m. E. Draugelis dirbo netoli gimtųjų vietų – Kalvarijos psichiatrinės ligoninės, kurioje tuo metu buvo 500 lovų, direktoriumi. 1941 m. jis buvo paskirtas Gižų ir Keturvalakių sveikatos punkto vedėju. 1944 m. vasarą Eliziejus pasitraukė į Vakarus, o 1947 m. su žmona Julija, dukra Marija ir sūnumis Vytautu, Gediminu ir Kęstučiu išvyko į Braziliją pas anksčiau ten įsikūrusią seserį. Dirbo San Paulo universiteto Medicinos fakultete asistentu.
E. Draugelis buvo aktyvus įvairių lietuviškų organizacijų, tarp jų – ir Pasaulio lietuvių gydytojų sąjungos narys. 1970 m. gegužės 15 d. minint Steigiamojo Seimo 50-metį, kartu su kitais 6 emigracijoje gyvenusiais buvusiais Steigiamojo Seimo nariais Magdalena Draugelyte-Galdikiene, Mykolu Krupavičiumi, Antanu Milčiumi, Jonu Pakalka, Juozu Pronckumi, Kaziu Škirpa pasirašė kreipimąsi į pasaulio parlamentų, senatų narius ir kitas demokratines šalių institucijas dėl Lietuvos okupacijos.
Ne tik politikoje pasižymėjo E. Draugelis. Jis žinomas ir kaip feljetonistas, publicistas. Spaudoje dirbo nuo 1908 m. 1920–1921 m. redagavo laikraštį „Laisvė“, bendradarbiavo Brazilijos ir Argentinos lietuvių laikraščiuose. Parašė medicinos populiarinimo knygelių, scenos kūrinių.
Mirė Eliziejus Draugelis 1981 m. spalio 8 d. San Paule, Brazilijoje.
Čikagoje, Lituanistikos tyrimo ir studijų centre, yra Amerikos lietuvių gydytojų archyvas, o ten – ir daktaro E. Draugelio archyvas: biografija, nuotraukos, straipsniai medicinos ir kitomis temomis, laiškai M. Budrienei, jo dažniausiai vartoti slapyvardžiai ir bibliografija, straipsniai ir kūryba, iškarpos iš laikraščių apie jį ir jo šeimą, užrašai, rankraščiai. Tarp jų – ir atsiminimų nuo Bardauskų iki Brazilijos džiunglių pluoštas.
Štai toks mūsų kraštietis... O apie jo seserį Magdaleną Draugelytę-Galdikienę – jau kita istorija.
Elena SAVICKIENĖ
Šis pasakojimas apie tarpukario Seimo narį, Lietuvos vidaus reikalų ministrą, tuometinį Sveikatos reikalų departamento direktorių, pirmąjį Marijampolės burmistrą ir dar daug ką nuveikusį Eliziejų Draugelį, gimusį mūsų krašte prieš 135 metus. |
Eliziejus Draugelis kilęs iš Gižų valsčiaus, Bardauskų kaimo. Gimė 1888 m. balandžio 11 d. Jo tėvas Petras Draugelis buvo mokytojas: 15 metų išdirbo Bardauskuose, mokytojo tarnybą 1908 metais baigė Vilkaviškyje ir persikėlė į Marijampolę. Visus savo vaikus Petras Draugelis stengėsi leisti į mokslus. Eliziejus baigė Bardauskų pradinę mokyklą, kurioje mokytojavo jo tėvas, o 1909 m. – Marijampolės gimnaziją.
1910 m. tarp lietuvių studentų bei gimnazijų moksleivių Kaune, Levene (Belgija), Maskvoje kilo naujas sąjūdis (vėliau pagal žurnalą „Ateitis“ pavadintas ateitininkais), siekęs sujungti katalikus moksleivius, universitetų studentus į organizaciją. Tų metų vasarą Draugelių sodyboje įvyko pirmasis lietuvių katalikų moksleivių susirinkimas. Eliziejus drauge su Kazimieru Bizausku, Pranu Dovydaičiu, Pranu Kuraičiu ir kitais, padedant Adomui Jakštui, 1911 m. vasario mėnesį Kaune pradėjo leisti „Ateities“ žurnalą. Beje, pirmasis „Ateities“ žurnalo viršelis buvo nupieštas E. Draugelio. 1914 m. jis baigė Maskvos universiteto Medicinos fakultetą ir tais pačiais metais prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui buvo mobilizuotas, tapo Rusijos imperijos kariuomenės karo gydytoju.
1917 m. Voroneže E. Draugelis išrinktas Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje nariu, bolševikų suimtas mėnesį kalėjo.
Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę 1918 m. gegužės mėn. jis grįžo į Lietuvą, nuo lapkričio 18 d. tapo Marijampolės miesto tarybos nariu. 1918 m. gruodžio 20 d. – 1919 m. kovo 23 d. buvo pirmuoju Marijampolės burmistru. 1918 m. liepos 23 d. kooptuotas į Lietuvos Tarybą, 1919 m. buvo vienas iš Lietuvos ūkininkų sąjungos kūrėjų, ilgametis pirmininkas.
1919 m. spalio 7 d. – 1920 m. birželio 19 d. E. Draugelis ėjo Ernesto Galvanausko Ministrų kabineto vidaus reikalų ministro pareigas. Būdamas ministru pakeitė Vidaus reikalų ministerijos statutą. Piliečių apsaugos departamento Milicijos skyrius buvo reorganizuotas į savarankišką Milicijos departamentą, o Pasų skyrius perduotas Bendrųjų reikalų ir tikybų departamentui. Į naujojo Milicijos departamento funkcijas įėjo Lietuvoje gyvenančių svetimšalių registracija, leidimų gyventi Lietuvoje išdavimas, svetimšalių išvykimo iš Lietuvos reikalų tvarkymas bei jų pašalinimo iš Lietuvos ir kitų klausimų sprendimas.
Lietuvos Steigiamojo Seimo rinkimai vyko 1920 m. balandžio 14–16 d. pagal partijų sąrašus ir jų skelbtas programas. Kandidatus į Steigiamąjį Seimą galėjo kelti politinės partijos ir piliečių „kuopos“, įteikusios apygardų rinkimų komisijoms kandidatų sąrašus, pasirašytus ne mažiau kaip 50-ies apygardos rinkėjų. Atstovai buvo renkami visuotiniu, lygiu ir slaptu balsavimu pagal proporcinę sistemą, t. y. pagal sąrašo gautų balsų skaičių, bei pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą atstovavimo kvotą (15-ai tūkstančių gyventojų – 1 atstovas).
E. Draugelis priklausė Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijai, įėjusiai į Lietuvos krikščionių demokratų partijos bloką. Į Steigiamąjį Seimą jis buvo išrinktas 2-oje (Kauno) rinkimų apygardoje, Seimo nario pareigas ėjo nuo 1920 m. gegužės 15 d. iki 1922 m. lapkričio 13 d.
Pirmojo posėdžio metu buvo užtvirtinta lietuvių valia: „Lietuvos Steigiamasis Seimas, reikšdamas Lietuvos žmonių valią, proklamuoja esant atstatytą nepriklausomą Lietuvos valstybę, kaip demokratinę respubliką, etnografinėm sienom ir laisvą nuo visų valstybių ryšių, kurie yra buvę su kitom valstybėm.“
1920 m. rudenį dalį krašto atplėšus kaimyninei Lenkijai spalio 22 d. posėdyje Steigiamasis Seimas, sustabdęs plenarinių posėdžių šaukimą ir pasiuntęs dalį savo narių į frontą, į centrinės ir vietinės valdžios įstaigas šalies gynybai organizuoti, išsirinko Mažąjį Seimą, kurio nariu kandidatu (pavaduotoju) buvo ir E. Draugelis. Buvo sudarytas ir gynybos fondas, kuriam Eliziejus paaukojo 1 000 auksinių. 1921 m. sausio 17 d. Steigiamajam Seimui atnaujinus darbą E. Draugelis dirbo Krašto apsaugos, Savivaldybės ir administracijos bei Darbo, socialinės apsaugos ir sveikatos nuolatinėse komisijose.
E. Draugelis buvo išrinktas į I ir II Seimus. 1923–1926 m. buvo II Seimo sekretoriumi. 1926–1927 m. jis dirbo Sveikatos apsaugos departamento direktoriumi, Kauno ligoninės vyresniuoju ordinatoriumi, Šv. Zitos draugijos ligoninės vedėju.
Gausoje darbų bei atsakomybių pasitaikė ir netinkamų pasirinkimų. 1929 m. jo pavardė figūravo vadinamojoje lašinių byloje. Baudžiamoji byla buvo iškelta aštuoniems (kitur rašoma, jog dvylikai) Ūkininkų sąjungai vadovavusiems nariams už sukčiavimą 1926–1925 m. tiekiant kariuomenei lašinius. Nuo lašinių, importuotų iš JAV, nuskutus antspaudus būdavo dedami nauji ir parduodami aukštesne kaina gaunant 0, 8 Lt pelno už kilogramą. Konstatuota, kad buvo pasisavinta daugiau kaip 215 000 Lt valstybės pinigų.
1932–1940 m. E. Draugelis dirbo netoli gimtųjų vietų – Kalvarijos psichiatrinės ligoninės, kurioje tuo metu buvo 500 lovų, direktoriumi. 1941 m. jis buvo paskirtas Gižų ir Keturvalakių sveikatos punkto vedėju. 1944 m. vasarą Eliziejus pasitraukė į Vakarus, o 1947 m. su žmona Julija, dukra Marija ir sūnumis Vytautu, Gediminu ir Kęstučiu išvyko į Braziliją pas anksčiau ten įsikūrusią seserį. Dirbo San Paulo universiteto Medicinos fakultete asistentu.
E. Draugelis buvo aktyvus įvairių lietuviškų organizacijų, tarp jų – ir Pasaulio lietuvių gydytojų sąjungos narys. 1970 m. gegužės 15 d. minint Steigiamojo Seimo 50-metį, kartu su kitais 6 emigracijoje gyvenusiais buvusiais Steigiamojo Seimo nariais Magdalena Draugelyte-Galdikiene, Mykolu Krupavičiumi, Antanu Milčiumi, Jonu Pakalka, Juozu Pronckumi, Kaziu Škirpa pasirašė kreipimąsi į pasaulio parlamentų, senatų narius ir kitas demokratines šalių institucijas dėl Lietuvos okupacijos.
Ne tik politikoje pasižymėjo E. Draugelis. Jis žinomas ir kaip feljetonistas, publicistas. Spaudoje dirbo nuo 1908 m. 1920–1921 m. redagavo laikraštį „Laisvė“, bendradarbiavo Brazilijos ir Argentinos lietuvių laikraščiuose. Parašė medicinos populiarinimo knygelių, scenos kūrinių.
Mirė Eliziejus Draugelis 1981 m. spalio 8 d. San Paule, Brazilijoje.
Čikagoje, Lituanistikos tyrimo ir studijų centre, yra Amerikos lietuvių gydytojų archyvas, o ten – ir daktaro E. Draugelio archyvas: biografija, nuotraukos, straipsniai medicinos ir kitomis temomis, laiškai M. Budrienei, jo dažniausiai vartoti slapyvardžiai ir bibliografija, straipsniai ir kūryba, iškarpos iš laikraščių apie jį ir jo šeimą, užrašai, rankraščiai. Tarp jų – ir atsiminimų nuo Bardauskų iki Brazilijos džiunglių pluoštas.
Štai toks mūsų kraštietis... O apie jo seserį Magdaleną Draugelytę-Galdikienę – jau kita istorija.
Elena SAVICKIENĖ
Publikuota: 2023-04-28 10:26:55
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|