„Santaka“ / Miškų grupės. Ką jos reiškia kiekvienam miško savininkui ir kokius apribojimus numato / Aktualu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda javų kombainą VOLVO 1000 su šiaudų smulkintuvu (3 m pjaunamoji), traktorių CASE JX1100U su frontaliniu krautuvu. Tel. 0 615 11933.
Galioja iki: 2024-06-24 13:28:16



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

Dalinkitės:  


Miškų grupės. Ką jos reiškia kiekvienam miško savininkui ir kokius apribojimus numato


Kiekvienam miško savininkui svarbu žinoti, kokiai grupei priskiriamas jo miškas ir ką jame galima daryti. Pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį visi Lietuvos miškai skirstomi į 4 miškų grupes, kurios atitinkamai dar skirstomos į 16 pogrupių.



I miškų grupei priskiriami rezervatiniai miškai. Pirmos miškų grupės miškų Lietuvoje yra apie 27000 ha ir tai sudaro 1, 2 proc. visų miškų ploto. Rezervatinių miškų grupei priskiriami valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių gamtinių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai. Rezervatiniuose miškuose yra siekiama sudaryti sąlygas miškams natūraliai augti, todėl miško kirtimai, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus, yra draudžiami.

II miškų grupei priskiriami specialios paskirties miškai. Šių miškų Lietuvoje yra apie 256000 ha ir tai sudaro apie 11, 6 proc. visų miškų ploto. Specialiosios paskirties miškai pagal funkcinę paskirtį dar yra skirstomi į dvi dalis, t.y. ekosistemų apsaugos miškus, kurie užima apie 198 000 ha arba 9 proc. miškų ploto ir rekreacinius miškus, kurie sudaro apie 58000 ha arba 2, 6 proc. miškų ploto.



Ekosistemų apsaugos miškams priskiriami kraštovaizdžio, telmologiniuose, pedologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose, botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose esantys miškai arba jų dalys, ar kitų rūšių draustinių dalys, kuriose randamos ir saugomos gyvosios gamtos vertybės. Šiam pogrupiui miškai yra priskiriami vadovaujantis saugomų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.

Taip pat ekosistemų apsaugos miškams priskiriami ir priešeroziniai miškai, augantys erozijai palankiose vietovėse, t. y. daubų ir skardžių šlaituose, stačiuose 150 ir didesnio nuolydžio upių slėnių, ežerų ir kitų vandens telkinių šlaituose, raguvose, nuošliaužų vietose, lengvai pustomuose, atviruose ar rekultivuojamuose smėlynuose, karstinio regiono intensyvaus karsto zonų IV grupės žemėse.

Ekosistemų apsaugos miškuose ūkininkavimo tikslas yra išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai.

Rekreaciniams miškams yra priskiriami miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai.



Miško parkams priskiriami ne mažesni kaip 3 ha miško plotai skirti tenkinti visuomenės rekreacines, kultūrines ar edukacines reikmes, sudaryti sąlygas plėtoti poilsio, turizmo, sporto, reabilitacijos, mokymo ar kitą rekreacinę, kultūrinę, pažintinę veiklą gamtoje, kartu mažinant šios veiklos žalingą poveikį aplinkai ir išsaugoti šių miškų stabilumą.

Miestų miškų pogrupiui priskiriami miestų teritorijose esantys miškai, išskyrus miestų teritorijose esančių draustinių miškus, miško parkus ir priešerozinius miškus. Miesto miškai yra skirti tenkinti miestų gyventojų rekreacines, sanitarijos ir higienos reikmes, sudaryti sąlygas, palankias rekreacijai, masiniams renginiams gamtoje, gerinti miestų oro kokybę, gerinti jų estetinį vaizdą, formuoti ir palaikyti tam tinkamiausius medynus.

Valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai išskiriami rekreacinio prioriteto zonose siekiant sudaryti palankias poilsio, turizmo, sporto, pasivaikščiojimų ir panašios veiklos sąlygas išsaugant rekreacijos išteklius ir mažinant šios veiklos žalingą poveikį.

Rekreaciniams miško sklypams priskiriami iki 50 ha ploto miško sklypai su rekreacine infrastruktūra ir įranga, skirti tenkinti trumpalaikio poilsio gamtoje, pasivaikščiojimų, sporto ir panašios veiklos visuomenės poreikius.



Kiti poilsiui skirti miškai išskiriami 1 km atstumu nuo atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrantės siekiant sudaryti palankias poilsio sąlygas bei išsaugoti Baltijos jūros ir Kuršių marių artimiausioje aplinkoje susiformavusį kraštovaizdį, gamtos vertybes, saugoti pakrantės ruožą nuo vandens ir vėjo erozijos.

Rekreaciniuose miškuose ūkininkavimo tikslas yra formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką, todėl yra draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Miško kirtimus draudžiama vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus.

III miškų grupei priskiriami apsauginiai miškai. Šių miškų Lietuvoje yra apie 281000 ha ir tai sudaro apie 12, 8 proc. visų miškų ploto.

Apsauginiams miškams priskiriami draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai.

Apsauginių miškų draustinių miškams priskiriami miškai esantys genetiniuose, geologiniuose, geomorfologiniuose, hidrografiniuose, kultūriniuose draustiniuose ar jų dalyse, arba miškai esantys kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių dalyse, kuriose nėra gyvosios gamtos vertybių arba kuriose esančių gyvosios gamtos vertybių išsaugojimui pagal saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius tikslinga taikyti III grupės režimą. Visais atvejais siekiama užtikrinti miškus apsaugą ir palaikyti miškus tokios būklės, kad jie galėtų atlikti apsaugines funkcijas ir kartu produkuoti medieną.

Kultūrinių rezervatų miškams ir atkuriamųjų ir genetinių sklypų miškams keliami reikalavimai atlikti šių objektų apsaugą bei kartu produkuoti medieną.

Miško sėklinių medynų miškams priskiriami miškai skirti sėklų gavybai siekiant išsaugoti vertingas medynų savybes naujose medynų kartose. Šiam pogrupiui priskiriami medynai, įtraukti į Lietuvos miško sėklinės bazės sąrašą.

Laukų apsauginiams miškams priskiriami agrokraštovaizdžio miškai, atliekantys laukų apsaugines funkcijas, sudarantys palankias sąlygas auginti žemės ūkio kultūras, saugoti laukus nuo vėjo ir vandens erozijos. Laukų apsauginiams miškams priskiriami visi pavieniai (iki 1 hektaro) tarp žemės ūkio naudmenų įsiterpę miškai, 1, 1–5 hektarų pavieniai miškai, nuo artimiausio didesnio kaip 5 hektarų miško nutolę daugiau kaip 400 metrų, o taip pat ir grupės (iki 5 hektarų) miškų, kurių bendras plotas – ne didesnis kaip 10 hektarų, o tarpusavio atstumas – ne mažesnis kaip 100 metrų.

Apsaugos zonų miškams priskiriami miškai, esantys valstybiniuose parkuose nustatytose apsaugos zonose, miškai, esantys valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų, valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonose. Apsaugos zonų miškams taip pat priskiriami miškai, esantys vandens telkinių apsaugos zonų teritorijose, gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonose, magistralinių ir krašto kelių apsaugos zonose bei nekilnojamojo kultūros paveldo objekto ar vietovės teritorijose su jų apsaugos zonomis, išskyrus miškus, priskirtus II grupės specialios paskirties miškams.



Ūkininkavimo tikslas apsauginiuose miškuose yra formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Šiuose miškuose plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai. Plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus.

IV grupės ūkinių miškų pogrupiui priskiriami visi likę miškai, nepriskirti I, II ir III miškų grupių miškams. Šių miškų Lietuvoje yra apie 1636000 ha ir tai sudaro apie 74, 3 proc. visų miškų ploto. Šioje grupėje miškai skirstomi į dvi dalis, t. y. normalaus kirtimo amžiaus ūkinius miškus, kuriuose ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Šiuose miškuose plynųjų pagrindinių miško kirtimų, išskyrus plynuosius sanitarinius miško kirtimus, biržės plotas negali būti didesnis kaip 8 hektarai, o nacionaliniuose parkuose plynieji pagrindiniai miško kirtimai yra draudžiami, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus.



Nedidelę dalį IV grupės ūkinių miškų apie 61 ha sudaro trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai, kuriuose ūkininkavimo tikslas – greičiau išauginti kuo daugiau medienos. Tai yra miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių medynai, kurių kirtimo amžius turi būti ne mažesnis kaip 15 metų. Šiems miškams gali būti priskiriami tik tos pačios amžiaus klasės medynai. Plantacinius miškus draudžiama veisti neplantacinių miškų kirtavietėse arba šių miškų žuvusių želdinių, žėlinių ir medynų vietose, miško aikštėse ir miško laukymėse.

Miškus miškų grupėms priskiria Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta tvarka ir normatyvais.



Pagal kokius kriterijus ir kaip nustatomos miškų grupės?

Miškai priskiriami miškų grupėms vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintais Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašu ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvais.

Miškus miškų grupėms priskiria Lietuvos Respublikos aplinkos ministras įsakymais patvirtindamas Valstybinės miškų tarnybos parengtus miškų priskyrimo miškų grupėms planus. Planai pradedami rengti, kai įsigalioja Aplinkos ministro patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – miškų tvarkymo schema arba iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos gaunami pasiūlymai dėl planų keitimo, patvirtinus ar pakeitus saugomų teritorijų ribas arba šių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais pakeitus miškuose apsaugos ir tvarkymo režimą, jeigu jį pakeitus reikia keisti miškų grupę ir/ar pogrupį.



Kai Aplinkos ministras paveda Valstybinei miškų tarnybai parengti planų projektus, jie parengiami per 30 darbo dienų, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų pagrindu pagal patvirtintų ir registruotų specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų – miškų tvarkymo schemų bei saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų – sprendinius. Šių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai dėl miškų priskyrimo miškų grupėms parengiami vadovaujantis miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvais.

Parengti planų projektai skelbiami Valstybinė miškų tarnybos interneto svetainėje ir dėl jų derinimo raštu kreipiamasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos ir savivaldybių, kurių teritorijas apima parengtų planų projektai, administracijas. Suderinti planų projektai perduodami Aplinkos ministerijai tvirtinimui.



Kaip miško savininkas gali sužinoti, kokia jo miškų grupė?

Dokumentai, kuriais miškai priskirti miškų grupėms, skelbiami teisės aktų registre.



Alytaus apskrities savivaldybių miškų priskyrimo miškų grupėms planai patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Alytaus apskrities miškų priskyrimo miškų grupėms planų patvirtinimo“.

Marijampolės apskrities savivaldybių miškų priskyrimo miškų grupėms planai patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-921 „Dėl Marijampolės apskrities miškų priskyrimo miškų grupėms planų patvirtinimo“.

Kauno, Klaipėdos Tauragės, Telšių, Mažeikių, Šiaulių ir Panevėžio apskričių savivaldybių bei Utenos, Zarasų, Vilniaus, Trakų rajonų ir Elektrėnų savivaldybių miškų priskyrimo miškų grupėms planai patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. D1-256 „Dėl Akmenės, Biržų, Kauno, Kaišiadorių, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Mažeikių, Panevėžio, Pakruojo, Pasvalio, Plungės, Prienų, Raseinių, Radviliškio, Rokiškio, Skuodo, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių, Trakų, Utenos, Vilniaus, Zarasų rajonų, Birštono, Elektrėnų, Neringos, Pagėgių, Rietavo ir Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių miestų savivaldybių miškų priskyrimo miškų grupėms planų patvirtinimo“.



Ukmergės, Širvintų, Šalčininkų, Švenčionių, Anykščių, Molėtų, Ignalinos rajonų, Visagino ir Vilniaus miesto savivaldybių teritorijose esantys miškai miškų grupėms priskirti sąrašais ir schemomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1318 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1651 „Dėl Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“ pakeitimo“.

Informaciją kokiai miškų grupei priskirtas miškas galima rasti ir Valstybinės miškų tarnybos internetinėje svetainėje. Informacija apie parengtus miškų priskyrimo miškų grupėms planus talpinama skiltyje Miško grupių ir pogrupių planų rengimas | Valstybinė miškų tarnyba (lrv.lt) .

Miškų priskyrimo miškų grupėms duomenis galima rasti ir Valstybinės miškų tarnybos elektroninių paslaugų portale Valstybinė miškų tarnyba (amvmt.lt) . Srityje Geoinformacija apie miškus (M-GIS) informacija teikiama neatlygintinai. Sritis Miškų kadastro žemėlapiai (VMT-GIS) skirta registruotiems vartotojams. Srityje Miškų kadastro pažymos miško savininkai ir valdytojai gali užsisakyti miškų kadastro pažymas, tame tarpe ir pažymas apie jo valdoje galiojančias miškų grupes.



Kiti šaltiniai, kuriuose galima rasti informaciją kokiai miškų grupei priskirtas miškas yra regionų geoinformacinės aplinkos paslauga regia.lt bei Lietuvos erdvinės informacijos portalas geoportal.lt , kuriuose publikuojami tam tikri Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro geografiniai duomenys, tame tarpe ir apie miškų priskyrimą miškų grupėms ir pogrupiams.



Publikuota: 2023-05-03 10:43:33

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vieni nori alyvų, kiti – vejos ir atverto vaizdo
* Muziejininkės darbas – išsipildžiusi vaikystės svajonė
* Interjero dizainerė: „Svarbiausia – erdvių suplanavimas, o ne sienų spalva“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kuris vasaros mėnuo atostogauti Jums geriausias?
Birželis.
Liepa.
Rugpjūtis.
Nematau skirtumo.
Vasarą neatostogauju.



Kalbos patarimai

Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai