|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gamta
|
|
|
Neapdoroti bobausiai (kairėje) – nuodingi. Plačiataures žmonės dar vadina gegutės bateliais.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Ko gero, lietuviai – viena iš tų tautų, kuri be grybų gyventi negali. Kai kurie nelaukia nė pirmųjų raudonikių ar baravykų ir jau pavasarį išeina į miškus pasidairyti, kas kyšo iš po samanų.
Valgomi, bet... nuodingi
Vos atšilus orams miškuose pasirodė pirmi grybai – bobausiai. Jie auga ir ant smėlingo dirvožemio, ir miško paklotėse, daugiausia – atviresnėse vietose, kirtimuose, pamiškėse, ant senų miško keliukų. Suvalkijoje bobausiai paplitę mažiau, o štai iš Dzūkijos pavasarį gali grįžti pilnais šių raukšlėtakepurių krepšiais.
Bobausiai priskiriami valgomiesiems grybams, gurmanai juos renka ir mėgsta. Tačiau mikologai perspėja – šie grybai gali tapti paskutine vakariene, jei juos paruošite neteisingai.
Mirtiną pavojų sukelia giromitrinas – medžiaga, kuri sukelia virškinimo ir nervų sistemos sutrikimus. Bobausiai, augantys lapuočių miškuose, trąšioje, puveningoje dirvoje ir lietingu oru, yra nuodingesni negu išdygę smėlėtose dirvose ir sausu oru.
Bobausiai valgomi ne tik Lietuvoje, bet ir Suomijoje, Rusijoje, Estijoje, dar kai kuriose šalyse, vis dėlto didžioji dalis Europos juos laiko nuodingais ir nerenka.
Toksiški ir garai
„Valgyti bobausius galima tik tinkamai apdorojus, tada didžiumai žmonių jie nebebūna nuodingi. Reikia keletą kartų nuvirti, nupilti vandenį. Ir nekiškite nosies prie verdančio puodo, ypač jei bobausių prisirinkote daugiau“, – pasakojo mikologijos specialistė, biomedicinos mokslų daktarė Jurga Motiejūnaitė.
Nors verdant grybus toksinai pašalinami – dalis išgaruoja, dalis pasišalina su vandeniu, pasitaiko jautrių žmonių, kuriems bobausiai pavojingi bet kaip paruošti.
Todėl šį grybą valgant pirmą kartą, mikologė rekomendavo suvartoti tik labai nedidelį kiekį, pvz., pusę kepurėlės, taip pasitikrinant savo jautrumą šiems grybams, kad po to neprireiktų medikų pagalbos.
Sultinį, kuriame virė bobausiai, būtina išpilti, nes verdant vandenyje išsiskiria nuodai. Dr. J. Motiejūnaitė priminė, kad reikia pasirūpinti ir gera trauka, patalpos ventiliacija, nes sklindantys garai yra toksiški.
Raudonuoja gegutės bateliai
Jei nenorite rizikuoti, luktelėkite: šiek tiek vėliau už bobausius pasirodo kiti pavasariniai grybai – briedžiukai. Jie truputį panašūs į bobausius, bet kepurėlės – labiau kūginės formos. Šiuos grybus galima valgyti drąsiai: briedžiukai visiškai nenuodingi, yra vieni vertingiausių pavasarinių grybų, o kai kuriose šalyse netgi laikomi delikatesu. Tiesa, ir rasti jų bus sunkiau nei bobausių, o ieškoti daugiau reikėtų lapuočių miškuose, parkuose, net senuose soduose.
Na, o patys pirmieji, dar anksčiau už briedžiukus ir bobausius, vos praplyšus sniego patalams prabunda mažučiai raudoni grybai – plačiataurės, žmonių dar vadinami gegutės bateliais.
Literatūroje nurodoma skirtingai: vienur plačiataurės priskiriamos nevalgomiems, kitur – valgomiems grybams. Tačiau gegutės bateliai nėra nuodingi, tad grybamėgiai lietuviai išmėginę ir jų skonį. Internete netgi galima rasti receptų, ką daryti su plačiataurėmis. Sako, trumpai apvirtos būna traškios, bet be ypatingo kvapo ir skonio, tinka labiau užkandėlei ar papuošti patiekalui. Kita vertus, grybų, kurių kepurėlė yra 1–5 cm skersmens, daug ir neprisigaminsi.
Ką apie plačiataures mano mikologai?
„Jomis neapsinuodysi, bet kam jas valgyti – niekaip nesuprantu, nebent žmogui visiška manija. Plačiataurės – mažos, naudos iš jų – jokios. Parduotuvių lentynose gulintys pievagrybiai – ir skanesni, ir geresni grybai. Tai su plačiataurėmis tikrai nėra ko prasidėti“, – nusijuokė mikologė.
Ko gero, lietuviai – viena iš tų tautų, kuri be grybų gyventi negali. Kai kurie nelaukia nė pirmųjų raudonikių ar baravykų ir jau pavasarį išeina į miškus pasidairyti, kas kyšo iš po samanų. |
Vos atšilus orams miškuose pasirodė pirmi grybai – bobausiai. Jie auga ir ant smėlingo dirvožemio, ir miško paklotėse, daugiausia – atviresnėse vietose, kirtimuose, pamiškėse, ant senų miško keliukų. Suvalkijoje bobausiai paplitę mažiau, o štai iš Dzūkijos pavasarį gali grįžti pilnais šių raukšlėtakepurių krepšiais.
Bobausiai priskiriami valgomiesiems grybams, gurmanai juos renka ir mėgsta. Tačiau mikologai perspėja – šie grybai gali tapti paskutine vakariene, jei juos paruošite neteisingai.
Mirtiną pavojų sukelia giromitrinas – medžiaga, kuri sukelia virškinimo ir nervų sistemos sutrikimus. Bobausiai, augantys lapuočių miškuose, trąšioje, puveningoje dirvoje ir lietingu oru, yra nuodingesni negu išdygę smėlėtose dirvose ir sausu oru.
Bobausiai valgomi ne tik Lietuvoje, bet ir Suomijoje, Rusijoje, Estijoje, dar kai kuriose šalyse, vis dėlto didžioji dalis Europos juos laiko nuodingais ir nerenka.
„Valgyti bobausius galima tik tinkamai apdorojus, tada didžiumai žmonių jie nebebūna nuodingi. Reikia keletą kartų nuvirti, nupilti vandenį. Ir nekiškite nosies prie verdančio puodo, ypač jei bobausių prisirinkote daugiau“, – pasakojo mikologijos specialistė, biomedicinos mokslų daktarė Jurga Motiejūnaitė.
Nors verdant grybus toksinai pašalinami – dalis išgaruoja, dalis pasišalina su vandeniu, pasitaiko jautrių žmonių, kuriems bobausiai pavojingi bet kaip paruošti.
Todėl šį grybą valgant pirmą kartą, mikologė rekomendavo suvartoti tik labai nedidelį kiekį, pvz., pusę kepurėlės, taip pasitikrinant savo jautrumą šiems grybams, kad po to neprireiktų medikų pagalbos.
Sultinį, kuriame virė bobausiai, būtina išpilti, nes verdant vandenyje išsiskiria nuodai. Dr. J. Motiejūnaitė priminė, kad reikia pasirūpinti ir gera trauka, patalpos ventiliacija, nes sklindantys garai yra toksiški.
Jei nenorite rizikuoti, luktelėkite: šiek tiek vėliau už bobausius pasirodo kiti pavasariniai grybai – briedžiukai. Jie truputį panašūs į bobausius, bet kepurėlės – labiau kūginės formos. Šiuos grybus galima valgyti drąsiai: briedžiukai visiškai nenuodingi, yra vieni vertingiausių pavasarinių grybų, o kai kuriose šalyse netgi laikomi delikatesu. Tiesa, ir rasti jų bus sunkiau nei bobausių, o ieškoti daugiau reikėtų lapuočių miškuose, parkuose, net senuose soduose.
Na, o patys pirmieji, dar anksčiau už briedžiukus ir bobausius, vos praplyšus sniego patalams prabunda mažučiai raudoni grybai – plačiataurės, žmonių dar vadinami gegutės bateliais.
Literatūroje nurodoma skirtingai: vienur plačiataurės priskiriamos nevalgomiems, kitur – valgomiems grybams. Tačiau gegutės bateliai nėra nuodingi, tad grybamėgiai lietuviai išmėginę ir jų skonį. Internete netgi galima rasti receptų, ką daryti su plačiataurėmis. Sako, trumpai apvirtos būna traškios, bet be ypatingo kvapo ir skonio, tinka labiau užkandėlei ar papuošti patiekalui. Kita vertus, grybų, kurių kepurėlė yra 1–5 cm skersmens, daug ir neprisigaminsi.
„Jomis neapsinuodysi, bet kam jas valgyti – niekaip nesuprantu, nebent žmogui visiška manija. Plačiataurės – mažos, naudos iš jų – jokios. Parduotuvių lentynose gulintys pievagrybiai – ir skanesni, ir geresni grybai. Tai su plačiataurėmis tikrai nėra ko prasidėti“, – nusijuokė mikologė.
Publikuota: 2023-05-05 11:14:31
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|