|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2023-05-22 17:24
Buvusio taksi parko patalpose eksponuojama išskirtinė aukšto lygio technikos priemonių kolekcija.Autorės nuotr. Eglė MIČIULIENĖ
Didžiuliame aštuonių aukštų pastate kažkada taip pat rikiavosi daugybė automobilių – šioje vietoje buvo Vilniaus taksi parko garažas. Po 1990-ųjų privatizavus taksi autoūkį, senąjį pastatą planuota nugriauti ir jo vietoje pastatyti naują komercinį kompleksą. Statinį išgelbėjo 2016 m. jį įsigijęs naujas savininkas. Verslininkas Alfredas Eitutis prikėlė pastatą naujam gyvenimui, suremontavo patalpas, o dviejuose jo aukštuose suplanavo įkurdinti įspūdingą per 30 metų sukauptą privačią automobilių kolekciją. Kol buvo kuriamos erdvės būsimajam muziejui, buvęs taksi parkas traukė meno kūrėjus. Ant gelžbetoninio panduso su spiralinėmis rampomis, kuriomis į pastato viršutinius aukštus kildavo iki 800 taksi automobilių, nufilmuotas ne vienas muzikinis klipas, organizuoti meno renginiai. Įspūdingiausias iš jų – „Auksiniu liūtu“ apdovanota opera „Saulė ir jūra“, pritraukusi minias žiūrovų iš visos Lietuvos. Ketvirtadienį į didžiausio Lietuvoje privataus muziejaus atidarymą atvykęs susisiekimo ministras Marius Skuodis, kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Vilniaus miesto savivaldybės meras Valdas Benkunskas, Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras ir kiti žymūs svečiai spaudė rankas A. Eitučiui ir jo sūnui, muziejaus vadovui Povilui Eitučiui, bei dėkojo už vertingą indėlį į Lietuvos kultūrinį gyvenimą. Unikalia ekspozicija žavėjosi lenktynininkai, kolekcininkai, pramogų pasaulio atstovai. Valstybinio Rygos automobilių muziejaus atstovai stebėjosi savininkų ryžtu įrengti tokią ekspoziciją, nes visas muziejus yra įkurtas išskirtinai privačiomis lėšomis, nepasinaudojant nė centu iš valstybės lėšų ar ES fondų. Anot atidaryme dalyvavusio menotyrininko Sauliaus Pilinkaus, muziejų kūrė tikri entuziastai, gerąja prasme – maniakai perfekcionistai. Per du pastato aukštus eksponuojamoje kolekcijoje – daugiau kaip šimtas išskirtinių įvairių laikotarpių automobilių. Pats Vilniaus dailės akademiją baigęs muziejaus steigėjas A. Eitutis kvietė į automobilį žiūrėti ne vien kaip į susisiekimo priemonę, bet ir kaip į dizainerių sukurtą skulptūrą, savitą epochą liudijantį meno kūrinį. Per šią ekspoziciją atsiskleidžia daugybė dalykų: technikos raida, transporto priemonių dizaino mados, istoriniai laikmečiai, žymių asmenybių pomėgiai. Kai kuriems kolekcijos automobiliams – keli šimtai metų, dalis mena sovietinius laikus, bet kiekvienas jų turi savo išskirtinę istoriją. Vienos transporto priemonės į kolekcininko rankas pateko beveik nepažeistos laiko ir aplinkos, kitos įsigytos visiškai „nugyventos“, surūdijusiomis ir supuvusiomis detalėmis. Kai kurie automobiliai, motociklai rasti išardyti dalimis ir paslėpti palėpėse, užmūryti sienose. „Šito 8 cilindrų prestižinės klasės „Mercedes Nurnberg“ automobilio, kokiu važinėjo popiežius Pijus, parsivežiau sunkvežimį detalių: atskirai rėmas, atskirai variklis... Krūva detalių, viskas atskirai“, – pasakojo A. Eitutis. Prie kai kurių tokių automobilių teko kruopščiai dirbti net iki aštuonerių metų. Kiekvienas eksponatas restauruotas itin atidžiai, su didele meile ir išmanymu, atkuriant iki pat smulkiausių detalių. Visur pedantiškai laikytasi autentikos: jei automobilio važiuoklė buvusi iš medžio, tokia ji ir atkuriama, iki pat medsraigčių. Įspūdinga tai, kad net 90 proc. ekspozicijos automobilių – važiuojantys. Unikalioje beveik 5 000 m² užimančioje ekspozicijoje – ir pirmieji dviračiai didžiuliais mediniais ratais, ir prabangūs vienetiniai automobiliai, įmantri tarpukariu gatvėmis riedėjusi technika, ir lenktynininkų bolidai. Ne tik istorikų smalsumą žadina transporto priemonės, kuriomis važinėjosi šalies vadovai. Pavyzdžiui, „Audi V8 Lang“ – būtent šita mašina nuo 1993 m. buvo vežiojamas Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Arba šarvuotasis „Mercedes Benz” (W126) su neperšaunamais 5 cm storio stiklais, kokiu važinėjo prof. Vytautas Landsbergis – dėl šios priežasties tokio modelio mersedesai iki šiol liaudyje vadinami landsberginiais. Eksponuojamas ir prašmatnus prancūziškas „Delaunay-Belleville“ – tokiais limuzinais prieš šimtmetį po Europą važinėjo ne tik karališkųjų šeimų atstovai, bet ir Lietuvos prezidentai Aleksandras Stulginskis bei Antanas Smetona. Švelnia melsva spalva spindi grakštus amerikietiškas „Cord“ – ketvirtajame XX a. dešimtmetyje tokiu prabangiu ir tuo metu geriausiu Lietuvoje automobiliu važinėjo Nepriklausomybės akto signataras Jonas Vailokaitis. Viena iš įdomiausių – automobilio „Delage D8L“ istorija. Jis buvo pagamintas Paryžiuje specialiai Nepalo karaliui. Gerokai vėliau jį nusipirko Amerikos ambasadorius, tad mašina buvo išardyta ir diplomatiniu paštu detalėmis išsiųsta iš Nepalo į Čikagą. Lietuvos kolekcininkui įsigijus šį automobilį, jo istorijos detalės nebuvo žinomos – jos paaiškėjo tik tada, kai žmonės iš Prancūzijos atsiuntė nuotraukas. Akį muziejuje traukia ir senovinė specialioji technika: įspūdingas Niujorko dangoraižius gesinęs ugniagesių automobilis, policijos mašina. Žavi spalvingi mikroautomobiliai, ypač – mažylis „Messerschmitt“, primenantis lėktuvo kabiną ant trijų ratų. Atskira erdvė skirta karo technikai, taip pat pirmajai tarpukario Lietuvos degalinės ekspozicijai su benzino kolonėle ir to meto transportu. Nepaprastai įdomūs ir mažesni su automobilizmu susiję eksponatai: prie automobilių vietoje bagažinės tvirtinti kelioniniai lagaminai, „Mercedes“ gamintos spausdinimo mašinėlės ar netgi „Peugeot“ kavos malūnėliai, nuo kurių XIX a. prasidėjo šio prekės ženklo istorija. Muziejaus vadovas Povilas Eitutis sakė, jog kas kiek laiko eksponatai bus keičiami, papildomi. Netolimoje ateityje planuojama prie muziejaus įrengti kavinę, vaikų kampelį. Ketinama ir toliau organizuoti renginius su meno kūrėjais. Muziejus veiks visomis savaitės dienomis, išskyrus antradienius, nuo 10 iki 19 val.
Galerija: automobilių muziejus
Publikuota: 2023-05-22 17:24:29 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kompensacijos bus mokamos tik įrodžius patirtus nuostolius * Folkloro ansamblis savo kelionę tęsia trisdešimt penkerius metus * Rudas vanduo: kada bus išspręsta problema? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|