„Santaka“ / 75 metų japonas pažadėjo ilgai gyventi ir padėti karo niokojamai šaliai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2023-05-25 17:14

Dalinkitės:  


Nusprendęs pasilikti Ukrainoje japonas Fuminori Tsuchiko sako, kad be Natalijos Gramos jam nebūtų pavykę čia įkurti kavinės.

Autoriaus nuotr.


75 metų japonas pažadėjo ilgai gyventi ir padėti karo niokojamai šaliai


Japonas Fuminori Tsuchiko pardavė savo butą Tokijuje, o gautus pinigus prieš išvykdamas į Ukrainą padalijo į tris dalis. Po trečdalį sumos jis atidavė dviem dukroms, o likusius atsivežė į Charkivą ir įsteigė nemokamą kavinę.



Sprendimas vykti į karo niokojamą Ukrainą

Į 75-erių metų japono įsteigtą kavinę „FuMi Caffe“ atėję žmonės nemokamai gauna sriubos, antrąjį patiekalą ir kompoto. Daliai iš jų šis karštas maistas yra vienintelis per dieną, todėl nekantriausieji į eilę atsistoja jau aštuntą valandą ryte.

Tai, kad netoli Rusijos sienos esantis Charkivas yra vienas labiausiai suniokotų miestų, o jame gyventi pasilikusiems žmonėms tikrai nelengva, F. Tsuchiko žino iš asmeninės patirties. Japoną karas užklupo Lenkijoje, į kurią jis buvo nuvykęs apžiūrėti nacistų įkurtus koncentracijos lagerius.

Iki pensijos F. Tsuchiko dėstė Vakarų šalių istoriją Tokijo universitete, o prieš 15 metų mirus žmonai pradėjo keliauti po Europą ir gilinti istorines žinias. Rusijai užpuolus Ukrainą istorikas Varšuvos geležinkelio stotyje pamatė gausybę pabėgėlių, kuriuos ėmė kalbinti.

Prisiklausęs siaubingų pasakojimų pensininkas susigraudino ir pradėjo pabėgėliams pirkti maistą, vaikiškus žaislus. Po kiek laiko nusprendė pats nuvykti į Kyjivą, nors iš ten išbėgusi Japonijos ambasada griežtai rekomendavo tautiečiams į Ukrainą nevykti.





Apsigyveno metro požemyje

Kadangi okupantai tuo metu jau buvo nuo Kyjivo pasitraukę, pensininkas aplankė ir šalia esančią Bučą bei Irpinę. Čia jį labai sukrėtė regėti vaizdai. „Tai man priminė per Antrąjį pasaulinį karą įvykusį Hirošimos ir Nagasakio sunaikinimą, kai į tuos miestus buvo numestos atominės bombos. Tada žuvo mano bičiulio tėvai“, – kalbėjo F. Tsuchiko.

Išgirdęs pasakojimus, kad tuo metu labiausiai bombarduoja Charkivą, o daugybė žmonių pusbadžiu gyvena metro požemiuose, istorikas nuvyko ir apsigyveno metro stotelės „Darbo didvyriai“ požemyje. Ši nuo centro daugiausiai nutolusi stotelė įkurta Saltovkos mikrorajone. Daug miesto gyventojų buvo išsilakstę į kitus miestus ar užsienį, o tie, kas neturėjo kitur giminių ar draugų, pasislėpė metro. „Darbo didvyrių“ stotelės požemiuose pirmąsias kelias savaites gyveno net 3,5 tūkst. žmonių, ir jiems iškilo bado grėsmė.



Pasisiūlė padėti

Organizuoti maitinimą pabėgėliams savo iniciatyva ėmėsi 46-erių Natalija Grama, iki karo vadovavusi šalia metro esančiai šašlykinei. Kai visi nuo sprogimų slėpėsi metro, ši drąsi moteris šašlykinėje gamino maistą ir dalijo tiems, kurie nebuvo nieko su savimi pasiėmę. Po savaitės maisto produktus į badaujantį Charkivą traukiniais ėmė gabenti užsienio humanitarinės organizacijos, dalis jo buvo atvežama į metro.



Bomboms ėmus kristi šalia metro, N. Grama perkėlė virtuvę į požemį. Pačiu metu, nes po kiek laiko raketa pataikė į šašlykinę ir ją sunaikino. Moteris, kuriai talkino vyras, dukra ir sūnus, tapo šio maitinimo centro vadove.

Būtent į ją ir kreipėsi čia atsikraustęs F. Tsuchiko. „Į priėjusio žemo, lieso, senyvo žmogaus iš Japonijos klausimą, kuo gali padėti, rimtai nesureagavau, nes mums daug kas žadėjo pagalbą, tačiau mažai kas žodį tesėjo“, – prisiminė dabartinė „Fumi Caffe“ direktorė N. Grama.

Jos nuostabai, F. Tsuchiko savo pažadą įvykdė su kaupu. Po kelių dienų atvežė didelius maišus prašytų higienos priemonių bei švaros reikmenų, dantų šepetukų, raminamųjų ir kraujo spaudimą mažinančių vaistų bei paklausė, ko dar reikia.

Be to, japonas nesibaidė jokių darbų: padėjo gaminti ir išduoti maistą, valė grindis. Metro požemiuose F. Tsuchiko gyveno visą pusmetį, teigdamas, kad tokiu būdu nereikės mokėti už viešbutį ir pinigus galės paaukoti paramai.

„Jis visiškai nesirūpino ir nesirūpina savimi. Žiemą vaikščiojo suplyšusiais batais ir nenorėjo, kad nupirktume naujus, sakė, kad pinigus geriau išleis maistui ar vaikų žaislams“, – pasakojo direktorė.



Nemokamai maitina tūkstančius žmonių



N. Grama mano, kad likimas su F.Tsuchiko suvedė neatsitiktinai, tiesiog sutapo jų interesai: moteris svajojo įkurti savo kavinę, o japonas norėjo padėti vargingiems žmonėms.

Kai praeitą rudenį per Ukrainos armijos puolimą priešas buvo nuvytas toli nuo Charkivo, o metro slėptuvė likviduota, N. Grama bei F. Tsuchiko nusprendė įkurti maisto dalijimo centrą.

Iš pradžių jiedu kartą per savaitę prie metro virė kavą ir darė sumuštinius, nešė maisto paketus neįgaliems žmonėms į butus, o paskui nusprendė kurti kavinę. Nė vienas iš jų nesitikėjo, kad ji taps tokia populiari ir žmonės jau iš ryto stos į eilę. Buvo planuota, kad tris valandas dirbanti kavinė kasdien pamaitins iki 300 žmonių, tačiau dabar čia pasisotina apie tūkstantį gyventojų. Dalis jų valgo vietoje, kiti maistą nešasi namo.

Dauguma kavinės „FuMi Caffe“ klientų – pensininkai, bet yra ir jaunesnių. Pastarieji skundėsi, jog netekę darbo sunkiai verčiasi. Ukrainiečiai nepaprastai dėkojo japonui Fuminori Tsuchiko už paramą. Dėkingumą išreiškė ir Charkivo vadovai, kurie padovanojo kavinei šaldytuvų ir produktų. Maisto produktų neretai atveža ir vietos verslininkai bei ūkininkai.

Tačiau 90 proc. lėšų kavinės išlaikymui aukoja Japonijos gyventojai, iš žiniasklaidos sužinoję apie tautiečio poelgį ir nusprendę jį paremti. F. Tsuchiko savo feisbuko paskyroje kasdien rašo apie kavinės veiklą, dėkoja ir vardija rėmėjus, taip pat jų pavardes iškabina ir kavinėje.

„Nusprendžiau, kad čia liksiu gyventi iki pat savo mirties, nes žinau, kad ir po karo nebus mažiau problemų, o mūsų šiltas maistas žmones džiugins“, – kalbėjo F. Tsuchiko.

Japonas sakė negalintis pamiršti atvejo, kai kavinėje papietavęs vyriškis apsiverkė, nes per pastarąsias keturias dienas tąsyk jis pirmą kartą valgė karšto maisto.

„Aš ukrainiečiams talkinsiu dar daug metų, nes greit nemirsiu, esu kilęs iš ilgaamžių šeimos – tėvas mirė 96-erių, o senelis 102-ejų metų“, – pasakojo svetingas japonas, pakvietęs jo kavinėje apsilankyti visada, kai tik būsiu Charkive.



Pomėgiai – istorija ir filmai

Pomėgį istorijai F. Tsuchiko sakėsi paveldėjęs iš tėvo, knygų leidyklos direktoriaus. Penkeriais metais jaunesnis brolis irgi dirbo pedagogu – mokykloje dėstė japonų kalbą.

F. Tsuchiko prisipažino, jog, be istorijos, turi dar vieną hobį – mėgsta žiūrėti rimtus meninius filmus. Jis vardijo daugybę garsių režisierių, iš kurių mėgstamiausias yra britas Kenas Loučas.

„Apie šį karą irgi bus sukurta daug filmų. Tai, kas vyko Bučoje, yra ne mažiau baisu už tai, ką nacistai darė koncentracijos lageriuose. O kai girdžiu Putino grasinimą panaudoti atominį ginklą Ukrainoje, galvoju, kad jis yra ne mažesnis psichopatas, nei buvo Hitleris“, – sakė F. Tsuchiko.



Japonas pastaruoju metu dirba ir už direktorę Nataliją Gramą, kuri išvykusi į karo ligoninę Kyjive globoti Bachmuto mūšiuose sunkiai sužeisto vyro Igorio. F. Tsuchiko kavinės darbuotojus stebina tuo, jog valgo labai saikingai, vartoja mažai mėsos, bet yra labai gyvybingas, nesibaido jokių darbų, su visais sveikinasi, visada šypsosi, o vaikus apdalija saldumynais.

F. Tsuchiko pagal japonų paprotį žemai nusilenkia ne tik kavinės lankytojams, bet ir darbuotojams. Tuo jis kartu reikalauja iš darbuotojų pareigingumo, punktualumo, švaros, nuolat primena rodyti pagarbą klientams. Vyriškį nervina tai, kad įvairūs formalumai yra ilgai sprendžiami, o darbai daromi atmestinai, nes jis įpratęs, kad sprendimai būtų priimami greitai ir viskas atliekama kruopščiai.



Eldoradas BUTRIMAS

Specialiai iš Saltovkos





Galerija: Charkivas




Publikuota: 2023-05-25 17:14:24

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Policijos komisariate – jaunų pareigūnų desantas
* Moskvičius pats „pasiprašė“ prie jūros
* Knygos pristatymas: per gyvenimą ir eilėraščio meną...
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kuris vasaros mėnuo atostogauti Jums geriausias?
Birželis.
Liepa.
Rugpjūtis.
Nematau skirtumo.
Vasarą neatostogauju.



Kalbos patarimai

Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai