|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-06-01 16:14
|
|
|
Trobelėje, į kurią Loretos Mieliauskienės senelis prieš šimtmetį parsivedė jauną žmoną, stogas dengtas pačios šeimininkės surinktomis nendrėmis.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Ši sodyba Sodėnų kaime – ne tiems, kas tikisi tobulai nupjautos vejos, trinkelių takų, šiuolaikiškų alpinariumų ir baseinų. Čia rasite tikrą kaimišką aplinką ir natūralią gamtą. Žolę, paukščius, bites, gyvulius, senoviškus pastatus, draugišką kalytę Beilę ir jos šeimininkę Loretą, visa širdimi mylinčią savo kaimą.
Senelio sodyboje
Prie kelio – rodyklė su užrašu „Sveikatinimas kaime“. Įsukus į atokų vienkiemį prieš akis išnyra namas iš raudonų plytų (jas pirmasis sodybos šeimininkas kadaise parsivežė su arkliu iš Karaliaučiaus), kitame kiemo gale – didžiulis gelsvo molio tvartas. Kažkur visai netoliese kukuoja gegutė, gandralizdyje kleketuoja gandras, ošia didžiulės eglės, liepos. Šios netrukus pražys – kvepės visa sodyba.
„Mano tikslas – sveikatinimas kaime: kad žmonės turėtų tyrą orą, švarų vandenį, aplinką ir sveikatą, kuri ateina iš natūralios gamtos“, – pasakojo Loreta Mieliauskienė.
Jos senelis buvo savanoris – už tai gavo žemės sklypelį Sodėnų kaime ir 1920 m. čia pradėjo kurtis. Pirmiausiai įsirengė žeminę, po to pasistatė molinuką namelį, paskui jau – didįjį namą, tvartą.
„Aš šioje sodyboje su tėvais gyvenau iki šešerių metų. Paskui išsikraustėme į Marijampolę, bet baigusi mokslus ir ištekėjusi iškart grįžau į kaimą. Gyvenu čia iki šiol ir viską, ką turiu, – širdį ir finansus – dedu į šitą sodybą“, – šypsojosi šeimininkė.
Savo sodyboje moteris nutarė užsiimti verslu: kviečia žmones pasimėgauti buvimu tikrame kaime, atpalaiduoti kūną bei mintis masažais, išmėginti bičių terapiją.
Ypatingas ąžuolas
Molinis namelis, kuriame prieš beveik 100 metų apsigyveno senelis su žmona, išlikęs iki šių dienų. Tiesa, jis jau gerokai taisytas, apdrėbtas moliu, stogas dengtas pačios šeimininkės rinktomis nendrėmis. Dabar jis skirtas atostogautojams.
Lenkiam galvas prieš žemą senovinę staktą ir einam trobon. Viduje – daug senų, antram gyvenimui prikeltų daiktų: nuo mergautinės Loretos mamos lovos iki medinio sviesto muštuvo, rintės drabužiams lyginti ir anglimis kaitinamo lygintuvo. Šalia lovos kabo L. Mieliauskienės prosenelės prijuostė, tėčio šaulio uniforma ir kiti jau antikvariniai rūbai, kampe stovi krosnis. Antrame aukšte įrengtos vietos miegoti.
Į sodybą atvykę svečiai ir poilsiautojai gali apsinakvoti ir pirties pastate, kurio antrajame aukšte šeimininkė daro masažus.
Tikri gamtos mėgėjai nakčiai gali išmėginti netgi pačios moters šią žiemą suręstą jurtą su gultais ir ugniakuru viduje. Vesdama jos link šeimininkė pakalbina čia pat besiganančius jautelius, paskui stabteli prie dailiai nuaugusio ąžuolo.
„Jis – ypatingas, 93 metų. Tiek dabar būtų mano tėčiui, kuriam jis ir buvo pasodintas. Pagal pagonių tikėjimą, gimus vaikui į žemę užkasama placenta, o ant jos pasodinamas ąžuolas. Medis buvo tarsi suaugęs su žmogumi. Man gera prie šio ąžuolo pabūti, pasikalbu su juo“, – pasakojo sodybos šeimininkė.
Ką poilsiautojams veikti atokiame vienkiemyje, kur nėra nei ežero, nei pliažo, nei restoranų?
„Ežero nėra, bet yra tvenkinys, kuriame galima ir maudytis, ir žvejoti. Yra pirtis, kubilas. Galima šaudyti strėlėmis iš lanko, žaisti futbolą ar badmintoną, važinėtis dviračiu. Galima pajodinėti, pasiskinti gojos uogų, šilauogių ir tiesiog pasidžiaugti ramybe, gamtos prieglobsčiu”, – šypsojosi Loreta.
Dryžuotos medikės
Vienas įdomiausių dalykų vienkiemyje – namelis, kuriame siūloma pasimėgauti bičių terapija.
Namelyje stovi du gultai, kurių viduje, šešiuose aviliuose, dūzgia galybė bitelių. Jos išlekia ir įlekia per sienoje įrengtą laką ir gyvena aviliuose savo gyvenimą. Nuo gultų sklinda ne tik medaus, vaško, propolio kvapas, bet ir maloni šiluma: orą įkaitina dryžuotosios darbininkės, sparneliais sumojuojančios iki 200 kartų per sekundę.
Gultai padaryti taip, kad nė viena bitė neišlėktų į vidų ir neįgeltų ant jų gulinčiam žmogui.
Teigiama, jog atsigulus ant tokios „gyvos“ lovos bičių dūzgimas ir sparnelių keliama vibracija gydo nemigą, stresą, depresiją, kitas ligas bei negalavimus.
„Bičių terapija rekomenduojama netgi sergant išsėtine skleroze, taip pat – bronchitu, kitomis kvėpavimo takų ligomis. Aš čia paguliu kasdien, – pasakojo šeimininkė. – Rekomenduojama valandos seansas, bet man net laikrodžio nereikia. Atsigulus iškart užmiegu ir už valandos atsibundu pati. Žvali, energinga tarsi būčiau miegojusi visą parą“.
Namelyje yra ir bičių „televizorius“ – plonas būstas stikline siena, per kurią galima stebėti šių vabzdžių gyvenimą.
Teritoriją šalia bičių terapijos namelio moteris ketina apsėti grikiais – kad bitelės neštų tamsiai rudą, specifinio skonio, bet labai daug gerų savybių turintį medų.
Studijuoja alternatyviąją mediciną
L. Mieliauskienė daro įvairius masažus: tailandietišką, atpalaiduojantį, aromaterapinį, su taurėmis bei karštais akmenimis, atlieka refleksoterapiją. Bičių namelyje daromas ir energetinis masažas.
Moteris jaunystėje baigė pedagogiką, po to 20 metų dirbo mokytoja, bet ją visuomet traukė masažai ir medicina. Tad vėliau Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre Loreta įgijo masažuotojos specialybę, o šiuo metu ir vėl yra studentė: Klaipėdos universitete studijuoja alternatyviąją mediciną. Specializuojasi akupunktūros, funkcinės medicinos ir gydymo bičių nuodais srityje.
Sodybos šeimininkė labai myli gyvūnus, tad sumaniusi ir dar vieną užsiėmimą – veisia šuniukus. Aplink nuolat zuja Beilė, kilminga Lietuvos jaunimo čempionės titulą turinti Erdelio terjerų veislės kalė, kuri prieš porą mėnesių atsivedė pirmąją vadą – net 11 šunyčių. Mažyliai draugauti nori dar labiau nei jų mama. Tad įėjus į aptvarą, Loretos vadinamą šunų darželiu, jie džiugiai supuola prie žmogaus, jį uosto, bando kabarotis aukštyn, o paimti ant rankų patogiai įsitaiso ir jaučiasi labai patenkinti. Suprantama, tokie mieli sutvėrimai nuteikia nepaprastai gerai. „Prižiūriu žmogų, sergantį išsėtine skleroze. Jis, užsiimdamas su šuniukais, pradėjo judinti beveik nevaldomą ranką – štai ką reiškia gyvūnų terapija!“ – pasakojo moteris.
Ši sodyba Sodėnų kaime – ne tiems, kas tikisi tobulai nupjautos vejos, trinkelių takų, šiuolaikiškų alpinariumų ir baseinų. Čia rasite tikrą kaimišką aplinką ir natūralią gamtą. Žolę, paukščius, bites, gyvulius, senoviškus pastatus, draugišką kalytę Beilę ir jos šeimininkę Loretą, visa širdimi mylinčią savo kaimą. |
Senelio sodyboje
Prie kelio – rodyklė su užrašu „Sveikatinimas kaime“. Įsukus į atokų vienkiemį prieš akis išnyra namas iš raudonų plytų (jas pirmasis sodybos šeimininkas kadaise parsivežė su arkliu iš Karaliaučiaus), kitame kiemo gale – didžiulis gelsvo molio tvartas. Kažkur visai netoliese kukuoja gegutė, gandralizdyje kleketuoja gandras, ošia didžiulės eglės, liepos. Šios netrukus pražys – kvepės visa sodyba.
„Mano tikslas – sveikatinimas kaime: kad žmonės turėtų tyrą orą, švarų vandenį, aplinką ir sveikatą, kuri ateina iš natūralios gamtos“, – pasakojo Loreta Mieliauskienė.
Jos senelis buvo savanoris – už tai gavo žemės sklypelį Sodėnų kaime ir 1920 m. čia pradėjo kurtis. Pirmiausiai įsirengė žeminę, po to pasistatė molinuką namelį, paskui jau – didįjį namą, tvartą.
„Aš šioje sodyboje su tėvais gyvenau iki šešerių metų. Paskui išsikraustėme į Marijampolę, bet baigusi mokslus ir ištekėjusi iškart grįžau į kaimą. Gyvenu čia iki šiol ir viską, ką turiu, – širdį ir finansus – dedu į šitą sodybą“, – šypsojosi šeimininkė.
Savo sodyboje moteris nutarė užsiimti verslu: kviečia žmones pasimėgauti buvimu tikrame kaime, atpalaiduoti kūną bei mintis masažais, išmėginti bičių terapiją.
Ypatingas ąžuolas
Molinis namelis, kuriame prieš beveik 100 metų apsigyveno senelis su žmona, išlikęs iki šių dienų. Tiesa, jis jau gerokai taisytas, apdrėbtas moliu, stogas dengtas pačios šeimininkės rinktomis nendrėmis. Dabar jis skirtas atostogautojams.
Lenkiam galvas prieš žemą senovinę staktą ir einam trobon. Viduje – daug senų, antram gyvenimui prikeltų daiktų: nuo mergautinės Loretos mamos lovos iki medinio sviesto muštuvo, rintės drabužiams lyginti ir anglimis kaitinamo lygintuvo. Šalia lovos kabo L. Mieliauskienės prosenelės prijuostė, tėčio šaulio uniforma ir kiti jau antikvariniai rūbai, kampe stovi krosnis. Antrame aukšte įrengtos vietos miegoti.
Į sodybą atvykę svečiai ir poilsiautojai gali apsinakvoti ir pirties pastate, kurio antrajame aukšte šeimininkė daro masažus.
Tikri gamtos mėgėjai nakčiai gali išmėginti netgi pačios moters šią žiemą suręstą jurtą su gultais ir ugniakuru viduje. Vesdama jos link šeimininkė pakalbina čia pat besiganančius jautelius, paskui stabteli prie dailiai nuaugusio ąžuolo.
„Jis – ypatingas, 93 metų. Tiek dabar būtų mano tėčiui, kuriam jis ir buvo pasodintas. Pagal pagonių tikėjimą, gimus vaikui į žemę užkasama placenta, o ant jos pasodinamas ąžuolas. Medis buvo tarsi suaugęs su žmogumi. Man gera prie šio ąžuolo pabūti, pasikalbu su juo“, – pasakojo sodybos šeimininkė.
Ką poilsiautojams veikti atokiame vienkiemyje, kur nėra nei ežero, nei pliažo, nei restoranų?
„Ežero nėra, bet yra tvenkinys, kuriame galima ir maudytis, ir žvejoti. Yra pirtis, kubilas. Galima šaudyti strėlėmis iš lanko, žaisti futbolą ar badmintoną, važinėtis dviračiu. Galima pajodinėti, pasiskinti gojos uogų, šilauogių ir tiesiog pasidžiaugti ramybe, gamtos prieglobsčiu”, – šypsojosi Loreta.
Dryžuotos medikės
Vienas įdomiausių dalykų vienkiemyje – namelis, kuriame siūloma pasimėgauti bičių terapija.
Namelyje stovi du gultai, kurių viduje, šešiuose aviliuose, dūzgia galybė bitelių. Jos išlekia ir įlekia per sienoje įrengtą laką ir gyvena aviliuose savo gyvenimą. Nuo gultų sklinda ne tik medaus, vaško, propolio kvapas, bet ir maloni šiluma: orą įkaitina dryžuotosios darbininkės, sparneliais sumojuojančios iki 200 kartų per sekundę.
Gultai padaryti taip, kad nė viena bitė neišlėktų į vidų ir neįgeltų ant jų gulinčiam žmogui.
Teigiama, jog atsigulus ant tokios „gyvos“ lovos bičių dūzgimas ir sparnelių keliama vibracija gydo nemigą, stresą, depresiją, kitas ligas bei negalavimus.
„Bičių terapija rekomenduojama netgi sergant išsėtine skleroze, taip pat – bronchitu, kitomis kvėpavimo takų ligomis. Aš čia paguliu kasdien, – pasakojo šeimininkė. – Rekomenduojama valandos seansas, bet man net laikrodžio nereikia. Atsigulus iškart užmiegu ir už valandos atsibundu pati. Žvali, energinga tarsi būčiau miegojusi visą parą“.
Namelyje yra ir bičių „televizorius“ – plonas būstas stikline siena, per kurią galima stebėti šių vabzdžių gyvenimą.
Teritoriją šalia bičių terapijos namelio moteris ketina apsėti grikiais – kad bitelės neštų tamsiai rudą, specifinio skonio, bet labai daug gerų savybių turintį medų.
Studijuoja alternatyviąją mediciną
L. Mieliauskienė daro įvairius masažus: tailandietišką, atpalaiduojantį, aromaterapinį, su taurėmis bei karštais akmenimis, atlieka refleksoterapiją. Bičių namelyje daromas ir energetinis masažas.
Moteris jaunystėje baigė pedagogiką, po to 20 metų dirbo mokytoja, bet ją visuomet traukė masažai ir medicina. Tad vėliau Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre Loreta įgijo masažuotojos specialybę, o šiuo metu ir vėl yra studentė: Klaipėdos universitete studijuoja alternatyviąją mediciną. Specializuojasi akupunktūros, funkcinės medicinos ir gydymo bičių nuodais srityje.
Sodybos šeimininkė labai myli gyvūnus, tad sumaniusi ir dar vieną užsiėmimą – veisia šuniukus. Aplink nuolat zuja Beilė, kilminga Lietuvos jaunimo čempionės titulą turinti Erdelio terjerų veislės kalė, kuri prieš porą mėnesių atsivedė pirmąją vadą – net 11 šunyčių. Mažyliai draugauti nori dar labiau nei jų mama. Tad įėjus į aptvarą, Loretos vadinamą šunų darželiu, jie džiugiai supuola prie žmogaus, jį uosto, bando kabarotis aukštyn, o paimti ant rankų patogiai įsitaiso ir jaučiasi labai patenkinti. Suprantama, tokie mieli sutvėrimai nuteikia nepaprastai gerai. „Prižiūriu žmogų, sergantį išsėtine skleroze. Jis, užsiimdamas su šuniukais, pradėjo judinti beveik nevaldomą ranką – štai ką reiškia gyvūnų terapija!“ – pasakojo moteris.
Galerija: Gamtos glėby
Publikuota: 2023-06-01 16:14:44
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|