|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-06-05 16:31
|
|
|
Šeimenos seniūnijoje dirbanti specialistė Onutė Čėsnienė (kairėje) deklaruoti pasėlius padėjo Povilui ir Rimai Vaškevičiams.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Į pabaigą artėja kasmetinis pasėlių deklaravimas. Ūkininkams vis dar prireikia nemažai laiko, norint prisitaikyti prie Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano, pradėto įgyvendinti nuo šių metų, reikalavimų.
Noriai dalyvauja
Šiais metais žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus žemdirbiai galės deklaruoti iki birželio 20 d. Pasibaigus paraiškų teikimo laikotarpiui jos dar bus priimamos iki birželio 30 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų suma bus mažinama 1 proc.
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus duomenimis, iki vakar pasėlius deklaravo 2 388 iš maždaug 4 tūkst. rajono ūkininkų. Šiuo metu deklaruotas žemės plotas – 52,3 tūkst. ha. Įprastai Vilkaviškio rajone deklaruojama apie 85 tūkst. ha.
Daugiausiai paraiškų priimta Šeimenos (413), Bartninkų (391), Kybartų (280) bei Pilviškių (223) seniūnijose.
Šeimenos seniūnijoje žemdirbiams pasėlius deklaruoti padedanti Žemės ūkio skyriaus specialistė Onutė Čėsnienė pasakojo, kad deklaravimo pradžioje buvo gerokai daugiau chaoso nei dabar. Šiuo metu į seniūnijas savo plotų deklaruoti užsukantys ūkininkai ateina labiau pasiruošę, žinodami, ko tiksliai nori, būna išklausę įvairių konsultacijų.
„Ūkininkams priklauso bazinė išmoka, kurią norėdami padidinti privalo dalyvauti vadinamosiose ekoschemose. Didžioji dalis žemdirbių noriai tai daro, tačiau yra ir atsisakiusiųjų. Aišku, pastarieji dėl to netenka dalies pinigų“, – sakė O. Čėsnienė.
Skamba absurdiškai
Į Šeimenos seniūniją deklaruoti pasėlių užsukęs Povilas Vaškevičius sakė suprantantis naujų reikalavimų logiką, tačiau, anot jo, siekiant juos įgyvendinti ūkininkams dabar reikės dar labiau verstis per galvą. Žemdirbys šiemet deklaruoja žieminius rapsus, kviečius, pupas ir žaliąjį pūdymą.
„Nuo šiol dar labiau išaugs darbo krūvis. Pavyzdžiui, jei norėsime atsėliuoti kviečius, reikės auginti tarpinius pasėlius ir juos išlaikyti 6 arba 8 savaites. Nuo to priklausys papildomos išmokos. Turėsime vos ne paskui kombainą važiuoti su sėjamąja. Javapjūtė ūkininkams – įtemptas laikotarpis, tad papildomiems darbams reikės dar ir laiko surasti“, – kalbėjo P. Vaškevičius.
Jo mamą Rimą neramina nuo rudens įsigaliosiantis reikalavimas palikti ne mažesnes kaip 3 metrų pločio palaukes šalia melioracijos griovių, esančių ūkininkų laukuose.
„Žemės ūkio ministerijos atstovai kalba, kad šios juostos galės virsti pravažiuojamaisiais keliais. Tai skamba absurdiškai! Mūsų laukuose esančios melioracijos sistemos visiškai nusidėvėjusios, tad jei dar pakanalėse važinėsime sunkiasvore technika, užtvenksime visus savo laukus. Reikalavimas išlaikyti trijų metrų juostas prie melioracijos griovių gal ir yra logiškas, tačiau tikrai negalime šių juostų paversti keliais“, – kalbėjo R. Vaškevičienė.
Tenka koreguoti planus
Kybartų seniūnijoje dirbanti Žemės ūkio skyriaus specialistė Birutė Matulevičienė teigė, jog šiemet deklaravimo procesą apsunkina nuolatinė taisyklių kaita. Dalis reikalavimų kito net prasidėjus deklaravimo procesui.
„Ūkininkai nemažai darbų planuoja rudenį. Po praėjusių metų javapjūtės žmonės taip pat sėjo, arė, tvarkė savo laukus, planavo pavasarinius darbus. Tuo metu dalies naujų reikalavimų niekas neakcentavo. Apie kai kuriuos iš jų žemdirbiai išgirdo tik po Naujųjų metų. Daug kam teko koreguoti savo planus. Pavyzdžiui, atsirado reikalavimas 5 proc. dirbamų plotų skirti negamybinei žemdirbystei. Ūkininkai dėl to buvo priversti rauti sodus, išarti pievas ar net rapsų bei kviečių pasėlius ir jų vietose užsėti žaliąjį pūdymą“, – pasakojo B. Matulevičienė.
Išnaikino sodą, atsisakė karvių
Specialistės žodžius tarsi patvirtino į Kybartų seniūniją deklaruoti savo plotų atėjęs ūkininkas Vaidas Bruožis. Vyras pavasarį iš tikrųjų išnaikino beveik 13 ha turėtų obelų sodų ir jų vietoje prieš porą savaičių pasėjo žaliąjį pūdymą. Tiesa, naikinti sodą jis buvo suplanavęs kiek seniau, tad nauji reikalavimai jam nebuvo taip sunkiai įgyvendinami, kaip kai kuriems kitiems žemdirbiams.
„Iš pradžių mums niekas nepaaiškino, kad jei nedeklaruosime žaliojo pūdymo, negalėsime pretenduoti į kitas išmokas. Dėl to laisvų žemių ir nepasilikome. Kai apie tai sužinojome, teko skubiai sukti galvą, ką daryti. Uošviui Juozui Sakalauskui teko išarti dalį pievų. Bet šiuo atveju taip pasielgti irgi nebuvo labai sunku, kadangi neseniai jis atsisakė daugiau nei pusšimčio melžiamų karvių. Liko tik veršingos piendavės, bet ir jų greitu metu ūkyje neliks“, – pasakojo V. Bruožis.
Parduoti karves ūkininkai buvo priversti dėl dviejų priežasčių. Jų tvartuose buvo aptiktas leukozės židinys, o likusių sveikų karvių pieno dėl drastiškai kritusių kainų į supirkimo punktus vežti neapsimokėjo.
„Buvo labai sunku atsisakyti karvių. Uošviui dar ir dabar dėl to skauda širdį. Visgi jau nebematėme kitos išeities. Planuojame vietoje karvių įsigyti nedidelę mėsinių galvijų bandą“, – pasakojo V. Bruožis.
Mato naudą
Iki pasėlių deklaravimo pabaigos likus kiek mažiau nei dviem savaitėms ūkininkai vis dažniau skuba pas Žemės ūkio skyriaus specialistus. Šeimenos seniūnijoje dirbanti Onutė Čėsnienė ragino nelaukti paskutinių dienų, nes dėl išaugusio interesantų kiekio patekti pas Žemės ūkio skyriaus specialistus norimu laiku gali pavykti ne visiems.
Įprastai ūkininkai būsimus savo vizitus registruoja iš anksto, tačiau kai kurie iš jų ateina į gyvą eilę. Viena iš tokių – vilkaviškietė Anastazija Lietuvninkienė.
„Atrodė, kad iki deklaravimo pabaigos dar liko labai daug laiko, kol neapsižiūrėjau, jog ji jau artėja. Nesinori pavėluoti ir dėl to netekti dalies išmokų. Manęs šių metų naujovės negąsdina. Deklaruoju mažiau nei 5 hektarus žemės, tad pokyčiai įtakos nelabai turi“, – kalbėjo A. Lietuvninkienė.
Kybartuose dirbanti specialistė Birutė Matulevičienė teigė, kad vos keletą hektarų valdantys ūkininkai išties gali jaustis ramiau, tačiau tie, kurie yra bent kelių dešimčių hektarų savininkai, pas specialistus turėtų atvykti pasiruošę, žinantys, ko nori.
„Kartais ateina žemdirbiai ir sako, jog jiems galima deklaruoti bet ką, svarbu, kad tik išmokos būtų didžiausios. Specialistai tikrai negali padėti tokiems ūkininkams, kadangi žemes dirbti ir prisiimti visus įsipareigojimus reikės jiems patiems“, – pabrėžė B. Matulevičienė.
Anot jos, šiemet ūkininkams kylantys klausimai ir neaiškumai ateityje turėtų pasimiršti. Specialistė viliasi, jog jau kitais metais pasėlių deklaravimo procesas vyks greičiau bei sklandžiau.
„Dabar atrodo viskas sunkiai suprantama, tačiau taip pat buvo ir tuomet, kai pirmą kartą išgirdome apie žalinimo reikalavimus. Nepaisant įvairių trikdžių, manau, kad nauji reikalavimai bus naudingi patiems žemdirbiams. Kai kurie kolegos mėgsta nualinti žemę, o būtinybė laikytis tam tikrų taisyklių išmokys mus visus atsakingos žemdirbystės“, – kalbėjo V. Bruožis.
Į pabaigą artėja kasmetinis pasėlių deklaravimas. Ūkininkams vis dar prireikia nemažai laiko, norint prisitaikyti prie Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano, pradėto įgyvendinti nuo šių metų, reikalavimų. |
Noriai dalyvauja
Šiais metais žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus žemdirbiai galės deklaruoti iki birželio 20 d. Pasibaigus paraiškų teikimo laikotarpiui jos dar bus priimamos iki birželio 30 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų suma bus mažinama 1 proc.
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus duomenimis, iki vakar pasėlius deklaravo 2 388 iš maždaug 4 tūkst. rajono ūkininkų. Šiuo metu deklaruotas žemės plotas – 52,3 tūkst. ha. Įprastai Vilkaviškio rajone deklaruojama apie 85 tūkst. ha.
Daugiausiai paraiškų priimta Šeimenos (413), Bartninkų (391), Kybartų (280) bei Pilviškių (223) seniūnijose.
Šeimenos seniūnijoje žemdirbiams pasėlius deklaruoti padedanti Žemės ūkio skyriaus specialistė Onutė Čėsnienė pasakojo, kad deklaravimo pradžioje buvo gerokai daugiau chaoso nei dabar. Šiuo metu į seniūnijas savo plotų deklaruoti užsukantys ūkininkai ateina labiau pasiruošę, žinodami, ko tiksliai nori, būna išklausę įvairių konsultacijų.
„Ūkininkams priklauso bazinė išmoka, kurią norėdami padidinti privalo dalyvauti vadinamosiose ekoschemose. Didžioji dalis žemdirbių noriai tai daro, tačiau yra ir atsisakiusiųjų. Aišku, pastarieji dėl to netenka dalies pinigų“, – sakė O. Čėsnienė.
Skamba absurdiškai
Į Šeimenos seniūniją deklaruoti pasėlių užsukęs Povilas Vaškevičius sakė suprantantis naujų reikalavimų logiką, tačiau, anot jo, siekiant juos įgyvendinti ūkininkams dabar reikės dar labiau verstis per galvą. Žemdirbys šiemet deklaruoja žieminius rapsus, kviečius, pupas ir žaliąjį pūdymą.
„Nuo šiol dar labiau išaugs darbo krūvis. Pavyzdžiui, jei norėsime atsėliuoti kviečius, reikės auginti tarpinius pasėlius ir juos išlaikyti 6 arba 8 savaites. Nuo to priklausys papildomos išmokos. Turėsime vos ne paskui kombainą važiuoti su sėjamąja. Javapjūtė ūkininkams – įtemptas laikotarpis, tad papildomiems darbams reikės dar ir laiko surasti“, – kalbėjo P. Vaškevičius.
Jo mamą Rimą neramina nuo rudens įsigaliosiantis reikalavimas palikti ne mažesnes kaip 3 metrų pločio palaukes šalia melioracijos griovių, esančių ūkininkų laukuose.
„Žemės ūkio ministerijos atstovai kalba, kad šios juostos galės virsti pravažiuojamaisiais keliais. Tai skamba absurdiškai! Mūsų laukuose esančios melioracijos sistemos visiškai nusidėvėjusios, tad jei dar pakanalėse važinėsime sunkiasvore technika, užtvenksime visus savo laukus. Reikalavimas išlaikyti trijų metrų juostas prie melioracijos griovių gal ir yra logiškas, tačiau tikrai negalime šių juostų paversti keliais“, – kalbėjo R. Vaškevičienė.
Tenka koreguoti planus
Kybartų seniūnijoje dirbanti Žemės ūkio skyriaus specialistė Birutė Matulevičienė teigė, jog šiemet deklaravimo procesą apsunkina nuolatinė taisyklių kaita. Dalis reikalavimų kito net prasidėjus deklaravimo procesui.
„Ūkininkai nemažai darbų planuoja rudenį. Po praėjusių metų javapjūtės žmonės taip pat sėjo, arė, tvarkė savo laukus, planavo pavasarinius darbus. Tuo metu dalies naujų reikalavimų niekas neakcentavo. Apie kai kuriuos iš jų žemdirbiai išgirdo tik po Naujųjų metų. Daug kam teko koreguoti savo planus. Pavyzdžiui, atsirado reikalavimas 5 proc. dirbamų plotų skirti negamybinei žemdirbystei. Ūkininkai dėl to buvo priversti rauti sodus, išarti pievas ar net rapsų bei kviečių pasėlius ir jų vietose užsėti žaliąjį pūdymą“, – pasakojo B. Matulevičienė.
Išnaikino sodą, atsisakė karvių
Specialistės žodžius tarsi patvirtino į Kybartų seniūniją deklaruoti savo plotų atėjęs ūkininkas Vaidas Bruožis. Vyras pavasarį iš tikrųjų išnaikino beveik 13 ha turėtų obelų sodų ir jų vietoje prieš porą savaičių pasėjo žaliąjį pūdymą. Tiesa, naikinti sodą jis buvo suplanavęs kiek seniau, tad nauji reikalavimai jam nebuvo taip sunkiai įgyvendinami, kaip kai kuriems kitiems žemdirbiams.
„Iš pradžių mums niekas nepaaiškino, kad jei nedeklaruosime žaliojo pūdymo, negalėsime pretenduoti į kitas išmokas. Dėl to laisvų žemių ir nepasilikome. Kai apie tai sužinojome, teko skubiai sukti galvą, ką daryti. Uošviui Juozui Sakalauskui teko išarti dalį pievų. Bet šiuo atveju taip pasielgti irgi nebuvo labai sunku, kadangi neseniai jis atsisakė daugiau nei pusšimčio melžiamų karvių. Liko tik veršingos piendavės, bet ir jų greitu metu ūkyje neliks“, – pasakojo V. Bruožis.
Parduoti karves ūkininkai buvo priversti dėl dviejų priežasčių. Jų tvartuose buvo aptiktas leukozės židinys, o likusių sveikų karvių pieno dėl drastiškai kritusių kainų į supirkimo punktus vežti neapsimokėjo.
„Buvo labai sunku atsisakyti karvių. Uošviui dar ir dabar dėl to skauda širdį. Visgi jau nebematėme kitos išeities. Planuojame vietoje karvių įsigyti nedidelę mėsinių galvijų bandą“, – pasakojo V. Bruožis.
Mato naudą
Iki pasėlių deklaravimo pabaigos likus kiek mažiau nei dviem savaitėms ūkininkai vis dažniau skuba pas Žemės ūkio skyriaus specialistus. Šeimenos seniūnijoje dirbanti Onutė Čėsnienė ragino nelaukti paskutinių dienų, nes dėl išaugusio interesantų kiekio patekti pas Žemės ūkio skyriaus specialistus norimu laiku gali pavykti ne visiems.
Įprastai ūkininkai būsimus savo vizitus registruoja iš anksto, tačiau kai kurie iš jų ateina į gyvą eilę. Viena iš tokių – vilkaviškietė Anastazija Lietuvninkienė.
„Atrodė, kad iki deklaravimo pabaigos dar liko labai daug laiko, kol neapsižiūrėjau, jog ji jau artėja. Nesinori pavėluoti ir dėl to netekti dalies išmokų. Manęs šių metų naujovės negąsdina. Deklaruoju mažiau nei 5 hektarus žemės, tad pokyčiai įtakos nelabai turi“, – kalbėjo A. Lietuvninkienė.
Kybartuose dirbanti specialistė Birutė Matulevičienė teigė, kad vos keletą hektarų valdantys ūkininkai išties gali jaustis ramiau, tačiau tie, kurie yra bent kelių dešimčių hektarų savininkai, pas specialistus turėtų atvykti pasiruošę, žinantys, ko nori.
„Kartais ateina žemdirbiai ir sako, jog jiems galima deklaruoti bet ką, svarbu, kad tik išmokos būtų didžiausios. Specialistai tikrai negali padėti tokiems ūkininkams, kadangi žemes dirbti ir prisiimti visus įsipareigojimus reikės jiems patiems“, – pabrėžė B. Matulevičienė.
Anot jos, šiemet ūkininkams kylantys klausimai ir neaiškumai ateityje turėtų pasimiršti. Specialistė viliasi, jog jau kitais metais pasėlių deklaravimo procesas vyks greičiau bei sklandžiau.
„Dabar atrodo viskas sunkiai suprantama, tačiau taip pat buvo ir tuomet, kai pirmą kartą išgirdome apie žalinimo reikalavimus. Nepaisant įvairių trikdžių, manau, kad nauji reikalavimai bus naudingi patiems žemdirbiams. Kai kurie kolegos mėgsta nualinti žemę, o būtinybė laikytis tam tikrų taisyklių išmokys mus visus atsakingos žemdirbystės“, – kalbėjo V. Bruožis.
Galerija: Pasėliai_2023
Publikuota: 2023-06-05 16:31:36
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|