|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Švietimas
|
|
|
Lietuvoje siekiant visoms socialinėms grupėms užtikrinti lygias galimybes siekti aukštojo išsilavinimo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patvirtino aukštojo mokslo prieinamumo didinimo planą – socialinės dimensijos 2023–2030 m. plėtros prioritetus. Numatoma, kad 2024 m. atsiras papildoma konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos, atitinkantiems priėmimo reikalavimus, aukštosios mokyklos bus skatinamos plėsti studijų prieinamumą. Jau nuo 2022 m. kolegijos siūlo alternatyvų kelią į aukštąją mokslą – trumpąsias studijas.
„Siekiame, kad kokybiškiausios studijų programos būtų lengvai prieinamos ir stojantiesiems iš socialiai jautrių grupių. Socialinė ekonominė aplinka, kurioje gyvena moksleivis, turi įtakos jo motyvacijai ir galimybėms studijuoti aukštojoje mokykloje. Neretai abiturientas nesirenka studijų dėl to, kad neturi palaikymo savo aplinkoje, nesijaučia pakankamai pasiruošęs, nemato perspektyvų. Švietimas gali ir turi keisti tokią situaciją, atverti visas galimybes šiems žmonėms, teikti akademinę paramą“, – sako švietimo, mokslo ir viceministras Gintautas Jakštas.
Visuomenės grupės, kurioms siekiama suteikti pagalbą įgyti aukštąjį išsilavinimą, yra jautrios socialinės-ekonominės aplinkos asmenys, turintieji individualių poreikių, kylančių dėl negalios, bei vyresnio amžiaus stojantieji į aukštąsias mokyklas. Šios grupės susiduria su skirtingais finansiniais, akademiniais ir informacijos prieinamumo iššūkiais, kuriems spręsti inicijuojamos socialinės dimensijos plane įtvirtintos priemonės.
Aukštojo mokslo prieinamumą numatoma didinti kompleksinėmis priemonėmis
Remiantis socialinės dimensijos planu, aukštojo mokslo prieinamumą siekiančioms užtikrinti aukštosioms mokykloms numatoma teikti metodinę pagalbą, atnaujinti finansinės paramos studentams modelį, kuris apima stipendijas ir paskolas. Socialinė dimensija bus integruojama į struktūrinius aukštojo mokslo procesus – studijų lankstumo galimybes, aukštųjų mokyklų finansavimo bei valstybės finansuojamų vietų skirstymo mechanizmus.
Dar 2022 m. Seime priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, kurios parengtos bendradarbiaujant su Prezidentūra. Numatyta, kad nuo 2024 m. priimant pirmakursius į aukštąsias mokyklas atsiras papildoma konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos, turintiesiems negalią. Pagal šią eilę numatoma skirstyti 10 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų, tačiau keliant tokius pačius akademinio pasirengimo reikalavimus, kaip ir stojantiesiems per pagrindinę konkursinę eilę.
2022 m. kolegijose pradėtos vykdyti trumposios studijos – alternatyvus kelias į aukštąjį mokslą. Trumposios studijos aktualiausios įgijusiesiems profesinį išsilavinimą ir norintiesiems tęsti studijas aukštosiose mokyklose, taip pat asmenims, patiriantiems finansinių sunkumų, – šios studijos leidžia greičiau įgyti kvalifikaciją ir iškart pradėti profesinę karjerą.
Aukštojo mokslo prieinamumas taip pat labiau susiejamas su aukštųjų mokyklų finansavimu. Nuo 2024 m. pradės veikti aukštųjų mokyklų skatinamojo valstybės finansavimo už veiklos rezultatus modelis, kuriuo remiantis už pasiekimus šešiose vertinamose srityse, tarp jų ir studijų prieinamumo, aukštosioms mokykloms bus paskirstoma ne mažiau nei 5 proc. visų praėjusių metų valstybės biudžeto lėšų studijų baziniam finansavimui. 2025 m. šis skaičius sieks ne mažiau nei 10 proc., 2026 ir vėlesniais metais – 20 proc.
Parengti Lietuvos aukštojo mokslo socialinės dimensijos planą numatyta ir Vyriausybės programoje. Jis parengtas atsižvelgiant į Lietuvos ir tarptautinius tyrimus, taip pat užsienio šalių patirtį.
Lietuvoje siekiant visoms socialinėms grupėms užtikrinti lygias galimybes siekti aukštojo išsilavinimo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patvirtino aukštojo mokslo prieinamumo didinimo planą – socialinės dimensijos 2023–2030 m. plėtros prioritetus. Numatoma, kad 2024 m. atsiras papildoma konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos, atitinkantiems priėmimo reikalavimus, aukštosios mokyklos bus skatinamos plėsti studijų prieinamumą. Jau nuo 2022 m. kolegijos siūlo alternatyvų kelią į aukštąją mokslą – trumpąsias studijas. |
„Siekiame, kad kokybiškiausios studijų programos būtų lengvai prieinamos ir stojantiesiems iš socialiai jautrių grupių. Socialinė ekonominė aplinka, kurioje gyvena moksleivis, turi įtakos jo motyvacijai ir galimybėms studijuoti aukštojoje mokykloje. Neretai abiturientas nesirenka studijų dėl to, kad neturi palaikymo savo aplinkoje, nesijaučia pakankamai pasiruošęs, nemato perspektyvų. Švietimas gali ir turi keisti tokią situaciją, atverti visas galimybes šiems žmonėms, teikti akademinę paramą“, – sako švietimo, mokslo ir viceministras Gintautas Jakštas.
Visuomenės grupės, kurioms siekiama suteikti pagalbą įgyti aukštąjį išsilavinimą, yra jautrios socialinės-ekonominės aplinkos asmenys, turintieji individualių poreikių, kylančių dėl negalios, bei vyresnio amžiaus stojantieji į aukštąsias mokyklas. Šios grupės susiduria su skirtingais finansiniais, akademiniais ir informacijos prieinamumo iššūkiais, kuriems spręsti inicijuojamos socialinės dimensijos plane įtvirtintos priemonės.
Remiantis socialinės dimensijos planu, aukštojo mokslo prieinamumą siekiančioms užtikrinti aukštosioms mokykloms numatoma teikti metodinę pagalbą, atnaujinti finansinės paramos studentams modelį, kuris apima stipendijas ir paskolas. Socialinė dimensija bus integruojama į struktūrinius aukštojo mokslo procesus – studijų lankstumo galimybes, aukštųjų mokyklų finansavimo bei valstybės finansuojamų vietų skirstymo mechanizmus.
Dar 2022 m. Seime priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, kurios parengtos bendradarbiaujant su Prezidentūra. Numatyta, kad nuo 2024 m. priimant pirmakursius į aukštąsias mokyklas atsiras papildoma konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos, turintiesiems negalią. Pagal šią eilę numatoma skirstyti 10 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų, tačiau keliant tokius pačius akademinio pasirengimo reikalavimus, kaip ir stojantiesiems per pagrindinę konkursinę eilę.
2022 m. kolegijose pradėtos vykdyti trumposios studijos – alternatyvus kelias į aukštąjį mokslą. Trumposios studijos aktualiausios įgijusiesiems profesinį išsilavinimą ir norintiesiems tęsti studijas aukštosiose mokyklose, taip pat asmenims, patiriantiems finansinių sunkumų, – šios studijos leidžia greičiau įgyti kvalifikaciją ir iškart pradėti profesinę karjerą.
Aukštojo mokslo prieinamumas taip pat labiau susiejamas su aukštųjų mokyklų finansavimu. Nuo 2024 m. pradės veikti aukštųjų mokyklų skatinamojo valstybės finansavimo už veiklos rezultatus modelis, kuriuo remiantis už pasiekimus šešiose vertinamose srityse, tarp jų ir studijų prieinamumo, aukštosioms mokykloms bus paskirstoma ne mažiau nei 5 proc. visų praėjusių metų valstybės biudžeto lėšų studijų baziniam finansavimui. 2025 m. šis skaičius sieks ne mažiau nei 10 proc., 2026 ir vėlesniais metais – 20 proc.
Parengti Lietuvos aukštojo mokslo socialinės dimensijos planą numatyta ir Vyriausybės programoje. Jis parengtas atsižvelgiant į Lietuvos ir tarptautinius tyrimus, taip pat užsienio šalių patirtį.
Publikuota: 2023-06-07 13:56:11
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|