„Santaka“ / Gamta pasėliams jau padarė nepataisomos žalos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda javų kombainą INTERNATIONAL-431 (pjaunamoji 3,6 m, 6 cilindrų variklis, pilnai veikiantis). Perka šieno ir šienainio ritinius. Tel. 8 631 87 876.
Galioja iki: 2024-03-01 11:26:25

Parduoda naują nedidelį savos gamybos šildymo katilą-viryklę (tinka jungti per mašinsuolį, 700 Eur), naują pripučiamą 3,1 m valtį (650 Eur). Atlieka lengvųjų automobilių kėbulo suvirinimo darbus, dengia kėbulą antikorozine danga. Tel. 8 614 21 817.
Galioja iki: 2024-03-01 11:31:28



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2023-06-12 16:03

Dalinkitės:  


AB „Linas Agro“ Vilkaviškio regiono vadybininkas Raimondas Švabas spėjo, kad ūkininkus užklupusios problemos pasijus ir kitose srityse.

Autoriaus nuotr.


Gamta pasėliams jau padarė nepataisomos žalos

Andrius GRYGELAITIS


Užsitęsusi sausra rajono ūkininkams kelia didelį galvos skausmą. Prognozuojama, kad šiais metais dėl drėgmės trūkumo derlius gali būti net trečdaliu mažesnis nei įprastai.


Pradeda badauti


Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dalyje Vilkaviškio rajono seniūnijų jau pasiekti pavojingo meteorologinio reiškinio – stichinės sausros rodikliai. Labiausiai kenčia Klausučių, Kybartų, Pajevonio, Virbalio ir Vištyčio seniūnijos. Kitose seniūnijose situacija irgi ne ką geresnė. Tai ypač didelį nerimą kelia rajono ūkininkams, kurių pasėliai dar visai neseniai kentė nuo pavasarinių šalnų.

„Sausra šiuo metu labiausiai veikia vėlesnės sėjos vasarines grūdines kultūras. Jos sudygę itin prastai. Lietaus trūkumas turi įtakos ir ankstyvosioms augalų veislėms bei javams, pasėtiems lengvose dirvose. Nuo drėgmės stygiaus kenčia ir žieminiai rapsai, kurie kaip tik šiuo metu brandina sėklytes. Jei kurį laiką dar nelis, derlius bus labai prastas“, – teigė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Galinaitienė.

Panašios nuomonės buvo ir AB „Linas Agro“ Vilkaviškio regiono vadybininkas Raimondas Švabas, kuris pesimistiniu scenarijumi prognozavo net trečdaliu mažesnį derlių nei įprastai.


„Daug kur matosi pageltę ūkininkų laukai. Ten – lengvesnės žemės ir juose augantys pasėliai jau pradeda badauti. Lietaus nebuvimas daugiausia įtakos turės kviečiams. Jų šaknys gilyn skverbiasi tik iki 20 cm, tuo tarpu rapsų šaknų sistema gali pasiekti net pusantro metro gylį. Vadinasi, jiems daugiau šansų susirasti vandens. Kita vertus, rapsai daugiau vandens ir išgarina, tad natūralu, kad jiems drėgmės reikia labiau“, – pasakojo R. Švabas.


Žemesni nei įprastai


Kybartų automatinės meteorologijos stoties duomenimis, balandžio ir gegužės mėnesiai mūsų rajone buvo sausesni nei įprastai. Balandžio kritulių kiekis buvo apie 27 proc. mažesnis, lyginant su daugiamečiais rodikliais, o gegužę iškrito vos 12 proc. įprastai per šį mėnesį iškrentančio kritulių kiekio.

„Namuose vedu savotišką kritulių apskaitą. Šiemet gegužę iškrito vos 9 mm vandens, kai paprastai šis kiekis siekia 60–70 mm. Paskutinį kartą panaši situacija buvo 2017 m. Tuomet gegužę buvo iškritę 13 mm lietaus, tačiau balandį kritulių kiekis siekė 60 mm, o birželį – 100 mm. Šiemet balandį buvo vos 28 mm lietaus, o birželį jo apskritai dar nesulaukėme. Dėl lietaus stygiaus ir pavasarinių šalnų šiuo metu kviečiai žemesni bent 10–15 cm nei turėtų būti. Iš kitos pusės, ūkininkams reikėjo naudoti mažiau augimo reguliatorių“, – pasakojo R. Švabas.


Jo teigimu, drėgmės trūkumas augalams jau padarė nepataisomos žalos, tačiau dar daugiau jos gali padaryti ateityje. Kaip tik šiuo metu yra prasidėjęs grūdų pildymo procesas, tad jei ir toliau nelis, grūdai neišbrinks, juos sudarys tik baltyminė dalis ir apvalkalas.

„Anksčiau ūkininkai pasakodavo, kad atvažiavę į rapsų laukus lipdavo ant traktorių stogų, norėdami pamatyti technologines vėžes. Dabar to daryti tikrai nereikia. Daug kur rapsai mažesni už traktoriaus ratus. Norėčiau klysti, tačiau šiuo metu prognozės – labai niūrios. Kentės ne tik žemdirbiai, bet ir visos su jais susijusios įmonės. Šiemet ūkininkai visiškai nesudarinėjo ir išankstinių sutarčių. Įprastai šiuo metu būdavome susitarę bent dėl 10–15 tūkst. tonų grūdų supirkimo“, – pasakojo R. Švabas.


Kieta kaip plyta


Patys ūkininkai taip pat kasdien tikrina orų prognozes ir su nerimu laukia javapjūtės sezono pradžios. Bartninkų seniūnijoje žemę dirbantis Romas Ivanauskas sakė jau praradęs viltį sulaukti gero šių metų derliaus. Vyras spėjo, jog nukentės ir kokybė, ir kiekybė.

„Aukštesnėse vietose augantys pasėliai šiuo metu yra išvis blogos būklės. Kiek geresnė situacija su tais, kurie pasėti pakalnėse. Vasarinės kultūros visur prastai auga. Tokių rapsų ankštarų, kokios yra šiuo metu, dar nesu matęs. Jos – violetinės, nors turėtų būti ryškiai žalios“, – pasakojo R. Ivanauskas.


Šeimenos seniūnijoje ūkininkaujantis Jonas Zdancevičius teigė, jog prasčiausiai šiuo metu iš visų kultūrų atrodo žirniai, tačiau ir kviečiai dėl drėgmės trūkumo jau pradeda geltonuoti, jų lapai ima suktis.

Vyras pasakojo maždaug prieš mėnesį ekskavatoriumi kai kuriose savo valdose tvarkęs sugedusias melioracijos sistemas. Jau tada jam pasirodė, kad viršutinis žemės sluoksnis buvo kietas it plyta. Ūkininkas svarstė, kad nuo to laiko žemė turėjo tapti dar kietesnė.


Pajus visi vartotojai


Kenčia ne tik javų bei rapsų augintojai. Gyvulininkams taip pat ne patys geriausi laikai. Juk žolė irgi ruduoja, neauga.

„Anksčiau internete būdavo pilna skelbimų, siūlančių ūkininkams nemokamai nusipjauti didžiules pievas. Dabar jau prašoma už tai primokėti. Neaišku, ar tie, kurie turi daug gyvulių, turės iš ko pasiruošti pakankamai pašarų žiemai“, – svarstė Virbalio seniūnijoje ūkininkaujantis Šarūnas Radvinauskas.

Pats vyras taip pat augina mėsinių galvijų, tačiau jų kiekiai nėra dideli, tad žemdirbys viliasi, jog pašarų žiemai bus iš ko pasiruošti. Daug labiau jį neramina javų bei rapsų pasėlių būklė. Anot ūkininko, per augalų žydėjimą vyravusi sausra itin sumažino būsimo derliaus potencialą. Š. Radvinauskas spėjo, kad jei ir likusią birželio dalį nelis, ūkininkai bus priversti kulti prasčiausią visų laikų derlių.

„Dabar ūkininkauti tikrai nėra pats geriausias metas. Daug kas iš mūsų juokiasi, kad nuolat kuo nors skundžiamės. Bet juk iš tikrųjų esame visiškai priklausomi nuo gamtos. Šiemet sukrito ir daugybė kitų problemų. Pavyzdžiui, dar rudenį pirkau skystas KAS trąšas. Už toną mokėjau po 800 eurų. Dabar šios trąšos atpigę iki 470 eurų už toną. Už salietrą dar šį pavasarį atseikėjau po 600 eurų, o dabar jos kaina siekia 370 eurų. Aišku, gerai tiems, kas neskubėjo, tačiau tokių buvo tikrai nedaug. Blogiausia, kad grūdų ir rapsų kainos taip pat kone kasdien krenta. Šiuo metu jos yra daugiau nei dvigubai mažesnės negu praėjusiais metais. Bijau, kad ūkininkų sunkumus pajus visi vartotojai“, – prognozavo R. Ivanauskas.





Galerija: Pasėliai_2023




Publikuota: 2023-06-12 16:03:46

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Biudžeto projektas visuomenei pristatytas be... visuomenės
* Statusą praradęs bedarbis ieško teisybės ir grasina teismais
* Dezinformacijos įdiegtos vaistų baimės pacientus varo į paniką
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar savo parašu paremsite kandidatus Prezidento rinkimuose?
Jau pasirašiau savo iniciatyva.
Jei paprašys asmeniškai – pasirašysiu.
Nesirašysiu nė už vieną.
Dar nenusprendžiau.



Kalbos patarimai

Pieninis ar pieniškas šokoladas?
Kalbos požiūriu taisyklingi abu variantai. Priesagos -iškas būdvardis vartojamas nusakant daikto požymį. Jis paprastai vartojamas šnekoje, laisvuosiuose stiliuose: pieniškas šokoladas, pieniškas valgis, pieniški ledai, pieniška sriuba.
Sudarant terminus, kai reikia pabrėžti rūšį, vartojamas priesagos -inis būdvardis: pieninis šokoladas, grietininis šokoladas, riešutinis šokoladas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai