Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2023-06-15 16:18

---

Kybartų užkardos jaunesnysis specialistas Marius Šraiba CO2 matuokliu patikrino, ar į Rusiją vykstančiame vilkike nėra nelegalių keleivių.

Autorės nuotr.

Ar teko girdėti, kad pasieniečiai kasdieniniame darbe naudoja panašią įrangą kaip gydytojai kardiologai, kad be galo jautrūs aparatai gali surasti net vilkike pasislėpusią pelę, o įstatymo pažeidėją pareigūnai gali atpažinti iš... ausų? Visa tai ir dar daug įdomaus pasieniečiai gali papasakoti ne tik žurnalistams, bet visiems, kurie pageidauja susipažinti su jų profesija.

Fiksuoja širdies dūžius

Nors Lenkijos pasienyje patruliuojantys pareigūnai kone kasdien sulaiko į turtingesnes Vakarų Europos valstybes bandančių patekti migrantų, ne paslaptis, kad didžioji jų dalis norimą tikslą visgi pasiekia. Mat Šengeno erdvės viduje sienų kontrolė nevykdoma ir patikrinti stabdomi tik atsitiktiniai ar įtarimų sukėlę automobiliai.

Tačiau išorinę Europos Sąjungos sieną saugantys Kybartų užkardos pareigūnai rūpinasi, kad į Rusijos Federaciją ar iš jos nepatektų nė vienas nepatikrintas ar nepastebėtas pilietis.

– Turime daug šiuolaikiškos įrangos, kuri padeda vykdyti sienos kontrolę. Vienas iš tokių prietaisų – širdies dūžių detektorius, kurio davikliai reaguoja į mažiausius virpesius. Jei užfiksuojami ritmiški dūžiai, vadinasi, automobilyje yra gyvas objektas, – aiškino užkardos vadas Darius Mekšraitis.

Tam, kad būtų galima atlikti tyrimą širdies dūžių detektoriumi, automobilio vairuotojas turi išlipti ir išjungti variklį bei kitus virpesius keliančius aparatus. Tada prie metalinių konstrukcijų prijungiami davikliai ir prietaiso ekrane pasirodo į kardiogramą panaši kreivė. Aparatas reaguoja itin jautriai, tad šalia tiriamo automobilio negali būti žmonių ar kitų gyvų būtybių.



Tikrina „nosimi“

Aptikti nelegaliai per sieną bandančius patekti asmenis gali padėti ir CO2 matuoklis, kurio siauras daviklis, pasieniečių vadinamas „nosimi“, per mažą ertmę įleidžiamas į automobilio saloną ar priekabą su kroviniu, taip pat traukinio vagoną. Jei aparatas fiksuoja, kad didėja anglies dvideginio kiekis, duoda signalą ieškoti jį skleidžiančio šaltinio – t. y. žmogaus ar gyvūno.

Užkardos vadas pripažino, kad kol kas nei į Rusijos pusę, nei iš jos paslėptų asmenų niekas gabenti nebandė. Ir nors atrodytų, jog tikimybė, kad kas spruktų į agresorę šalį, labai maža, anot D. Mekšraičio, pareigūnai neturi teisės pasiduoti stereotipams, o visuomet ieškoti modus operandi – nusikaltimo veikų ir būdų. Nors pasieniečiai prioriteto tvarka širdies dūžių detektoriumi ar CO2 matuokliu dažniau tikrina iš Rusijos pusės atvykstančius automobilius, kilus įtarimų tikrinami ir važiuojantys priešinga kryptimi.

Pasitaikė keletas atvejų, kai širdies dūžių detektorius vilkiko priekabose parodė gyvybę. Tačiau paaiškėjo, kad jose slėpėsi ne žmonės, o buvo įsprukusios pelės.



Klastoja profesionaliai

Nors Kybartų kelio poste dirbantys muitininkai kaip dažniausią nusikaltimą įvardytų bandymą įvežti akcizines prekes, pagrindinė pasieniečių veiklos sritis – asmenų, transporto priemonių ir dokumentų patikra. Tad daugiausia įstatymo pažeidimų – dokumentų klastojimo srityje. Dažniausiai klastojami transporto priemonių dokumentai, krovinių važtaraščiai, leidimai gyventi ir kt., o pastaruoju metu ypač padaugėjo vairuotojų pažymėjimų klastočių.

– Pro Kybartų kelio postą vyksta įvairių šalių piliečių – rusų, baltarusių, kazachų, uzbekų, tadžikų ir kt. Šiose šalyse išduoti dokumentai mažiau apsaugoti, tad dažniau ir klastojami. Tačiau tokių klastočių, kurias atskirtum plika akimi, šiais laikais nebebūna. Dabartine technika galima padaryti į originalus labai panašius dokumentus, todėl labai svarbi pareigūno kvalifikacija ir turima įranga, – kalbėjo Darius Mekšraitis.

Pasieniečiai gauna pakankamai psichologinio pasirengimo žinių, tad sugeba kritiškai vertinti sieną kertančio žmogaus elgesį, kūno kalbą. Kartais pakanka vadovautis vien logika, kad suprastum, jog piliečio pateiktas dokumentas – klastotė. Pareigūnui visuomet sukels įtarimų dokumentas, išduotas ne toje šalyje, kurioje gyvena asmuo. Juk nelogiška vykti į Ukrainą, Lenkiją ar Moldovą mokytis vairuoti, jei net kalbos nemoki.

Ieško duomenų bazėse

Kiekvieną tikrinamą dokumentą pasieniečiai pirmiausia apžiūri specialiais optiniais prietaisais. Atkreipia dėmesį į blanko numerį, popieriaus tinklelį, UV spinduliuose išryškėjančius siūlelius. Kilus įtarimų naudojama speciali tikrinimo įranga, kuri gali įvairiomis kryptimis ir spinduliais apšviesti dokumentą, jį išsluoksniuoti, padidinti vaizdą iki 1,5 tūkst. kartų.

Pareigūnai turi duomenų bazes, kuriose yra visų pasaulio šalių dokumentų pavyzdžiai ir pateikta informacija, kokios apsaugos priemonės naudojamos. Todėl tikrindami užsienietišką dokumentą pasieniečiai turi galimybę jį sulyginti su originalu, patikrinti kiekvieną detalę, saugiklius, kuriuos kiekviena šalis deda skirtingus, o kai kurios net neturi vieningos sistemos. Pavyzdžiui, Rusijoje kiekvienas regionas išduoda skirtingo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimus.

Europos Sąjungos valstybių pasai itin gerai apsaugoti įvairiomis hologramomis, biometriniais duomenimis, informacija skaidriuose lazeriu graviruotuose langeliuose, daugiaspalviais ir daugiasluoksniais vaizdais, švytinčiais UV šviesoje, kinegramomis su paviršinio reljefo efektu, vaizdais, į kuriuos žiūrint skirtingu kampu keičiasi spalvos, metalizuotais intarpais su įrašais bei kt. Tad tokius dokumentus sunku suklastoti, nebent įklijuotum papildomų lapų.



Veda ekskursijas

Dažniausiai klastoti bandoma tokius dokumentus, kuriuos galima pagaminti kitų dokumentų pavyzdžiu nuskenuojant, ištrinant įrašus, juos pakeičiant ir atspausdinant spalvotu spausdintuvu. Tokiuose dokumentuose kompiuteriu „įklijavus“ naujus duomenis nesusieina tinklelio rašto linijos, kas dažniausiai ir išduoda klastotę. Klastotojams nesiseka imituoti ir iškiliosios bei mikrospaudos elementų. Pareigūnai turi specialią įrangą, atpažįstančią pirštų atspaudus ir galinčią sulyginti su tikrais dokumento savininko atspaudais.

Pasitaiko atvejų, kad piliečiai sieną nori kirsti pasinaudodami svetimu dokumentu. Tačiau pasieniečiai žino sistemą, iš kokių veido požymių galima atskirti net labai panašius žmones. Nors siekiantys slapstytis gali užsimaskuoti ir pakeisti šukuoseną, akių spalvą, antakių ar lūpų formą, tačiau asmenį gali išduoti ausys, kurių formos lengvai nepakeisi. Į ausis pareigūnai kreipia dėmesį ir tose dokumentų klastotėse, kur perklijuojama kito asmens nuotrauka.

Apie pareigūnų darbą visada pasirengusi papasakoti ir ekskursijas veda Kybartų pasienio užkardos jaunesnioji specialistė Neringa Grigutienė. Su ja galima susisiekti tel. +370 707 45 100 arba Neringa.Grigutiene@vsat.vrm.lt.

Galerija: pasienis

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---