|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-06-22 15:45
|
|
|
Premjerė Ingrida Šimonytė užbetonuoja į žemę įleistą simbolinę kapsulę.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Savaitės pradžioje į žemę buvo įleista simbolinė kapsulė, skelbianti tarptautinės magistralės „Via Baltica“ vieno iš ruožų rekonstravimo pradžią. Dalis darbų jau vyksta nuo praėjusių metų pabaigos, o netrukus naujas kelias vienu metu bus tiesiamas beveik 30-ies kilometrų atkarpoje.
Sankryžoje link Vilkaviškio – moderni aikštelė
Praėjusių metų pabaigoje prasidėję Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybėse besidriekiančios „Via Balticos“ kelio ruožo nuo 72,5 km iki 85 km darbai vyksta itin sparčiai ir jau šį rudenį turėtų būti baigti. Šios savaitės pradžioje oficialiai buvo pradėta rekonstruoti ir ilgiausia magistralės atkarpa nuo 56,8 km iki 72,5 km, besitęsianti nuo Marijampolės iki Skardupių kaimo.
Kelias bus pertvarkytas į keturias eismo juostas. Vien šiame maždaug 16 km ilgio ruože planuojama nutiesti 45 km jungiamųjų kelių, įrengti saugesnes skirtingo lygio sankryžas, 5 viadukus, 3 tunelinius pravažiavimus, atskirti vietinio ir tranzitinio transporto srautus, įrengti sunkiasvorių automobilių stovėjimo aikštelę, aplinkos apsaugos priemonių, pastatyti 4 tiltus per Šešupę, užtikrinti patekimą į Marijampolės LEZ teritoriją.
Be to, ties „Via Baltica“ ir magistralinio kelio A7 Marijampolė–Kybartai sankryža bus įrengta apie 11 ha ploto moderni automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje numatomos atskiros zonos krovininiam, lengvajam transportui, elektromobiliams. Čia taip pat bus sukurta reikiama poilsio infrastruktūra.
Vartai į Vakarus
Oficialioje darbų pradžios ceremonijoje dalyvavęs susisiekimo ministras Marius Skuodis prasidėjusius automagistralės rekonstrukcijos darbus pavadino didžiausiu statybų projektu nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Anot jo, nė vienas iki šiol įgyvendintas panašaus tipo projektas savo mastu ir apimtimi neprilygo dabartiniam „Via Balticos“ projektui.
„Šią atkarpą planuojame pabaigti kiek daugiau nei po metų – kitos vasaros gale. Dar liks maždaug 12 km ilgio ruožas prie pat sienos su Lenkija. Jį ketiname pradėti rekonstruoti ateinančią žiemą, o užbaigti – 2025 m. vasarą. Jau po dviejų metų galėsime patogiai, saugiai ir greitai nuo Kauno iki pat Varšuvos keliauti aukščiausius standartus atitinkančia automagistrale“, – teigė M. Skuodis.
Kartu su juo ceremonijoje dalyvavusi Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė juokavo, kad ji retai dalyvauja panašaus pobūdžio renginiuose, o į žemę įkasti simbolines kapsules dažniausiai leidžia kitiems. Visgi premjerė tikino negalėjusi praleisti šio renginio, kadangi pradėta rekonstruoti „Via Baltica“ yra itin svarbi besivystančios Lietuvos ekonomikai ir ryšiams su Vakarų valstybėmis.
„Tai – viena esminių Lietuvos transporto arterijų, turinti tiesioginę įtaką prekybai, komerciniams ryšiams su kitomis valstybėmis, turizmui. Pastaruoju metu šis kelias įgijo ir kitų atspalvių. Galime jį pavadinti solidarumo keliu, nes būtent juo į Lietuvą atvyko nuo karo bėgantys žmonės, būtent šiuo keliu Ukrainai išvežame savo paramą, būtent šis kelias geriausiai atspindi mūsų trajektoriją, mūsų valstybės orientaciją į Vakarus“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Premjerė Ingrida Šimonytė pasidžiaugė, kad šiuo metu užbaigtos visos teisinės procedūros ir statybų darbams neturėtų kilti jokių kliūčių. Ministrė Pirmininkė taip pat išreiškė pasitikėjimą rangos darbus vykdančiomis Lietuvos įmonėmis, kurios jau ne kartą įrodė, kad geba laiku ir už sutartą kainą įgyvendinti pačius sudėtingiausius projektus. Kaip pavyzdį ji pateikė fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybas.
I. Šimonytė taip pat pabrėžė, kad rekonstruojama „Via Baltica“ bus kartu labai svarbi ir karinio mobilumo infrastruktūros dalis, atitinkanti aukščiausius saugumo reikalavimus.
„Galima neabejoti, kad šis kelias padės išspręsti daug mūsų šalies problemų“, – kalbėjo premjerė.
Kelias į ateitį
Simbolinėje darbų pradžios ceremonijoje dalyvavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos viršininkas Marius Švaikauskas, rangos darbus vykdančios UAB „Fegda“ generalinis direktorius Gediminas Gribulis, Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, Kalvarijos savivaldybės vadovas Nerijus Šidlauskas ir kt.
Visi jie džiaugėsi, kad darbams pasibaigus visas Marijampolės regionas, tarp jų – ir Vilkaviškio rajono savivaldybė, taps dar patrauklesnis potencialiems investuotojams. P. Isoda neabejojo, kad greitu metu šalia magistralės augančius javus ir rapsus pakeis įvairūs pramonės, sandėliavimo, gamybos objektai.
„Mes tiesiame ne tik naują kelią, bet ir Lietuvos ateitį, saugumą“, – vaizdingai išsireiškė UAB „Fegda“ generalinis direktorius G. Gribulis.
Prioritetinis projektas
„Via Baltica“ – vienas intensyviausių kelių visoje Lietuvoje. Kasdien juo pravažiuoja maždaug 14 tūkst. automobilių, iš kurių net pusę sudaro sunkieji, krovininiai. Deja, šiame kelyje iki šiol itin dažni tragiškai pasibaigiantys eismo įvykiai. Tikimasi, kad po rekonstrukcijos jų sumažės.
Vilkaviškio rajono kaimynystėje besitęsianti magistralė – svarbi visai Lietuvai. Ji jungia Baltijos šalis su Vakarų Europa. „Via Baltica“ transporto srautai vyksta nuo pat Čekijos sostinės Prahos iki Suomijos sostinės Helsinkio.
Per Lietuvą 1997–2006 m. statyta automagistralė driekiasi 274 km. Skaičiuojama, kad sutvarkyti visą Marijampolės bei Kalvarijos savivaldybėse besitęsiantį 40 km kelio ruožą kainuos iki pusės milijardo eurų.
Vyriausybė šį projektą yra paskelbusi prioritetiniu.
Pamažu ruošiamasi ir dar vienos „Via Baltica“ atkarpos rekonstrukcijai – nuo Panevėžio iki Latvijos sienos. Jau baigiami rengti priešprojektiniai sprendiniai, planuojama pradėti teritorijų planavimo procedūras.
Tikimasi, kad visa automagistralė bus baigta rekonstruoti iki 2030 m.
Savaitės pradžioje į žemę buvo įleista simbolinė kapsulė, skelbianti tarptautinės magistralės „Via Baltica“ vieno iš ruožų rekonstravimo pradžią. Dalis darbų jau vyksta nuo praėjusių metų pabaigos, o netrukus naujas kelias vienu metu bus tiesiamas beveik 30-ies kilometrų atkarpoje. |
Praėjusių metų pabaigoje prasidėję Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybėse besidriekiančios „Via Balticos“ kelio ruožo nuo 72,5 km iki 85 km darbai vyksta itin sparčiai ir jau šį rudenį turėtų būti baigti. Šios savaitės pradžioje oficialiai buvo pradėta rekonstruoti ir ilgiausia magistralės atkarpa nuo 56,8 km iki 72,5 km, besitęsianti nuo Marijampolės iki Skardupių kaimo.
Kelias bus pertvarkytas į keturias eismo juostas. Vien šiame maždaug 16 km ilgio ruože planuojama nutiesti 45 km jungiamųjų kelių, įrengti saugesnes skirtingo lygio sankryžas, 5 viadukus, 3 tunelinius pravažiavimus, atskirti vietinio ir tranzitinio transporto srautus, įrengti sunkiasvorių automobilių stovėjimo aikštelę, aplinkos apsaugos priemonių, pastatyti 4 tiltus per Šešupę, užtikrinti patekimą į Marijampolės LEZ teritoriją.
Be to, ties „Via Baltica“ ir magistralinio kelio A7 Marijampolė–Kybartai sankryža bus įrengta apie 11 ha ploto moderni automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje numatomos atskiros zonos krovininiam, lengvajam transportui, elektromobiliams. Čia taip pat bus sukurta reikiama poilsio infrastruktūra.
Oficialioje darbų pradžios ceremonijoje dalyvavęs susisiekimo ministras Marius Skuodis prasidėjusius automagistralės rekonstrukcijos darbus pavadino didžiausiu statybų projektu nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Anot jo, nė vienas iki šiol įgyvendintas panašaus tipo projektas savo mastu ir apimtimi neprilygo dabartiniam „Via Balticos“ projektui.
„Šią atkarpą planuojame pabaigti kiek daugiau nei po metų – kitos vasaros gale. Dar liks maždaug 12 km ilgio ruožas prie pat sienos su Lenkija. Jį ketiname pradėti rekonstruoti ateinančią žiemą, o užbaigti – 2025 m. vasarą. Jau po dviejų metų galėsime patogiai, saugiai ir greitai nuo Kauno iki pat Varšuvos keliauti aukščiausius standartus atitinkančia automagistrale“, – teigė M. Skuodis.
Kartu su juo ceremonijoje dalyvavusi Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė juokavo, kad ji retai dalyvauja panašaus pobūdžio renginiuose, o į žemę įkasti simbolines kapsules dažniausiai leidžia kitiems. Visgi premjerė tikino negalėjusi praleisti šio renginio, kadangi pradėta rekonstruoti „Via Baltica“ yra itin svarbi besivystančios Lietuvos ekonomikai ir ryšiams su Vakarų valstybėmis.
„Tai – viena esminių Lietuvos transporto arterijų, turinti tiesioginę įtaką prekybai, komerciniams ryšiams su kitomis valstybėmis, turizmui. Pastaruoju metu šis kelias įgijo ir kitų atspalvių. Galime jį pavadinti solidarumo keliu, nes būtent juo į Lietuvą atvyko nuo karo bėgantys žmonės, būtent šiuo keliu Ukrainai išvežame savo paramą, būtent šis kelias geriausiai atspindi mūsų trajektoriją, mūsų valstybės orientaciją į Vakarus“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Premjerė Ingrida Šimonytė pasidžiaugė, kad šiuo metu užbaigtos visos teisinės procedūros ir statybų darbams neturėtų kilti jokių kliūčių. Ministrė Pirmininkė taip pat išreiškė pasitikėjimą rangos darbus vykdančiomis Lietuvos įmonėmis, kurios jau ne kartą įrodė, kad geba laiku ir už sutartą kainą įgyvendinti pačius sudėtingiausius projektus. Kaip pavyzdį ji pateikė fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybas.
I. Šimonytė taip pat pabrėžė, kad rekonstruojama „Via Baltica“ bus kartu labai svarbi ir karinio mobilumo infrastruktūros dalis, atitinkanti aukščiausius saugumo reikalavimus.
„Galima neabejoti, kad šis kelias padės išspręsti daug mūsų šalies problemų“, – kalbėjo premjerė.
Simbolinėje darbų pradžios ceremonijoje dalyvavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos viršininkas Marius Švaikauskas, rangos darbus vykdančios UAB „Fegda“ generalinis direktorius Gediminas Gribulis, Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, Kalvarijos savivaldybės vadovas Nerijus Šidlauskas ir kt.
Visi jie džiaugėsi, kad darbams pasibaigus visas Marijampolės regionas, tarp jų – ir Vilkaviškio rajono savivaldybė, taps dar patrauklesnis potencialiems investuotojams. P. Isoda neabejojo, kad greitu metu šalia magistralės augančius javus ir rapsus pakeis įvairūs pramonės, sandėliavimo, gamybos objektai.
„Mes tiesiame ne tik naują kelią, bet ir Lietuvos ateitį, saugumą“, – vaizdingai išsireiškė UAB „Fegda“ generalinis direktorius G. Gribulis.
„Via Baltica“ – vienas intensyviausių kelių visoje Lietuvoje. Kasdien juo pravažiuoja maždaug 14 tūkst. automobilių, iš kurių net pusę sudaro sunkieji, krovininiai. Deja, šiame kelyje iki šiol itin dažni tragiškai pasibaigiantys eismo įvykiai. Tikimasi, kad po rekonstrukcijos jų sumažės.
Vilkaviškio rajono kaimynystėje besitęsianti magistralė – svarbi visai Lietuvai. Ji jungia Baltijos šalis su Vakarų Europa. „Via Baltica“ transporto srautai vyksta nuo pat Čekijos sostinės Prahos iki Suomijos sostinės Helsinkio.
Per Lietuvą 1997–2006 m. statyta automagistralė driekiasi 274 km. Skaičiuojama, kad sutvarkyti visą Marijampolės bei Kalvarijos savivaldybėse besitęsiantį 40 km kelio ruožą kainuos iki pusės milijardo eurų.
Vyriausybė šį projektą yra paskelbusi prioritetiniu.
Pamažu ruošiamasi ir dar vienos „Via Baltica“ atkarpos rekonstrukcijai – nuo Panevėžio iki Latvijos sienos. Jau baigiami rengti priešprojektiniai sprendiniai, planuojama pradėti teritorijų planavimo procedūras.
Tikimasi, kad visa automagistralė bus baigta rekonstruoti iki 2030 m.
Galerija: „Via Baltica“
Publikuota: 2023-06-22 15:45:45
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|