|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-07-10 16:55
|
|
|
Pažiūrėti per kliūtis šokinėjančių žirgų susirinko gausus būrys vilkaviškiečių ir miesto svečių.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
To mūsų rajone nebuvo daugiau nei tris dešimtmečius! Senajame Vilkaviškio hipodrome, šalia sporto ir pramogų centro esančioje futbolo aikštėje, vyko „Uosijos žirgų“ šventė, į kurią susirinko raiteliai iš visos Lietuvos.
Buvo pasiilgę
Praėjusį ketvirtadienį, minint Valstybės ir Tautiškos giesmės dieną, Vilkaviškį užplūdo žirginio sporto entuziastai iš visos šalies. Daugiau nei 160 raitelių, iš kurių jauniausiajam buvo vos 5-eri, ir per 100 žirgų konkūrų rungtyse varžėsi dėl penkių pagrindinių taurių. Pažiūrėti į juos susirinko gausus būrys vilkaviškiečių ir miesto svečių.
Akivaizdu, kad žmonės tokio reginio buvo labai išsiilgę. Paskutinį kartą mūsų mieste jis vyko prieš 31-erius metus. Nors pagrindinį dėmesį žiūrovai koncentravo į žirgus, šokinėjančius per kliūtis, tačiau netrūko ir kitų pramogų. Susirinkusieji galėjo pajodinėti poniu, pavažinėti arklio tempiama brička, o patys mažiausieji – pašokinėti ant pripučiamo batuto. Labiausiai išalkusiesiems ar ištroškusiesiems buvo siūloma apsilankyti vienoje iš šventėje maitinimo paslaugas teikusių palapinių.
Gausiai susirinkusių žmonių entuziazmo neatšaldė net vienu metu itin stipriai prakiuręs dangus. Nepaisydami lyg iš kibiro pylusio lietaus, žiūrovai palindę po skėčiais stebėjo pačių įvairiausių spalvų, dydžių ir veislių žirgų pasirodymus. Šventėje buvo galima išvysti ir mažiausią pasaulyje arklį – Šetlando ponį, ir egzotiškąjį dalmatinų veislės šunį primenantį apalūzų veislės žirgą, ir lietuviškuosius žemaitukus, ir pačių įvairiausių kitų veislių ristūnus.
Dar labiau susirinkusiųjų dėmesį stengėsi prikaustyti profesionali varžybų komentatorė ir teisėja, iš mūsų rajono kilusi Regina Gražulienė. Jos pasakotos istorijos, įdomūs ir niekur negirdėti faktai tiek apie žirgus, tiek apie raitelius sulaukė begalės šventėje apsilankiusių žmonių komplimentų.
Penkios taurės
Žirgų šventę iškilmingai pradėjo patys jauniausieji raiteliai, kurie kovojo dėl Vilkaviškio komunalinio ūkio taurės. Ją įteikė šios įstaigos vadovas Valentinas Gražulis. Daugumai raitelių tai apskritai buvo pirmosios varžybos, todėl kai kurių iš jų žirgus po kliūčių trasą dar vedžiojo treneriai.
Nugalėtojomis patiems jauniausiems skirtoje rungtyje tapo „Uosijos žirgų“ atstovės Sofija Žvirblytė su žirgu Parsha bei Augustė Stanaitytė ir jos ristūnas Makleris. Apdovanojimus šioje kategorijoje pelnė ne vien nugalėtojai bei prizininkai, bet ir visi dalyviai.
Kitose rungtyse dalyvavo jau vyresni sportininkai. Augant jų amžiui, į viršų kilo ir kliūčių kartelės, kurias reikėjo peršokti jų valdomiems žirgams. Deja, daugiau mūsiškių tarp prizininkų nepateko. Iš viso savo jėgas šiose varžybose išbandė apie dešimt „Uosijos žirgų“ atstovų.
Raitelių ir žirgų duetai taip pat kovojo dėl žirgų inventoriumi prekiaujančios įmonės „Trott“, buvusio kraštiečio ristūnų entuziasto Broniaus Slavinsko, Vilkaviškio rajono savivaldybės mero bei Vilkaviškio krašto ūkininkų sąjungos taurių.
Prisimintas entuziastas
Nemažas dėmesys renginyje buvo skiriamas prieš trejetą metų į amžinybę išėjusiam buvusiam Vilkaviškio krašto žirginio sporto entuziastui Broniui Slavinskui. Jis meile žirgams užkrėtė dešimtis rajono gyventojų, iš kurių nemažai daliai tai vėliau tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Bene garsiausi B. Slavinsko mokiniai – Kretingos rajone jojimo mokyklą „Lyderis“ įkūrusi Alina Michnevič, nacionalinės kategorijos konkūrų teisėja Regina Gražulienė bei žirgyno „Uosijos žirgai“ įkūrėja Rasa Dragūnaitytė.
B. Slavinskas užaugo Marijampolėje, tačiau po tarnybos kariuomenėje persikraustė į mūsų rajoną. Keletą metų jis dirbo žirginio sporto treneriu Pajevonyje, o vėliau nuosavą žirgyną ilgus dešimtmečius puoselėjo Karalių kaime.
„Galima kurti legendas apie trenerio vizitus į Maskvą, po kurių į Vilkaviškį atkeliaudavo naujutėlis jojimo inventorius. Sunku suskaičiuoti, kiek į jo įkurtą žirgyną atvyko žirgų iš Rusijos Černiachovskio miesto žirgyno. Dar sovietmečiu jis suprato, kad vien pirkti žirgus iš kitur nėra gerai, todėl galiausiai pats ėmėsi juos veisti. Treneris visuomet spinduliuodavo gera nuotaika, o jo meilės žirgams nebuvo galima nepastebėti“, – prisiminimais apie buvusį savo trenerį dalijosi varžybas komentavusi R. Gražulienė.
Renginio metu B. Slavinsko atminimas buvo pagerbtas tylos minute, o vienas iš varžybų organizatorių, rajono Tarybos narys ir Vilkaviškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Arvydas Šlivinskas vėliau ant jo kapo nuvežė gėlių.
Ilgai laukti nereikės
Idėja Vilkaviškyje surengti žirgų konkūrų varžybas dar prieš keletą metų šovė A. Šlivinskui. Tiesa, tuomet nepavyko rasti deramo finansavimo, tad sumanymą teko atidėti ateičiai. Galiausiai suvienijus jėgas su žirgyno „Uosijos žirgai“ įkūrėja, raitele ir trenere R. Dragūnaityte buvo imtasi konkrečių darbų.
„Manau, kad pirmas blynas tikrai neprisvilo ir šventė puikiai pavyko. Tą byloja ir žiūrovų skaičius. Pažiūrėti varžybų susirinko ne mažiau žmonių nei per miesto šventę. Manau, kad tęsime tradicijas ir mūsų krašte dar labiau populiarinsime žirgų sportą. Tikiu, kad kitų varžybų nereikės laukti 30 metų“, – kalbėjo A. Šlivinskas.
Jam antrino ir R. Dragūnaitytė, kuri teigė, jog jau kitais metais Vilkaviškyje vėl galima tikėtis sulaukti dar įspūdingesnės ir dar efektingesnės žirgų sporto šventės.
Ji vylėsi, jog 2024 metais ir jai pačiai bei jos auklėtiniams dar geriau seksis konkūrų rungtyse. Šiuo metu treniruotes mūsų rajone esančiame žirgyne lanko 12 jaunųjų sportininkų.
„Žirgynas gyvuoja visai neblogai, tačiau šiokio tokio nerimo dėl ateities turime. Šiemet gali būti labai sunku paruošti pakankamai pašarų žiemai. Ypač jaučiamas šieno trūkumas“, – teigė R. Dragūnaitytė.
Nepaisant visko, ji vylėsi, jog iki šaltojo metų sezono visas problemas pavyks išspręsti, o „Uosijos žirgų“ žirgyne treniruotes lankantys vaikai ateityje gebės dar įnirtingiau konkuruoti su geriausiais šalies raiteliais.
To mūsų rajone nebuvo daugiau nei tris dešimtmečius! Senajame Vilkaviškio hipodrome, šalia sporto ir pramogų centro esančioje futbolo aikštėje, vyko „Uosijos žirgų“ šventė, į kurią susirinko raiteliai iš visos Lietuvos. |
Praėjusį ketvirtadienį, minint Valstybės ir Tautiškos giesmės dieną, Vilkaviškį užplūdo žirginio sporto entuziastai iš visos šalies. Daugiau nei 160 raitelių, iš kurių jauniausiajam buvo vos 5-eri, ir per 100 žirgų konkūrų rungtyse varžėsi dėl penkių pagrindinių taurių. Pažiūrėti į juos susirinko gausus būrys vilkaviškiečių ir miesto svečių.
Akivaizdu, kad žmonės tokio reginio buvo labai išsiilgę. Paskutinį kartą mūsų mieste jis vyko prieš 31-erius metus. Nors pagrindinį dėmesį žiūrovai koncentravo į žirgus, šokinėjančius per kliūtis, tačiau netrūko ir kitų pramogų. Susirinkusieji galėjo pajodinėti poniu, pavažinėti arklio tempiama brička, o patys mažiausieji – pašokinėti ant pripučiamo batuto. Labiausiai išalkusiesiems ar ištroškusiesiems buvo siūloma apsilankyti vienoje iš šventėje maitinimo paslaugas teikusių palapinių.
Gausiai susirinkusių žmonių entuziazmo neatšaldė net vienu metu itin stipriai prakiuręs dangus. Nepaisydami lyg iš kibiro pylusio lietaus, žiūrovai palindę po skėčiais stebėjo pačių įvairiausių spalvų, dydžių ir veislių žirgų pasirodymus. Šventėje buvo galima išvysti ir mažiausią pasaulyje arklį – Šetlando ponį, ir egzotiškąjį dalmatinų veislės šunį primenantį apalūzų veislės žirgą, ir lietuviškuosius žemaitukus, ir pačių įvairiausių kitų veislių ristūnus.
Dar labiau susirinkusiųjų dėmesį stengėsi prikaustyti profesionali varžybų komentatorė ir teisėja, iš mūsų rajono kilusi Regina Gražulienė. Jos pasakotos istorijos, įdomūs ir niekur negirdėti faktai tiek apie žirgus, tiek apie raitelius sulaukė begalės šventėje apsilankiusių žmonių komplimentų.
Žirgų šventę iškilmingai pradėjo patys jauniausieji raiteliai, kurie kovojo dėl Vilkaviškio komunalinio ūkio taurės. Ją įteikė šios įstaigos vadovas Valentinas Gražulis. Daugumai raitelių tai apskritai buvo pirmosios varžybos, todėl kai kurių iš jų žirgus po kliūčių trasą dar vedžiojo treneriai.
Nugalėtojomis patiems jauniausiems skirtoje rungtyje tapo „Uosijos žirgų“ atstovės Sofija Žvirblytė su žirgu Parsha bei Augustė Stanaitytė ir jos ristūnas Makleris. Apdovanojimus šioje kategorijoje pelnė ne vien nugalėtojai bei prizininkai, bet ir visi dalyviai.
Kitose rungtyse dalyvavo jau vyresni sportininkai. Augant jų amžiui, į viršų kilo ir kliūčių kartelės, kurias reikėjo peršokti jų valdomiems žirgams. Deja, daugiau mūsiškių tarp prizininkų nepateko. Iš viso savo jėgas šiose varžybose išbandė apie dešimt „Uosijos žirgų“ atstovų.
Raitelių ir žirgų duetai taip pat kovojo dėl žirgų inventoriumi prekiaujančios įmonės „Trott“, buvusio kraštiečio ristūnų entuziasto Broniaus Slavinsko, Vilkaviškio rajono savivaldybės mero bei Vilkaviškio krašto ūkininkų sąjungos taurių.
Nemažas dėmesys renginyje buvo skiriamas prieš trejetą metų į amžinybę išėjusiam buvusiam Vilkaviškio krašto žirginio sporto entuziastui Broniui Slavinskui. Jis meile žirgams užkrėtė dešimtis rajono gyventojų, iš kurių nemažai daliai tai vėliau tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Bene garsiausi B. Slavinsko mokiniai – Kretingos rajone jojimo mokyklą „Lyderis“ įkūrusi Alina Michnevič, nacionalinės kategorijos konkūrų teisėja Regina Gražulienė bei žirgyno „Uosijos žirgai“ įkūrėja Rasa Dragūnaitytė.
B. Slavinskas užaugo Marijampolėje, tačiau po tarnybos kariuomenėje persikraustė į mūsų rajoną. Keletą metų jis dirbo žirginio sporto treneriu Pajevonyje, o vėliau nuosavą žirgyną ilgus dešimtmečius puoselėjo Karalių kaime.
„Galima kurti legendas apie trenerio vizitus į Maskvą, po kurių į Vilkaviškį atkeliaudavo naujutėlis jojimo inventorius. Sunku suskaičiuoti, kiek į jo įkurtą žirgyną atvyko žirgų iš Rusijos Černiachovskio miesto žirgyno. Dar sovietmečiu jis suprato, kad vien pirkti žirgus iš kitur nėra gerai, todėl galiausiai pats ėmėsi juos veisti. Treneris visuomet spinduliuodavo gera nuotaika, o jo meilės žirgams nebuvo galima nepastebėti“, – prisiminimais apie buvusį savo trenerį dalijosi varžybas komentavusi R. Gražulienė.
Renginio metu B. Slavinsko atminimas buvo pagerbtas tylos minute, o vienas iš varžybų organizatorių, rajono Tarybos narys ir Vilkaviškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Arvydas Šlivinskas vėliau ant jo kapo nuvežė gėlių.
Idėja Vilkaviškyje surengti žirgų konkūrų varžybas dar prieš keletą metų šovė A. Šlivinskui. Tiesa, tuomet nepavyko rasti deramo finansavimo, tad sumanymą teko atidėti ateičiai. Galiausiai suvienijus jėgas su žirgyno „Uosijos žirgai“ įkūrėja, raitele ir trenere R. Dragūnaityte buvo imtasi konkrečių darbų.
„Manau, kad pirmas blynas tikrai neprisvilo ir šventė puikiai pavyko. Tą byloja ir žiūrovų skaičius. Pažiūrėti varžybų susirinko ne mažiau žmonių nei per miesto šventę. Manau, kad tęsime tradicijas ir mūsų krašte dar labiau populiarinsime žirgų sportą. Tikiu, kad kitų varžybų nereikės laukti 30 metų“, – kalbėjo A. Šlivinskas.
Jam antrino ir R. Dragūnaitytė, kuri teigė, jog jau kitais metais Vilkaviškyje vėl galima tikėtis sulaukti dar įspūdingesnės ir dar efektingesnės žirgų sporto šventės.
Ji vylėsi, jog 2024 metais ir jai pačiai bei jos auklėtiniams dar geriau seksis konkūrų rungtyse. Šiuo metu treniruotes mūsų rajone esančiame žirgyne lanko 12 jaunųjų sportininkų.
„Žirgynas gyvuoja visai neblogai, tačiau šiokio tokio nerimo dėl ateities turime. Šiemet gali būti labai sunku paruošti pakankamai pašarų žiemai. Ypač jaučiamas šieno trūkumas“, – teigė R. Dragūnaitytė.
Nepaisant visko, ji vylėsi, jog iki šaltojo metų sezono visas problemas pavyks išspręsti, o „Uosijos žirgų“ žirgyne treniruotes lankantys vaikai ateityje gebės dar įnirtingiau konkuruoti su geriausiais šalies raiteliais.
Galerija: „Uosijos žirgų“ šventė
Publikuota: 2023-07-10 16:55:45
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Debatų dalyvius užklupo nepatogūs klausimai * Sodai ūkininkus nustebino gausiu šiemetiniu obuolių derliumi
* Dienos kaime: tarp neįprastų agurkų ir... nuotaikingų eilėraščių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|