|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Mūsų rajone
Šventės pradžioje Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila šventoriuje pašventino pirmosios katedros statytojo, dekano kunigo Antano Lesniausko palaidojimo vietą su atminimo lenta.Autorės nuotr. Birutė NENĖNIENĖ
Šventė prasidėjo šventoriuje. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila pašventino pirmosios katedros, per karą susprogdintos ir sovietmečiu nugriautos, statytojo dekano kunigo Antano Lesniausko (Lesnievskio) palaidojimo vietą žyminčią atminimo lentą. Po to iškilmės persikėlė į katedrą. Kanauninkas prof. teol. dr. Kęstutis Žemaitis pasidalijo istorinėmis įžvalgomis, kada ir kaip kūrėsi bei gyvavo Vilkaviškio vyskupija. Jis priminė, kad katedra – tai vyskupijos pagrindinė bažnyčia, tarsi to krašto bažnyčių motina, kurioje yra vyskupo sostas. Pranešėjas akcentavo 1989 m. situaciją, kai popiežius Jonas Paulius II Vilkaviškio vyskupijos vyskupu paskyrė Juozą Žemaitį. Po karo ir sovietinės okupacijos nebebuvo nei katedros, nei aukštu mokslo lygiu garsėjusios kunigų seminarijos, tad reikėjo grąžinti ar atkurti tai, kas prarasta. Pradėjo atsikurti katalikiškos organizacijos, imta atstatyti sugriautas bažnyčias. Plojimais paskatintas tarti žodį dabartinės katedros statytojas prelatas Vytautas Gustaitis prisiminė, kaip jam, jaunam kunigui, atrodė neįtikėtina, kai dar 1981 m. susirinkę vyskupijos kunigai kalbėjo apie katedros atstatymą, o garbaus amžiaus bendrapavardžio kunigo Andriaus Gustaičio frazę „Šio darbo imkis tu“ palaikęs pajuokavimu. Dabar V. Gustaitis sakė dėkojantis Dievui, kad davė išminties ir jėgų šiam darbui. Atsakymą į dažną klausimą, kas daugiausiai prisidėjo finansiškai, prelatas Vytautas Gustaitis pagrindė Amerikoje sutikto prof. prelato Vinco Bartuškos išmintimi: „Pastatyti bažnyčią reikalingi trys daiktai: pirmas daiktas – pinigai, antras daiktas – pinigai ir trečias – pinigai.“ Katedros vitražai, sukurti vieno žymiausių Lietuvos vitražo meistrų prof. Kazio Morkūno, – tai kunigo V. Bartuškos dovana. Bet, anot prelato V. Gustaičio, „vitražas sudarytas iš mažų stiklo gabalėlių, o tie gabalėliai – tai visi mes. Daugiausiai prisidėjo eiliniai, paprasti žmonės, uoliausi katalikai, kuriems rūpėjo, kad Dievo namai šiandien stovėtų.“ Prelatas prisipažino, kad per visus 25-erius metus dar nėra žiūrėjęs katedros konsekravimo iškilmių vaizdo įrašų – per sunku. „Visą laiką dėkoju Dievui už tuos žmones, kurie statė katedrą, o statė visi be išimties. Ir tie, kurie prisidėjo auka, ir tie, kurie meldėsi, ir net tie, kurie keiksnojo, sakydami, kiek galėjo būti pastatyta namų iš tų plytų... Ir jiems ačiū, nes jie buvo ta varomoji jėga, skatinanti kaip nors daryti, kad niekas nepajaustų skriaudos ir viską daryti iš grynos širdies. Ir šiandien aš galiu pasakyti visiems nuoširdžiai ačiū“, – kalbėjo prelatas. Prieš šv. Mišias iš zakristijos kunigų procesija pasuko į dešinę bažnyčios navą prie šv. Antano altoriaus. Vyskupas Rimantas Norvila pašventino į nišą įkeltą vyskupijos globėjo šv. Antano skulptūrą, vyskupijos katedros kapitulos kanauninkų dovaną Vilkaviškio katedrai jos jubiliejaus proga. Vyskupas pasveikino visus susirinkusius iš Vilkaviškio ir kitų vyskupijos parapijų švęsti katedros sidabrinio jubiliejaus. Ganytojas perskaitė ištrauką iš 1998 m. liepos 11 d. katedros konsekracijos akto. Šis aktas ir visi šventės aprašymai liudija tos dienos iškilmingumą, džiaugsmą ir pakilią nuotaiką, nors diena buvo labai lietinga. Vyskupas R. Norvila su tikinčiaisiais dalijosi užrašytais autentiškais kunigų, parapijiečių prisiminimais iš įvairių laikotarpių, kaip buvo sugriauta ir kaip kilo katedra, kaip jautėsi žmonės, kaip sovietinė valdžia ne tik neleido bažnyčios atstatyti, bet visiškai sugriovė, net komjaunuoliškų talkų būdu. Šventovės pamatai buvo užpilti žemėmis, ant jų įkurtas miesto skveras. R. Norvila citavo mintį iš vyskupo J. Žemaičio interviu, kad „pradėjus atkasinėti pamatus, buvo atkasama ir praeitis“, o 1991 m. rugpjūčio 25 d. pamatai pašventinti. Vyskupas dėkojo prelatui V. Gustaičiui ir tūkstančiams žmonių, kurie darbavosi drauge, palaikė statybas talka, malda, auka. Anot ganytojo, pasitinkant vyskupijos įkūrimo 100-metį, kurį švęsime 2026 m., reikės pagražinti katedros vidų, nes ant šventovės sienų jau nusėdo dulkių. Iškilmingoje atnašų procesijoje Vilkaviškio parapijos ir vyskupijos dekanatų atstovai dovanojo katedrai liturginių rūbų, ūkininkai – pintinę duonos kepalėlių, kuriuos išdalijo po pamaldų iš bažnyčios išeinantiems žmonėms. Po vyskupo palaiminimo sveikinimus jubiliejaus proga išsakė visa eilė sveikintojų. Seimo narys Algirdas Butkevičius katedros administratoriui Virginijui Gražulevičiui įteikė liturginių rūbų komplektą, o katedros statytoją V. Gustaitį pasveikino su garbės prelato vardo suteikimo 25-mečiu – taip tuomet buvo įvertintas dvasininko didžiulis indėlis į katedros statybą. A. Butkevičius priminė, kad V. Gustaitis savo entuziazmu uždegė daugybę žmonių, statybų reikalu keliaudamas nuo JAV iki Australijos, ir dovanojo gyvybės medį, kuriame įrašyta: „Tai, kas išeina iš širdies, širdį ir pasiekia.“ V. Gustaičiui bažnyčioje aidėjo galingi ilgi plojimai. Prelatui ir dabartiniam klebonui už kuriamą dvasinę bendrystę dėkojo rajono Savivaldybės meras Algirdas Neiberka, o Dekanato šeimos centro vadovas Evaldas Plečkaitis nuo savanorių katedrai įteikė piniginę auką. Sveikino Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos atstovai. Kaip pastebėjo vyskupas, katedros konsekravimo 25-mečio minėjimo iškilmėje dalyvavo 25 vyskupijos kunigai – kiekvienam iš jų dekanas V. Gražulevičius įteikė po katedros sukaktį priminsiančią žvakę. Dekanas pasidžiaugė, kad parapijoje turi daug žmonių, į kuriuos gali atsiremti. Keliolikai parapijiečių V. Gražulevičius įteikė padėkas ir žvakeles, o visiems į iškilmes atvykusiems žmonėms padovanojo muzikinį sveikinimą, kurį atliko muzikos mokyklos kanklininkės (vad. Daiva Venienė) ir nuostabių balsų savininkai Povilas Padleckis bei Žygimantas Galinis.
Galerija: Vilkaviškio katedra
Publikuota: 2023-07-13 08:07:21 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kūno kultūros mokytoja: „Bijau bandyti naujas sporto šakas“ * Nurodymui pakeisti S. Nėries gatvių pavadinimus Taryba nepakluso * Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: kam atiduosime savo balsą? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|