„Santaka“ / Istorinis NATO viršūnių susitikimas: priimti sprendimai ir renginio užkulisiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2023-07-13 17:02

Dalinkitės:  


NATO ženklas prezidentūros prieigose priminė apie pasaulinio lygio renginį, kokio Lietuvoje dar nebuvo.

Autoriaus nuotr.


Istorinis NATO viršūnių susitikimas: priimti sprendimai ir renginio užkulisiai

Andrius GRYGELAITIS


Tokio renginio nepriklausomos Lietuvos istorijoje dar nebuvo! Į mūsų sostinėje surengtą NATO viršūnių susitikimą atvyko viso pasaulio lyderiai, priėmę ne vieną istorinį nutarimą.



Saugiausia vieta pasaulyje

48 šalių delegacijos, įtakingiausi pasaulio lyderiai, diplomatijų vadovai, gynybos ministrai bei kiti aukšto rango pareigūnai liepos 11–12 dienomis atvyko į Vilnių. Vienu metu Lietuvoje svečiavosi bene įtakingiausias pasaulio žmogus – JAV prezidentas Džo Baidenas, Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis, Prancūzijos lyderis Emanuelis Makronas, Vokietijos premjeras Olafas Šolcas, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir kt.

Tai pirmasis tokio lygio tarptautinis renginys Lietuvos istorijoje. Iš viso mūsų šalyje dirbo per 3 tūkst. užsienio delegacijų narių, maždaug 2 tūkst. nevyriausybinių organizacijų bei tarptautinės žiniasklaidos atstovų.

Užtikrinti Lietuvoje susirinkusių pasaulio lyderių saugumą buvo pasitelkti iki šiol dar neregėti pajėgumai. Specialiai šiam tikslui Lietuvos kariuomenė suformavo NATO viršūnių susitikimo karines apsaugos pajėgas, į kurias buvo įtraukti jūrų, sausumos, specialiųjų operacijų, karo policijos kovinės paramos ir logistiniai vienetai. Iš viso saugumo užtikrinimui renginio metu buvo pasitelkta maždaug 3 tūkst. Lietuvos karių ir tūkstantis NATO sąjungininkų atstovų.



Lietuvoje laikinai buvo dislokuotos tolimojo nuotolio oro gynybos sistemos „Patriot“, vidutinio nuotolio sistemos „Nasams“, tai pat jungtinės cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio saugumo pajėgos. Visa tai lėmė, kad mūsų šalis trumpam buvo tapusi bene saugiausia vieta pasaulyje.



Kitoks Vilnius

NATO viršūnių susitikimo metu Lietuvos sostinė buvo pasikeitusi iš pagrindų. Gatvėse vaikščiojo mažai žmonių, o ir tie, kurie tomis dienomis lankėsi miesto centre ar senamiestyje, daugiausia buvo turistai iš kitų šalių arba į didžiausią Lietuvos istorijoje renginį atvykę delegacijų atstovai. Sutikti lietuviškai šnekantį žmogų buvo išties sunku. Kita vertus, vietiniai didelio reikalo vaikštinėti po miestą neturėjo. Buvo ribojamas ne tik automobilių eismas, bet ir pėsčiųjų judėjimas. Svarbiausi sostinės objektai, viešbučiai, kuriuose buvo apsistoję pasaulio lyderiai, gatvės, vedančios link jų, buvo atskirti atitvarais, o visa tai saugojo dešimtys pareigūnų.

Nepastebėti, kad Vilniuje vyksta kažkas išskirtinio, buvo neįmanoma. Net nieko nenutuokiantį praeivį turėjo įspėti kone ant kiekvieno stulpo ar reklaminio stendo apie NATO viršūnių susitikimą informuojantys ženklai.

Gatvėse budėjo būriai policininkų bei karių, kurie rūpinosi svečių ir vietinių gyventojų saugumu.



Žmonių gatvėse padaugėjo tik pirmadienio vakare, kai Vilniaus oro uoste nusileido JAV prezidento D. Baideno lėktuvas. Galingiausios pasaulio valstybės vadovas atskrido įspūdingo dydžio „Boeing 747-200B Air Force One“ laineriu, o visai netrukus Lietuvoje nusileido papildoma palyda – vadinamasis pasaulio pabaigos lėktuvas „E-B4 Advanced Airborne Command Post“. Tai yra skraidantis „branduolinis bunkeris“ ir oro komandų centras, skirtas vadovauti JAV valstybei katastrofų atvejais ir apsaugoti šios šalies prezidentą branduolinio karo metu.

Kol D. Baideno kortežas iš oro uosto judėjo link Vilniaus centro, daug gyventojų pakeliui jį sutiko su Ukrainą palaikančiais plakatais ar sveikinimo šūkiais, o dalis būrėsi prie bene prabangiausio sostinės viešbučio „Grand Hotel Kempinski“. Jame ir apsistojo JAV vadovas. Tiesa, smalsuoliai liko kiek nusivylę, nes vos tik atvykęs prie viešbučio D. Baidenas, lydimas įspūdingo būrio apsaugininkų, iš karto nėrė vidun.

Žmonių skaičius gatvėse išaugo ir tuomet, kai Lietuvą pasiekė Ukrainos vadovas V. Zelenskis. Šalia viešbučio „Narutis“ jo laukdami susirinko bent keli šimtai smalsuolių. Jiems pasirodęs V. Zelenskis trumpai pamojavo ir sėdęs į automobilį išvažiavo į Lukiškių aikštę, kurioje vyko akcijos „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“ koncertas. Šiame renginyje ugningą kalbą rėžęs Ukrainos vadovas pabrėžė, kad jo šalis gina ne tik savo, bet ir Lietuvos laisvę.





Priminė skruzdėlyną

Viršūnių susitikimo metu spaudos atstovams, norintiems patekti į „Litexpo“ parodų ir kongresų centrą, kur ir vyko didžioji dalis renginio, reikėjo pereiti griežtas patikras. Dar keliaudami link spaudos centro privalėjome pereiti vadinamuoju skausmo koridoriumi, kuriame buvo pakabintos nuotraukos su karo Ukrainoje vaizdais. Tai – savotiškas organizatorių paramos Ukrainai ženklas, primenantis viso pasaulio žiniasklaidos atstovams, kokias kančias ukrainiečiai patiria kiekvieną dieną.

Paramos Ukrainai ženklų sostinėje tomis dienomis buvo ir daugiau. Mieste plevėsavo daugybė šios šalies vėliavų, o viešajame transporte nuolat buvo transliuojami politikų pareiškimai apie būtinybę Ukrainą priimti į NATO.

Žurnalistams net iš anksto gautos akreditacijos dar negarantavo patekimo į NATO viršūnių susitikimą. Organizatoriai pasiliko teisę be konkretaus paaiškinimo kai kurių žiniasklaidos atstovų į vidų neįleisti. Visiems, atvykusiems į renginio vietą, reikėjo pereiti daiktų patikrinimo bei metalo detektoriaus patikras. Viduje budėjo dešimtys ginkluotų karių ir policininkų, aplinkui nuolat zujo pareigūnai su šunimis, ant stogų budėjo kaukėti snaiperiai, virš galvų skraidė sraigtasparniai, o teritorijos prieigose netrūko įspūdingos karinės technikos.

Į „Litexpo“ centrą susirinko keli tūkstančiai televizijos, radijo, internetinės žiniasklaidos bei spaudos atstovų. Tik dalis iš jų buvo įleista į aukščiausio lygio susitikimus. Likusieji dirbo specialiai šiam renginiui įrengtame spaudos centre, kuris tas dvi dienas savotiškai priminė skruzdėlyną.



32-oji aljanso narė

NATO viršūnių susitikime buvo priimta daug pasauliui svarbių nutarimų. Naujų gynybos planų patvirtinimas, sutarimas dėl Švedijos narystės aljanse, optimistinė žinia Ukrainai – tik keletas iš jų.

NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas pasidžiaugė, kad galiausiai buvo sutarta dėl Švedijos narystės aljanse. Iki viršūnių susitikimo Vilniuje didžiausias klausimas buvo dėl Turkijos pozicijos, kuri iki šiol nėra ratifikavusi šio dokumento. Visgi Lietuvos sostinėje viešėjusį Turkijos prezidentą Recepą Taypą Erdoganą pavyko įtikinti pakeisti savo poziciją. Turkijos sprendimas dėl Švedijos narystės NATO Vilniaus viršūnių susitikimą pavertė istoriniu. Tiesa, kol kas neaišku, kada Turkija ratifikuos Švedijos prašymą stoti į NATO. Spėjama, kad tai įvyks spalį. Švedija, savo ruožtu, pažadėjo aktyviai remti pastangas atgaivinti Turkijos stojimo į ES procesą.

Verta paminėti, kad Švedijos narystės aljanse iki susitikimo Vilniuje nebuvo ratifikavusi ir Vengrija, tačiau mūsų šalies sostinėje vykusiame renginyje ji taip pat šiam sprendimui uždegė žalią šviesą. Visa tai lėmė, kad jau netrukus Švedija turėtų tapti 32-ąja NATO valstybe.



Anot J. Stoltenbergo, Švedijos priėmimas į NATO yra svarbi žinia visam pasauliui, o ypač – Baltijos šalims, kurios dabar galės jaustis dar saugesnės.



Nauji gynybos planai

Vienas iš svarbiausių aljanso viršūnių susitikime priimtų sprendimų – nauji gynybos planai. Anksčiau buvo kalbama, kad NATO imtųsi atitinkamų veiksmų tik tada, jei tektų susigrąžinti užimtas teritorijas. Naujuose planuose įtvirtinta galima aljanso reakcija, atgrasymas ir gynyba ne nuo agresijos akto pradžios, o nuo tada, kai krizė ima bręsti bei pasirodo pirmieji agresijos planavimo ženklai.

Taip pat didelis dėmesys bus skiriamas Baltijos regiono gynybos stiprinimui. Nemaža dalis aljanso pajėgų nuo šiol turėtų būti dislokuojama palei Rusijos sieną. Šalys įsipareigojo priskirti daugiau karių, kuriuos tiesiogiai kontroliuotų NATO karinė vadovybė. Tai turėtų sumažinti riziką, jog politiniai sprendimai dėl pajėgų skyrimo gali vėluoti. Lietuvos gynybai naujuose planuose kertinis vaidmuo atiteks Vokietijai, kuri nuo 2017 m. vadovauja tarptautiniam NATO batalionui Lietuvoje ir kurios divizija priskirta mūsų regiono gynybai.



Sprendimai dėl Ukrainos

Viršūnių susitikime daug dėmesio buvo skirta Ukrainos saugumui užtikrinti. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ne kartą pabrėžė, kad Ukraina privalo tapti NATO nare ir gauti visas saugumo garantijas, kurios atgrasytų Rusiją nuo bet kokios galimos agresijos ateityje. Tiesa, anot jo, priimti Ukrainos į NATO dabar dar negalima, kadangi tai reikštų visapusišką aljanso įsitraukimą į karą.



NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas viršūnių susitikime taip pat pasiuntė aiškią ir optimistinę žinutę Ukrainai – aljansas su šia karo niokojama šalimi bus tiek, kiek reikės. Ir toliau bus tiekiama amunicija, ginklai, lėšos, humanitarinė pagalba.

Visgi pagrindinės žinios ukrainiečiai taip ir neišgirdo. Nors J. Stoltenbergas aiškiai pabrėžė, kad ateityje Ukraina tikrai bus priimta į NATO, tačiau konkrečių terminų ar aiškaus kvietimo prisijungti prie aljanso jis vis dėlto neišsakė. Tai itin nuvylė Ukrainos prezidentą V. Zelenskį, kuris prisiminė, jog jo valstybei pažadas leisti prisijungti prie NATO jau buvo duotas 2008 m.

Nepaisant visko, Ukrainai buvo suteikta nemažai vilčių. Visų pirma, šiai šaliai nebebus taikomas kitoms valstybėms privalomas narystės veiksmų planas, tad kelias į NATO Ukrainai turėtų būti daug lengvesnis. Be to, Vilniuje vykusio renginio metu buvo įkurta NATO ir Ukrainos taryba. Ji turėtų tapti platforma, padėsiančia paspartinti Ukrainos kelią į aljansą.



Istorinis vizitas

Lietuvai NATO viršūnių susitikimas tapo istoriniu ir dėl D. Baideno vizito. JAV vadovas tapo tik antruoju galingiausios pasaulio valstybės prezidentu, apsilankiusiu mūsų šalyje. Pirmasis čia 2002-ųjų lapkritį viešėjo Džordžas Bušas, tąkart pasakęs istorine tapusią kalbą, kuria pabrėžė, kad nuo šiol Lietuvos priešas bus ir JAV priešas. Įdomu tai, kad dabartinis prezidentas D. Baidenas Lietuvoje jau buvo viešėjęs 2014 m., kuomet dar ėjo viceprezidento pareigas.



Pasibaigus NATO viršūnių susitikimui D. Baidenas Vilniaus universiteto kieme kreipėsi į Lietuvos žmones. Savo kalboje jis akcentavo, kad visuomet išliks stiprus ryšys tarp jo šalies ir Lietuvos žmonių, gyrė Lietuvą už progresą ir pasiekimus. JAV vadovas taip pat priminė Lietuvos kovas už laisvę, nemažai dėmesio skyrė dabartiniams Rusijos agresijos veiksmams aptarti. D. Baidenas pabrėžė esantis visiškai tikras, kad Ukraina ir visas laisvasis pasaulis laimės karą, tačiau kova bus sunki. Jis ragino visus ir toliau vieningai remti Ukrainą bei išsaugoti drąsą, tikėjimą ir viltį.

Galingiausios pasaulio valstybės vadovas taip pat patikino, kad JAV palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės.





Galerija: NATO viršūnių susitikimas




Publikuota: 2023-07-13 17:02:04

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Policijos komisariate – jaunų pareigūnų desantas
* Moskvičius pats „pasiprašė“ prie jūros
* Knygos pristatymas: per gyvenimą ir eilėraščio meną...
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kuris vasaros mėnuo atostogauti Jums geriausias?
Birželis.
Liepa.
Rugpjūtis.
Nematau skirtumo.
Vasarą neatostogauju.



Kalbos patarimai

Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai