„Santaka“ / Knygos autorius atskleidė skaitytojams, kas liko už kadro

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2023-07-13 17:12

Dalinkitės:  


Rytis Zemkauskas: „Nebūna taip, jog išeitum už durų veltui. Visada grįši truputį kitoks“.

Jūros ZEMKAUSKAITĖS nuotr.


Knygos autorius atskleidė skaitytojams, kas liko už kadro


Nėra daug televizijos laidų, kurių pokalbiai patenka į knygas. Iš žurnalisto Ryčio ZEMKAUSKO „Pasivaikščiojimų“ būtų galima jų parašyti ne vieną. Leonidas Donskis, Urtė Neniškytė, Valentinas Masalskis, ukrainiečių dainininkė Ruslana, Birutė Galdikas, Saulius Tomas Kondrotas, Irena Veisaitė, Rūta Meilutytė, Dalia Ibelhauptaitė, Justė Arlauskaitė-Jazzu – štai su tokiais herojais į pasivaikščiojimą savo antrojoje knygoje išsirengė Rytis. Apie naująją knygą – interviu su jos autoriumi.

– „Man regis, pasaulis geriausiai pažįstamas einant pėsčiomis“, – taip prasideda tavo knyga. Ar jau perpratai tokią pasaulio pažinimo formą?

– Atrodo, taip. Neseniai nuėjau 16 kilometrų per dieną vieno pasaulio didmiesčio gatvėmis ir nesigailiu nė vieno nueito metro. Mėgstu sakyti, kad nebūna taip, jog išeitum už durų veltui. Kas nors įdomaus įvyks, bus pamatyta, patirta. Visada grįši truputį kitoks. To ir ieškau eidamas.

– Ką apie žmogų, su kuriuo vaikštai, kalba aplinka? Ar ji diktuoja pokalbio sąlygas?

– Aplinka labai svarbi. Ji svarbesnė už kai kuriuos mano sugalvotus klausimus. O netikėtai priėjusi katė yra svarbesnė už bet kokį mano klausimą. Katė, lėktuvas virš galvos, praeiviai sulygina mane ir pašnekovą. Interviu neišvengiamai yra šioks toks prievartos aktas, kuriame vienas žmogus valdo kitą. Televizijos studijos aplinkoje tai visada akivaizdu, tačiau gatvėje savo vaidmenimis mes labiau priartėjame vienas prie kito. Pasivaikščiojimai tad yra demokratiškiausias įmanomas televizijos formatas.



– Kada pasivaikščiojimuose sakai „jūs“ o kada kreipiesi „tu“? Ar sunku peržengti tą ribą?

– Man patinka sakyti „tu“. Dar ir dėl to, kad daugelį savo pašnekovų pažįstu. Kai gyveni tiek metų mažoje šalyje ir visą gyvenimą užsiimi televizija, neišvengiamai pažįsti didžiąją dalį ką nors įdomaus veikiančiųjų. Tačiau kartais sakyti „tu“ neleidžia žiūrovai. Štai su Alfredu Bumblausku seniai sakome vienas kitam „tu“, jis pats pasiūlė dar kažkada seniai, kartu keliaujant po Šveicariją. O kai pasirodė „Pasivaikščiojimai“, kai kurie žiūrovai supyko: kaip čia dabar, tokiam žmogui ir „tu“. Prezidentams sakau „jūs“, vyresniems žmonėms sakau „jūs“, jei nesame bičiuliai, nepažįstamiems sakau „jūs“. Bet šiokia tokia painiava vis dėlto yra ir lieka. Tegu lieka, tai irgi – tikrovės dalis.

– Ką reiškia ištarti „stop“ įdomiausioje pokalbio vietoje?

– Jeigu įdomu, tęsiu, nestabdau. Geriau išmesti visą pradžią, jei pabaiga buvo gera. Kita vertus, jeigu užsižaidei pokalbyje, vadinasi, nesi labai geras profesionalas. Tavyje turi gyventi prodiuseris, kuris valdo pokalbį ir padaro jį tokį, kad būtų įdomu, kur reikia ir tada, kada reikia. Tai – subtilūs dalykai, ne visada ir studentams pajėgiu juos paaiškinti. Ne visada sugebu ir padaryti.



– Interviu žanras, man atrodo, tarsi sustabdo laiką – atsiduriame tam tikroje laiko juostoje, kurioje gyvena tam tikros mintys. Interviu praeina ir daugelis dalykų kinta: mąstymas, požiūris, vertinimai. Kokią prasmę pasivaikščiojimai tau turi kaip interviu žanras?

– Jau sakiau, kad tai – demokratiškiausias man žinomas formatas. Pasivaikščiojimuose kalbasi visada mano šiandienis „aš“ su pašnekovo šiandieniu „aš“, o visa tai stebi tos dienos žiūrovo „aš“. Maždaug taip veikia pasaulis. Herakleito pasakymas, kad į tą pačią upę neįmanoma įbristi, man regis, yra apie tai, kad viskas juda, virpa, nesikartoja. Geras pavyzdys, kurį žino kiekvienas žurnalistas: pašnekovas ką nors papasakoja iki interviu ir tu sakai: oi, būtinai man šitą pakartok, kai bus kameros įjungtos. Bet nepakartoja taip, kaip tikėjaisi. Gali būti net žodžiai tie patys, tačiau emocijos, intonacijos bus kitos. Tad pasivaikščiojimai yra unikali ir nepakartojama patirtis. Jų net neįmanoma perfilmuoti, jei nepavyko iš pirmo karto. Net nebandyčiau. Su pašnekovu turime vieną galimybę. Vieną iš vieno.

– Pasivaikščiojimų juk būta kur kas daugiau, kodėl knygoje atsirado būtent šie herojai?

– Oi, pasivaikščiojimų yra labai daug, jau viena knyga seniausiai pasirodė, o kol kalbamės, randasi nauji pasivaikščiojimai. Knygos herojus aptariame su leidykla. Svarstome, kurios laidos būtų įdomios pačiam plačiausiam skaitytojų ratui. Ir kad tekstai būtų gerai skaitomi akimis. Juolab labai svarbu pasakyti, kad į knygą patenka daugiau medžiagos, negu parodoma laidose. Knygos skaitytojai gauna visą pasivaikščiojimą, o eterį geriausiu atveju pasiekia tik pusė, nes laidos trukmė – pusvalandis, o kalbamės dažniausiai apie valandą. Yra sakančiųjų, kad reikia ilginti laidą, bet nesu tuo tikras. Tad į knygą patenka laidos, kurias buvo gaila trumpinti, norėjosi, kad skaitytojai sužinotų, kas liko už kadro.



– Kai skaitai interviu knygoje, atrodo, kad tavo herojai turi pasakyti kur kas daugiau nei šiandiena. Kas tau patinka labiau – žvelgti į praeitį ar į ateitį?

– Man patinka jausti ir būti dabar. Vyriausybė prieš porą metų pakvietė į Valstybės pažangos tarybą prisidėti prie „Lietuva 2050“ vizijos kūrimo. Ten su siaubu supratau, kad nemoku matyti ateities. Negaliu būti geras futuristas. Esu dabartinės tikrovės stebėtojas. Praeitis mane taip pat domina nedaug ir labai selektyviai. Žodžiu, nuolat riogsau prie tos Herakleito upės ir kaišioju koją į vandenį.

– Kaip manai, apie ką šiandien iš tiesų verta diskutuoti?

– Žmonija kalbasi apie tą patį nuo tada, kai išmoko kalbėti. Ir kalbėsis apie tą patį, kol išnyks. Apie meilę ir mirtį. Visais įmanomais būdais. Tad svarbu tiesiog palaikyti tą pokalbį, nebūtina kelti sau tikslų pasakyti kokią nors sukrečiančią tiesą. To tikėtis nėra labai realistiška.



Laisvė RADZEVIČIENĖ





Galerija: „Pasivaikščiojimų“




Publikuota: 2023-07-13 17:12:25

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Policijos komisariate – jaunų pareigūnų desantas
* Moskvičius pats „pasiprašė“ prie jūros
* Knygos pristatymas: per gyvenimą ir eilėraščio meną...
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kuris vasaros mėnuo atostogauti Jums geriausias?
Birželis.
Liepa.
Rugpjūtis.
Nematau skirtumo.
Vasarą neatostogauju.



Kalbos patarimai

Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai