|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Teisėtvarka
Statistika rodo, kad dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia 30–59 metų amžiaus moterys.123rf.com nuotr.
Trūko įrankių Policijos įvykių suvestinės atspindi, kad mūsų rajone ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje pradedama daugiausiai iš visos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimos teritorijos savivaldybių. Apie šio nemalonaus fenomeno priežastis galima svarstyti, tačiau pareigūnai tvirtina, kad bet kurio rajono suvestinės atspindi tik ledkalnio viršūnę, nes iškvietimų dėl smurtautojų sulaukiama penkis kartus daugiau, nei pradedama ikiteisminių tyrimų. Kartais pareigūnams sunku nustatyti ribą, ką galima laikyti smurtu, o kas yra įprasta šeimos bendravimo forma. Įstatymų leidėjai įsitikinę, kad smurto artimoje aplinkoje problema mūsų šalyje labai aktuali, tačiau pareigūnams kartais pritrūkdavo įrankių apsaugoti nukentėjusiuosius, kai ikiteisminis tyrimas nebūdavo pradedamas. Dėl to nuo liepos 1 d. įvesta nauja priemonė – apsaugos nuo smurto orderis, kuris leis nukentėjusiuosius apsaugoti iškart, nes smurtautojas bus eliminuojamas iš aukų aplinkos. Rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė Kristina Siriūnienė sakė, kad dauguma smurto artimoje aplinkoje atvejų vyksta tarp neblaivių asmenų, o neretai auka būna girtesnė už patį smurtautoją. Tačiau pasitaiko atvejų, kad alkoholiui užvaldžius protą poros kviečia policiją tiesiog dėl eilinio kivirčo ir kaltina vienas kitą smurtu. – Buvę atvejų, kai susipyksta pritrūkus pinigų buteliui, apsistumdo ir griebia telefoną skambinti policijai. Kartais smurtu skundžiamasi net nebuvus fizinio kontakto, kai vyras neįleidžiamas į namus ir beldžiasi į duris, – pasakojo K. Siriūnienė. Atvykę ir neradę nusikalstamos veikos, dėl kurios reikėtų pradėti ikiteisminį tyrimą, požymių, iki šiol pareigūnai situaciją išanalizuodavo ir užfiksuodavo bei per tris dienas šeimą patikrindavo pakartotinai, kad įsitikintų, jog tikrai niekam negresia pavojus. Tačiau pasikeitus įstatymui, nuo šiol atvykę ir neradę akivaizdžių smurto įrodymų, dėl kurių iškart būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareigūnai pagal klausimyną įvertins, ar reikalingas nuo smurto artimoje aplinkoje saugantis orderis. Pareigūnai sistemoje žymės, ar smurtu kaltinamas asmuo bendraudamas su policija elgiasi konfliktiškai, nėra apsvaigęs, neseniai paleistas iš įkalinimo įstaigos, neturi priklausomybių, ar namuose neturi ginklo, ar kartu gyvena vaikai ir konfliktas vyko jų akivaizdoje, ar auka yra ekonomiškai priklausoma nuo pavojų keliančio asmens ir t. t Jei iš 17 klausimų bent trys atsakymai teigiami, rizikos vertinimo sistema suteiks galimybę pavojų patiriančiam asmeniui išduoti apsaugos orderį ir įpareigos policijos pareigūnus nedelsiant iškeldinti pavojų keliantį šeimos narį. Sprendimas skirti apsaugos nuo smurto orderį turi būti priimamas nedelsiant, ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis skiriamas 15 dienų laikotarpiui – tiek laiko pavojų keliantis asmuo turės gyventi atskirai nuo šeimos, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių šeimos narių, neieškoti su jais kontaktų. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo 80 iki 320 eurų. Pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 300 iki 780 eurų. Nesilaikantiesiems orderio įpareigojimų gali būti taikomos administracinio poveikio priemonės – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose. Tiems, kurie neturi kur išsikraustyti, laikiną prieglobstį suteiks valstybė. Rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas sakė, kad jau paruošta vieta pavojų artimoje aplinkoje keliantiems asmenims apgyvendinti. Tokius žmones sutiko priimti Savarankiško gyvenimo namai Prapuolenių kaime (Kybartų sen.). Jiems skirtas atskiras konteinerinis namelis, kuris buvo laikomas benamiams apgyvendinti. Kadangi benamių mūsų rajone iki šiol neatsirado, statinys pasitarnaus kitiems tikslams. – Jei pritrūks vietų, atvešime dar vieną konteinerinį namelį, kurį Savivaldybė įgijo per pandemiją, – pažadėjo V. Gavėnas. Asmuo, iš namų iškeldintas pagal apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, sprendimą gali skųsti per jį išdavusį policijos komisariatą teismui. Policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas per 48 val. sutikus, kad skundas pagrįstas, orderio galiojimą privalo nutraukti, o nesutikus persiųsti nagrinėti teismui. Įstatymų leidėjai tikisi, kad pradėjus veikti šiam orderiui bus efektyviau užtikrinama pagalba smurtą artimoje aplinkoje patiriančiam asmeniui, dažniausiai – moterims. Visgi su tokiais nusižengimais susiduriantys pareigūnai neatmeta galimybės, kad naujas įstatymas gali tapti šantažo priemone nedarniose šeimose, ypač tose, kur ruošiamasi skyrybų procesui. Dažniausiai aukos vaidmenyje atsiduriančios moterys gali piktnaudžiauti ir skųsti vyrus nepagrįstai vien tam, kad bent porai savaičių iškraustytų sutuoktinį iš namų. Viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 60 proc. patyrusiųjų smurtą artimoje aplinkoje pagalbos išvis nesikreipia: iš jų apie 80 proc. sudaro vyrai, 54 proc. – moterys. Publikuota: 2023-07-14 12:54:42 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Vilkaviškio autobusų stotis – tvariausias pastatas Pabaltijy * Sostinė nesužavėjo: kybartietis į gimtinę parsivežė ir žmoną * Augant susirgimų skaičiui žmonės turi patys apsispręsti dėl skiepų Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|