|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-07-27 16:48
|
|
|
Per 12 dienų kompanija motociklais įveikė beveik 5 tūkst. kilometrų.
Andrius GRYGELAITIS
Kadaise Vilkaviškio baikerių klubo nariams sunkiai įveikiamos atrodė kelionės į Panevėžį ar kitus tolimesnius šalies miestus. Dabar jie plieniniais žirgais drąsiai maišo Europos kelius. Neseniai vilkaviškiečių kompanija grįžo iš Kroatijos.
Kitokia pradžia
Pastaraisiais metais Vilkaviškio baikeriai kasmet išsirengia bent į vieną ilgą kelionę po Europą. Senajame žemyne jau likę mažai valstybių, kurių nebūtų aplankę mūsų krašto motociklininkai. Šiais metais 11 asmenų grupė išsiruošė į Kroatiją, pakeliui aplankydama Lenkiją, Čekiją, Vokietiją, Austriją, Italiją bei Slovėniją. Kartu keliavo Ramūnas ir Vilija Kašinskai, Žydrūnas ir Ingrida Rudaičiai, Donatas ir Toma Skrockiai, Darius ir Karolina Jasulaičiai, Remigijus ir Jarmina Grygeliai bei Kęstutis Kučiauskas.
Šios kelionės baikeriai laukė su kaip niekada dideliu nerimu. Pagrindinė to priežastis – pernai kelyje žuvęs jų klubo narys. Tąkart vilkaviškiečiai važiavo aplink Baltijos jūrą. Kelionei persiritus į antrąją pusę, Švedijoje įvyko kraupi nelaimė, kuomet vienas iš klubo narių nesuvaldė savo motociklo ir palindo po sunkvežimio ratais.
„Daugelis iš mūsų šių metų žygį pradėjo su šiokia tokia baime. Atsirado suvokimas, kad galime ir negrįžti“, – pasakojo R. Kašinskas.
Nenumatyti sustojimai
Planuodami šių metų kelionę vilkaviškiečiai motociklininkai turėjo keletą idėjų. Iš pradžių buvo svarstoma užbaigti pernykštį žygį, tačiau galiausiai buvo priimtas kitas sprendimas. Tiesa, idėja užbaigti kelionę aplink Baltijos jūrą niekur nedingo. Dar šiais metais dalis baikerių ketina grįžti į tą vietą, kur žuvo jų kolega, ir jo atminimui uždegti žvakutę.
Po ilgų svarstymų pagrindiniu šių metų kelionės tikslu buvo pasirinkta Kroatija. Per 12 dienų motociklais mūsų rajono atstovai įveikė beveik 5 tūkst. kilometrų. Vien pirmąją kelionės dieną jie nuvažiavo 1 150 km. Tiesa, iš pradžių maršrutas driekėsi beveik vien autostradomis, tad nuriedėti tokį kelią nebuvo taip sunku, kaip gali pasirodyti.
Kelionę baikeriai tradiciškai pradėjo anksti ryte, išvažiuodami iš Vilkaviškyje, Nepriklausomybės gatvėje, esančios klubo būstinės kiemo.
Motociklininkus, kaip įprasta, išlydėjo keletas draugų, kurie dėl įvairių priežasčių negalėjo vykti kartu.
Vos pradėjusi žygį, baikerių kolona buvo priversta sustoti. Bevažiuojant netikėtai užgeso R. Kašinsko motociklas. Vyras visaip bandė jį užvesti, tačiau nesėkmingai.
„Tuo metu galvoje ėmė suktis pačios įvairiausios mintys. Atrodė, kad kelionė pasibaigs net neprasidėjusi. Laimei, apsižiūrėjome, kad jokio gedimo nėra. Pasirodo, greičiausiai nuo vibracijos automatiškai įsijungė ant rankenos esantis „stop“ mygtukas, neleidžiantis važiuoti toliau. Kai tai pastebėjome, nebeliko kliūčių tęsti kelionę“, – su šypsena pirmąjį kelionės „gedimą“ prisiminė R. Kašinskas.
Žygio pradžioje baikerių laukė ir dar viena nenumatyta kliūtis. Bevažiuojant D. Skrockio motocikle pasibaigė benzinas. Vyras planavo jo užsipilti laiku, tačiau net dvi pakeliui stovėjusios degalinės buvo uždarytos.
Pavojingas kelias
Vykdami į Kroatiją baikeriai turėjo du pagrindinius tikslus – aplankyti Vokietijoje stovintį garsųjį „Erelio lizdą“, kuriame kadaise dienas leisdavo Vokietijos diktatorius Hitleris, bei pravažiuoti vienu iš pavojingiausių pasaulio Grosgloknerio Alpių keliu, jungiančiu Austriją bei Italiją. Šis kelias vilkaviškiečiams sukėlė nemažai iššūkių bei įvarė šiek tiek baimės.
Tai – maždaug 48 km ilgio 2,5 km virš jūros lygio esantis kelias, kuriuo važiuojant atsiveria fantastiški kalnų, upių, ežerų ir krioklių vaizdai.
„Važiuoti šiuo keliu greitai neįmanoma. Visas maršrutas veda aukštyn, o jame netrūksta stačių ir staigių posūkių. Kartais suvaldyti sunkius, maždaug 600 kg sveriančius motociklus, buvo tikrai nelengva. Blogiausia, kad riedėdami niekada negalėjome žinoti, ar kas nors neatvažiuoja iš priekio, tad visą laiką reikėjo būti itin budriems. Kelyje netrūko stačių šlaitų, prie kurių nebuvo jokių atitvarų“, – pasakojo Ž. Rudaitis.
Panašiai baikeriai jautėsi ir keliaudami į „Erelio lizdą“. Tiesa, nuvažiuoti prie buvusio Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos reprezentacinio kalnų namo motociklais nebuvo leidžiama, tad į viršukalnę gana stačiu ir pavojingu keliu jie kilo autobusu.
„Atrodė, kad vairuotojas lėkė lyg akis išdegęs. Aišku, jis pripratęs tai daryti, bet mums tuomet buvo gana neramu“, – juokėsi Ramūnas Kašinskas.
Apsilankiusiųjų „Erelio lizde“ laukė ekskursija ir istoriniai pasakojimai. Baikerius labiausiai sužavėjo „Erelio lizde“ stovintis italų diktatoriaus Benito Musolinio Hitleriui dovanotas židinys.
Vienodi piešiniai
Pasiekę Kroatiją vilkaviškiečiai ten praleido keturias dienas. Ekskursijos po lankomiausius turistinius objektus, plaukiojimas privačiu laivu, šokinėjimas nuo 13–14 metrų aukščio uolų – tai tik keletas įspūdžių, kuriuos patyrė motociklininkai. Tomis dienomis jų plieniniai žirgai daugiau ilsėjosi, nei keliavo.
Viešnagę Kroatijoje visiems keliautojams primins ant kojų pasidarytos vienodos tatuiruotės.
„Kiekvieną kelionę norime įamžinti tatuiruotėmis, tačiau tai pavyksta itin retai. Paskutinį sykį tatuiruotes pasidarėme 2018 m. Ukrainos mieste Odesoje. Kitus kartus vis kas nors sutrukdydavo. Šįkart kliūčių nebuvo. Netoli viešbučio susiradome saloną, greitai suderinome eskizą ir po trijų valandų piešiniai jau puošė mūsų kūnus. Šią kelionę primins gaublys, virš jo esanti lupa ir Pulos miesto, kuriame buvome apsistoję, koordinatės“, – pasakojo R. Kašinskas.
Pagalba kelyje
Palikę Kroatiją baikeriai nusprendė užsukti į Italiją bei trumpam apsistoti prie Gardos ežero. Iki šio kelionės tikslo likus vos keliolikai kilometrų Žydrūnas Rudaitis pastebėjo, kad vienoje vietoje jo motociklo padanga smarkiai nudilusi ir bet kada gali sprogti. Sustojusi vilkaviškiečių kolona internete ėmė ieškoti, kur galėtų gauti pagalbą. Deja, buvo šeštadienio vakaras, tad vietiniai autoservisai nebedirbo. Niekas negalėjo padėti ir netoliese surastame baikerių bare.
Šiaip ne taip nusigavę iki nakvynės vietos motociklininkai nusprendė pagalbos ieškoti socialiniuose tinkluose. Jų nuostabai, labai greitai į pagalbos šauksmą atsiliepė vilkaviškietis Algimantas Kairys, atsiuntęs vietinio italo, kuris galėtų padėti, kontaktus. Susisiekę su juo vyrai jau kitą dieną išsprendė visus rūpesčius.
Nustebinusi ekskursija
Kelionės metu baikeriai aplankė ne vieną įspūdingo grožio gamtos parką, riedėjo neeiliniais kalnų serpantinais, turėjo keletą įsimintinų ekskursijų. Kiek netikėtai Austrijoje jie pateko ir į vietinę miestelio šventę, kurioje, kaip ir per mūsų Jonines, buvo deginami laužai.
Įspūdžių ir nuotykių žygyje tikrai netrūko, o kai kurie iš jų viršijo visų lūkesčius. Važiuodami link namų baikeriai sustojo Lenkijoje, netoli Katovicų, esančiose sidabro kasyklose. Pradėję ekskursiją po šią vietovę keliautojai net svarstė jos nebaigti, nes iš pradžių viskas atrodė gana nyku, nuobodu. Visgi, kuomet turistams ant galvų buvo uždėti šalmai ir jie liftu nusileido 40 metrų po žeme, nuomonės ėmė keistis.
„Nuobodi ekskursija staiga tapo įdomi. Gidas vedžiojo po tas vietas, kuriose kadaise buvo kasamas sidabras, plukdė požemine upe. Kiek netikėtai ekskursija tapo viena įdomiausių visoje kelionėje. Visiems rekomenduočiau aplankyti šią vietovę. Man ji kažkiek primena Veličkos druskų kasyklas“, – įspūdžiais dalijosi R. Kašinskas.
Kirtusius Lietuvos sieną vilkaviškiečius pasitiko keletas bičiulių, o grįžusių į klubo būstinę visų laukė draugų išvirti baikeriški cepelinai.
„Ši išvyka visiems įsimins ilgam. Esame be galo laimingi, kad turime nuostabų kelionės kapitoną Kęstutį Kučiauską. Kiekvieną kartą jis viską idealiai sustyguoja – pasirūpina nakvynės vietomis, pramogomis, ekskursijomis, suranda tinkamiausius kelius, degalines. Atrodo, kad jam nėra padėties be išeities. Tarkime, bevažiuojant nuo jo motociklo nukrito kairysis veidrodėlis. Sustojęs degalinėje jis nusipirko skutimuisi skirtą veidrodį ir jį pritvirtino prie senojo laikiklio. Tikrai ne kiekvienam tai šautų į galvą“, – šypsojosi R. Kašinskas.
Motociklų sezonas dar net neįpusėjo, tad šiemet Vilkaviškio baikerių klubo nariai dar žada leistis į ne vieną kelionę. Greičiausiai didžioji dalis jų vyks Lietuvos keliais, tačiau tikriausiai bus išvykų ir į užsienį.
„Pamenu, seniau kelionės į Kybartus ar bet kurį kitą rajono kampelį sukeldavo nemažai iššūkių. Kai rengėmės važiuoti į Panevėžį, apskritai visi keitėme motociklų tepalus, o pačias transporto priemones ruošėme taip, tarsi keliautume į pasaulio kraštą. Dabar be didesnių baimių riedame visos Europos keliais“, – kalbėjo R. Kašinskas.
Kadaise Vilkaviškio baikerių klubo nariams sunkiai įveikiamos atrodė kelionės į Panevėžį ar kitus tolimesnius šalies miestus. Dabar jie plieniniais žirgais drąsiai maišo Europos kelius. Neseniai vilkaviškiečių kompanija grįžo iš Kroatijos. |
Pastaraisiais metais Vilkaviškio baikeriai kasmet išsirengia bent į vieną ilgą kelionę po Europą. Senajame žemyne jau likę mažai valstybių, kurių nebūtų aplankę mūsų krašto motociklininkai. Šiais metais 11 asmenų grupė išsiruošė į Kroatiją, pakeliui aplankydama Lenkiją, Čekiją, Vokietiją, Austriją, Italiją bei Slovėniją. Kartu keliavo Ramūnas ir Vilija Kašinskai, Žydrūnas ir Ingrida Rudaičiai, Donatas ir Toma Skrockiai, Darius ir Karolina Jasulaičiai, Remigijus ir Jarmina Grygeliai bei Kęstutis Kučiauskas.
Šios kelionės baikeriai laukė su kaip niekada dideliu nerimu. Pagrindinė to priežastis – pernai kelyje žuvęs jų klubo narys. Tąkart vilkaviškiečiai važiavo aplink Baltijos jūrą. Kelionei persiritus į antrąją pusę, Švedijoje įvyko kraupi nelaimė, kuomet vienas iš klubo narių nesuvaldė savo motociklo ir palindo po sunkvežimio ratais.
„Daugelis iš mūsų šių metų žygį pradėjo su šiokia tokia baime. Atsirado suvokimas, kad galime ir negrįžti“, – pasakojo R. Kašinskas.
Planuodami šių metų kelionę vilkaviškiečiai motociklininkai turėjo keletą idėjų. Iš pradžių buvo svarstoma užbaigti pernykštį žygį, tačiau galiausiai buvo priimtas kitas sprendimas. Tiesa, idėja užbaigti kelionę aplink Baltijos jūrą niekur nedingo. Dar šiais metais dalis baikerių ketina grįžti į tą vietą, kur žuvo jų kolega, ir jo atminimui uždegti žvakutę.
Po ilgų svarstymų pagrindiniu šių metų kelionės tikslu buvo pasirinkta Kroatija. Per 12 dienų motociklais mūsų rajono atstovai įveikė beveik 5 tūkst. kilometrų. Vien pirmąją kelionės dieną jie nuvažiavo 1 150 km. Tiesa, iš pradžių maršrutas driekėsi beveik vien autostradomis, tad nuriedėti tokį kelią nebuvo taip sunku, kaip gali pasirodyti.
Kelionę baikeriai tradiciškai pradėjo anksti ryte, išvažiuodami iš Vilkaviškyje, Nepriklausomybės gatvėje, esančios klubo būstinės kiemo.
Motociklininkus, kaip įprasta, išlydėjo keletas draugų, kurie dėl įvairių priežasčių negalėjo vykti kartu.
Vos pradėjusi žygį, baikerių kolona buvo priversta sustoti. Bevažiuojant netikėtai užgeso R. Kašinsko motociklas. Vyras visaip bandė jį užvesti, tačiau nesėkmingai.
„Tuo metu galvoje ėmė suktis pačios įvairiausios mintys. Atrodė, kad kelionė pasibaigs net neprasidėjusi. Laimei, apsižiūrėjome, kad jokio gedimo nėra. Pasirodo, greičiausiai nuo vibracijos automatiškai įsijungė ant rankenos esantis „stop“ mygtukas, neleidžiantis važiuoti toliau. Kai tai pastebėjome, nebeliko kliūčių tęsti kelionę“, – su šypsena pirmąjį kelionės „gedimą“ prisiminė R. Kašinskas.
Žygio pradžioje baikerių laukė ir dar viena nenumatyta kliūtis. Bevažiuojant D. Skrockio motocikle pasibaigė benzinas. Vyras planavo jo užsipilti laiku, tačiau net dvi pakeliui stovėjusios degalinės buvo uždarytos.
Vykdami į Kroatiją baikeriai turėjo du pagrindinius tikslus – aplankyti Vokietijoje stovintį garsųjį „Erelio lizdą“, kuriame kadaise dienas leisdavo Vokietijos diktatorius Hitleris, bei pravažiuoti vienu iš pavojingiausių pasaulio Grosgloknerio Alpių keliu, jungiančiu Austriją bei Italiją. Šis kelias vilkaviškiečiams sukėlė nemažai iššūkių bei įvarė šiek tiek baimės.
Tai – maždaug 48 km ilgio 2,5 km virš jūros lygio esantis kelias, kuriuo važiuojant atsiveria fantastiški kalnų, upių, ežerų ir krioklių vaizdai.
„Važiuoti šiuo keliu greitai neįmanoma. Visas maršrutas veda aukštyn, o jame netrūksta stačių ir staigių posūkių. Kartais suvaldyti sunkius, maždaug 600 kg sveriančius motociklus, buvo tikrai nelengva. Blogiausia, kad riedėdami niekada negalėjome žinoti, ar kas nors neatvažiuoja iš priekio, tad visą laiką reikėjo būti itin budriems. Kelyje netrūko stačių šlaitų, prie kurių nebuvo jokių atitvarų“, – pasakojo Ž. Rudaitis.
Panašiai baikeriai jautėsi ir keliaudami į „Erelio lizdą“. Tiesa, nuvažiuoti prie buvusio Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos reprezentacinio kalnų namo motociklais nebuvo leidžiama, tad į viršukalnę gana stačiu ir pavojingu keliu jie kilo autobusu.
„Atrodė, kad vairuotojas lėkė lyg akis išdegęs. Aišku, jis pripratęs tai daryti, bet mums tuomet buvo gana neramu“, – juokėsi Ramūnas Kašinskas.
Apsilankiusiųjų „Erelio lizde“ laukė ekskursija ir istoriniai pasakojimai. Baikerius labiausiai sužavėjo „Erelio lizde“ stovintis italų diktatoriaus Benito Musolinio Hitleriui dovanotas židinys.
Pasiekę Kroatiją vilkaviškiečiai ten praleido keturias dienas. Ekskursijos po lankomiausius turistinius objektus, plaukiojimas privačiu laivu, šokinėjimas nuo 13–14 metrų aukščio uolų – tai tik keletas įspūdžių, kuriuos patyrė motociklininkai. Tomis dienomis jų plieniniai žirgai daugiau ilsėjosi, nei keliavo.
Viešnagę Kroatijoje visiems keliautojams primins ant kojų pasidarytos vienodos tatuiruotės.
„Kiekvieną kelionę norime įamžinti tatuiruotėmis, tačiau tai pavyksta itin retai. Paskutinį sykį tatuiruotes pasidarėme 2018 m. Ukrainos mieste Odesoje. Kitus kartus vis kas nors sutrukdydavo. Šįkart kliūčių nebuvo. Netoli viešbučio susiradome saloną, greitai suderinome eskizą ir po trijų valandų piešiniai jau puošė mūsų kūnus. Šią kelionę primins gaublys, virš jo esanti lupa ir Pulos miesto, kuriame buvome apsistoję, koordinatės“, – pasakojo R. Kašinskas.
Palikę Kroatiją baikeriai nusprendė užsukti į Italiją bei trumpam apsistoti prie Gardos ežero. Iki šio kelionės tikslo likus vos keliolikai kilometrų Žydrūnas Rudaitis pastebėjo, kad vienoje vietoje jo motociklo padanga smarkiai nudilusi ir bet kada gali sprogti. Sustojusi vilkaviškiečių kolona internete ėmė ieškoti, kur galėtų gauti pagalbą. Deja, buvo šeštadienio vakaras, tad vietiniai autoservisai nebedirbo. Niekas negalėjo padėti ir netoliese surastame baikerių bare.
Šiaip ne taip nusigavę iki nakvynės vietos motociklininkai nusprendė pagalbos ieškoti socialiniuose tinkluose. Jų nuostabai, labai greitai į pagalbos šauksmą atsiliepė vilkaviškietis Algimantas Kairys, atsiuntęs vietinio italo, kuris galėtų padėti, kontaktus. Susisiekę su juo vyrai jau kitą dieną išsprendė visus rūpesčius.
Kelionės metu baikeriai aplankė ne vieną įspūdingo grožio gamtos parką, riedėjo neeiliniais kalnų serpantinais, turėjo keletą įsimintinų ekskursijų. Kiek netikėtai Austrijoje jie pateko ir į vietinę miestelio šventę, kurioje, kaip ir per mūsų Jonines, buvo deginami laužai.
Įspūdžių ir nuotykių žygyje tikrai netrūko, o kai kurie iš jų viršijo visų lūkesčius. Važiuodami link namų baikeriai sustojo Lenkijoje, netoli Katovicų, esančiose sidabro kasyklose. Pradėję ekskursiją po šią vietovę keliautojai net svarstė jos nebaigti, nes iš pradžių viskas atrodė gana nyku, nuobodu. Visgi, kuomet turistams ant galvų buvo uždėti šalmai ir jie liftu nusileido 40 metrų po žeme, nuomonės ėmė keistis.
„Nuobodi ekskursija staiga tapo įdomi. Gidas vedžiojo po tas vietas, kuriose kadaise buvo kasamas sidabras, plukdė požemine upe. Kiek netikėtai ekskursija tapo viena įdomiausių visoje kelionėje. Visiems rekomenduočiau aplankyti šią vietovę. Man ji kažkiek primena Veličkos druskų kasyklas“, – įspūdžiais dalijosi R. Kašinskas.
Kirtusius Lietuvos sieną vilkaviškiečius pasitiko keletas bičiulių, o grįžusių į klubo būstinę visų laukė draugų išvirti baikeriški cepelinai.
„Ši išvyka visiems įsimins ilgam. Esame be galo laimingi, kad turime nuostabų kelionės kapitoną Kęstutį Kučiauską. Kiekvieną kartą jis viską idealiai sustyguoja – pasirūpina nakvynės vietomis, pramogomis, ekskursijomis, suranda tinkamiausius kelius, degalines. Atrodo, kad jam nėra padėties be išeities. Tarkime, bevažiuojant nuo jo motociklo nukrito kairysis veidrodėlis. Sustojęs degalinėje jis nusipirko skutimuisi skirtą veidrodį ir jį pritvirtino prie senojo laikiklio. Tikrai ne kiekvienam tai šautų į galvą“, – šypsojosi R. Kašinskas.
Motociklų sezonas dar net neįpusėjo, tad šiemet Vilkaviškio baikerių klubo nariai dar žada leistis į ne vieną kelionę. Greičiausiai didžioji dalis jų vyks Lietuvos keliais, tačiau tikriausiai bus išvykų ir į užsienį.
„Pamenu, seniau kelionės į Kybartus ar bet kurį kitą rajono kampelį sukeldavo nemažai iššūkių. Kai rengėmės važiuoti į Panevėžį, apskritai visi keitėme motociklų tepalus, o pačias transporto priemones ruošėme taip, tarsi keliautume į pasaulio kraštą. Dabar be didesnių baimių riedame visos Europos keliais“, – kalbėjo R. Kašinskas.
Galerija: kelionė
Publikuota: 2023-07-27 16:48:48
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Motinos dieną jauna šeima pasitinka su triguba laime * Kraštiečiai užsienyje: „Nenukirskime medžiui šaknų“
* Savaime gimstančios kolekcijos vilkaviškietei kelia azartą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|