|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Naudinga
|
|
|
Vasara – intensyvus atostogų ir kelionių metas. Drauge su bagažu ne retai keliauja ir įvairūs augalų kenkėjai, atvežantys ligas. Dėl to, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prisijungia prie EFSA, Europos Komisija ir partnerių iš Europos Sąjungos valstybių narių rengiamos tarptautinės kampanijos #PlantHealth4Life. Jos metu bus informuojama apie augalų sveikatą, jos ryšį su mūsų kasdienine veikla ir įvairių ligų prevenciją.
Augalų sveikata svarbi ne tik žemės ūkio tvarumui, bet ir mūsų maisto tiekimo saugumui. Dėl klimato kaitos ir žmogaus veiksmų keičiasi biologinės įvairovės sąlygos. Atsiranda vis naujų terpių, kuriose susidaro idealios sąlygos augalų kenkėjų klestėjimui. Vien dėl žalingų kenkėjų veiklos visame pasaulyje prarandama iki 40 proc. augalinio maisto.
„Augalų sveikata yra labai svarbi mūsų gerovei ir aplinkai. EFSA, Europos Komisija ir valstybės narės bendradarbiauja siekdamos apsaugoti ES nuo augalų kenkėjų bei ligų. Kampanija #PlantHealth4Life yra bendra organizacijų iniciatyva, kuria siekiama didinti piliečių informuotumą apie augalų sveikatai kylantį pavojų. Susitelkę, siekiame sukurti kolektyvinę atsakomybę už tai, kad augalai būtų sveiki“, – sako EFSA vykdantysis direktorius Bernhardas Urlas.
„Europos Komisijos darbotvarkėje „One Health“ konceptas užima labai svarbią vietą, todėl apsauga nuo į ES įvežamų augalų kenkėjų ir ligų yra mūsų visų prioritetas. Net ir mažiausi veiksmai gali turėti didelį poveikį. Tinkamai parengta ir pateikta informacija užtikrins, jog kiekvienas suprastų ES vaidmens prasmę saugant mūsų biologinę įvairovę“, – sako Claire Bury , Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato (DG SANTE) generalinio direktoriaus pavaduotoja atsakinga už tvarų maistą.
Lietuvoje plintantys augalų kenkėjai
Skirtingose Europos Sąjungos šalyse yra randami skirtingi kenkėjai, sukeliantys įvairias ligas vietiniams augalams. Lietuvoje daugiausiai žalos pridaro karantininiai kenkėjai, kurie puola auginamas bulves.
„Karantininių kenkėjų plitimas pasaulyje yra bene rimčiausias ir pavojingiausias iššūkis žemės ūkiui, galintis padaryti žalos ne tik pavieniam augintojui, bet ir didelių nuostolių visam ūkiui Lietuvoje bei regione. Mūsų šalyje karantininių kenkėjų sukeltos ligos labiausiai paveikia bulvių augintojų sektorių“, – sako Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) direktorius Sergejus Fedotovas.
Lietuvoje kasmet vykdomi bulvių karantininių kenkėjų tyrimai rodo, kad mūsų šalyje aptinkamos dvi karantininių kenkėjų rūšys: bulvių žiedinis puvinys ir Auksiniai bulviniai nematodai. Dažnu atveju tokie kenkėjai (ypač ligos) ankstyvoje stadijoje yra nepastebimi, o ir valstybinės sienos šiems parazitams negalioja.
Anot Augalininkystės tarnybos direktoriaus, žmonės taip dažnai nesusimąsto, kaip atkeliauja įvairios augalų ligos. Net ir su savoms reikmėms parsivežtu augalo ūgeliu ar sėklomis galima atsivežti Lietuvoje dar neaptiktų kenkėjų, kuriems išplitus būtų padaryta milžiniška žala. Pavyzdžiui, kas nutiktų, jei kenkėjai pažeistų Stelmužės ąžuolą ar Kuršių Nerijos pušynus?
„Vis norisi priminti, kad kenkėjų atsiradimą galima stabdyti, tačiau to turi imtis kiekvienas. Kad atostogautojai, užsienio šalyse pamatę dar nematytą augalą ir norėdami jį parsivežti – nerizikuotų. Įsigytos maistinės bulvės, kurias neturintis teisės prekiauti sėklinėmis bulvėmis, nesąžiningi ir neatliekantys tinkamos savo pasėlių priežiūros pardavėjai įvardija kaip „sėklines“, ar atsivežtos iš kitų šalių maistinės bulvės būtų suvartojamos maistui, bet jokiu būdu nesodinamos“, – prideda S. Fedotovas.
Kviečia prisidėti
„Saugodami augalus, saugome gyvybę“ – taip skamba kampanijos #PlantHealth4Life žinutė. Specialiai kampanijai sukurtoje interneto svetainėje pateikiami patarimai, padėsiantys prisidėti prie augalų sveikatos.
Keliaujantiems už ES ribų ir aptikusiems egzotišką augalą, kviečiama jį fotografuoti bei susilaikyti nuo sėklų ar kitos augalo dalies gabenimo namo. Priešingu atveju, bagaže į Lietuvą galimai gabenami ir nauji kenkėjai. Perkantiems naujus augalus internetu iš ES nepriklausančių šalių rekomenduojama patikrinti, ar jie turi fitosanitarinį (augalų sveikatos) sertifikatą.
Vasara – intensyvus atostogų ir kelionių metas. Drauge su bagažu ne retai keliauja ir įvairūs augalų kenkėjai, atvežantys ligas. Dėl to, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prisijungia prie EFSA, Europos Komisija ir partnerių iš Europos Sąjungos valstybių narių rengiamos tarptautinės kampanijos #PlantHealth4Life. Jos metu bus informuojama apie augalų sveikatą, jos ryšį su mūsų kasdienine veikla ir įvairių ligų prevenciją. |
Augalų sveikata svarbi ne tik žemės ūkio tvarumui, bet ir mūsų maisto tiekimo saugumui. Dėl klimato kaitos ir žmogaus veiksmų keičiasi biologinės įvairovės sąlygos. Atsiranda vis naujų terpių, kuriose susidaro idealios sąlygos augalų kenkėjų klestėjimui. Vien dėl žalingų kenkėjų veiklos visame pasaulyje prarandama iki 40 proc. augalinio maisto.
„Augalų sveikata yra labai svarbi mūsų gerovei ir aplinkai. EFSA, Europos Komisija ir valstybės narės bendradarbiauja siekdamos apsaugoti ES nuo augalų kenkėjų bei ligų. Kampanija #PlantHealth4Life yra bendra organizacijų iniciatyva, kuria siekiama didinti piliečių informuotumą apie augalų sveikatai kylantį pavojų. Susitelkę, siekiame sukurti kolektyvinę atsakomybę už tai, kad augalai būtų sveiki“, – sako EFSA vykdantysis direktorius Bernhardas Urlas.
„Europos Komisijos darbotvarkėje „One Health“ konceptas užima labai svarbią vietą, todėl apsauga nuo į ES įvežamų augalų kenkėjų ir ligų yra mūsų visų prioritetas. Net ir mažiausi veiksmai gali turėti didelį poveikį. Tinkamai parengta ir pateikta informacija užtikrins, jog kiekvienas suprastų ES vaidmens prasmę saugant mūsų biologinę įvairovę“, – sako Claire Bury , Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato (DG SANTE) generalinio direktoriaus pavaduotoja atsakinga už tvarų maistą.
Skirtingose Europos Sąjungos šalyse yra randami skirtingi kenkėjai, sukeliantys įvairias ligas vietiniams augalams. Lietuvoje daugiausiai žalos pridaro karantininiai kenkėjai, kurie puola auginamas bulves.
„Karantininių kenkėjų plitimas pasaulyje yra bene rimčiausias ir pavojingiausias iššūkis žemės ūkiui, galintis padaryti žalos ne tik pavieniam augintojui, bet ir didelių nuostolių visam ūkiui Lietuvoje bei regione. Mūsų šalyje karantininių kenkėjų sukeltos ligos labiausiai paveikia bulvių augintojų sektorių“, – sako Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) direktorius Sergejus Fedotovas.
Lietuvoje kasmet vykdomi bulvių karantininių kenkėjų tyrimai rodo, kad mūsų šalyje aptinkamos dvi karantininių kenkėjų rūšys: bulvių žiedinis puvinys ir Auksiniai bulviniai nematodai. Dažnu atveju tokie kenkėjai (ypač ligos) ankstyvoje stadijoje yra nepastebimi, o ir valstybinės sienos šiems parazitams negalioja.
Anot Augalininkystės tarnybos direktoriaus, žmonės taip dažnai nesusimąsto, kaip atkeliauja įvairios augalų ligos. Net ir su savoms reikmėms parsivežtu augalo ūgeliu ar sėklomis galima atsivežti Lietuvoje dar neaptiktų kenkėjų, kuriems išplitus būtų padaryta milžiniška žala. Pavyzdžiui, kas nutiktų, jei kenkėjai pažeistų Stelmužės ąžuolą ar Kuršių Nerijos pušynus?
„Vis norisi priminti, kad kenkėjų atsiradimą galima stabdyti, tačiau to turi imtis kiekvienas. Kad atostogautojai, užsienio šalyse pamatę dar nematytą augalą ir norėdami jį parsivežti – nerizikuotų. Įsigytos maistinės bulvės, kurias neturintis teisės prekiauti sėklinėmis bulvėmis, nesąžiningi ir neatliekantys tinkamos savo pasėlių priežiūros pardavėjai įvardija kaip „sėklines“, ar atsivežtos iš kitų šalių maistinės bulvės būtų suvartojamos maistui, bet jokiu būdu nesodinamos“, – prideda S. Fedotovas.
„Saugodami augalus, saugome gyvybę“ – taip skamba kampanijos #PlantHealth4Life žinutė. Specialiai kampanijai sukurtoje interneto svetainėje pateikiami patarimai, padėsiantys prisidėti prie augalų sveikatos.
Keliaujantiems už ES ribų ir aptikusiems egzotišką augalą, kviečiama jį fotografuoti bei susilaikyti nuo sėklų ar kitos augalo dalies gabenimo namo. Priešingu atveju, bagaže į Lietuvą galimai gabenami ir nauji kenkėjai. Perkantiems naujus augalus internetu iš ES nepriklausančių šalių rekomenduojama patikrinti, ar jie turi fitosanitarinį (augalų sveikatos) sertifikatą.
Publikuota: 2023-08-02 09:59:25
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|