„Santaka“ / Mokesčių reforma nukreipta į viduriniosios klasės naikinimą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda javų kombainą INTERNATIONAL-431 (pjaunamoji 3,6 m, 6 cilindrų variklis, pilnai veikiantis). Perka šieno ir šienainio ritinius. Tel. 8 631 87 876.
Galioja iki: 2024-03-01 11:26:25

Parduoda naują nedidelį savos gamybos šildymo katilą-viryklę (tinka jungti per mašinsuolį, 700 Eur), naują pripučiamą 3,1 m valtį (650 Eur). Atlieka lengvųjų automobilių kėbulo suvirinimo darbus, dengia kėbulą antikorozine danga. Tel. 8 614 21 817.
Galioja iki: 2024-03-01 11:31:28



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2023-08-21 16:41

Dalinkitės:  



Mokesčių reforma nukreipta į viduriniosios klasės naikinimą


Valdančiųjų parengta mokestinė reforma, jau svarstoma Seimo komitetuose ir Seimo rudens sesijoje, tikėtina, taps labiausiai stumiama ir priešinanti visuomenę. Ją rengiant darbo grupėje padaryta esminė klaida – neįsiklausyta į verslo atstovų argumentus, neieškota kompromiso ir sutarimas nesurastas. Todėl po pateikimo Seime ir pradėjus mokestinės reformos įstatymų projektus svarstyti Seimo komitetuose, sulaukiame vis daugiau nerimo ir nepritarimo kupinų laiškų.

Šios Vyriausybės mokesčių reformos įstatymų projektai nukreipti į viduriniosios klasės naikinimą ir smulkaus verslo žlugdymą, ypač apsunkinant gyvenimą verslininkams regionuose. Pateiksiu argumentus.

Visų pirma, pakeitimai paliestų absoliučiai visus individualią veiklą vykdančius asmenis, nes Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo projektu yra siūloma nuo 30 proc. iki 20 proc. sumažinti vadinamąsias prezumpcines sąnaudas, kurias dėl apskaitos paprastumo yra pasirinkę dauguma individualią veiklą vykdančių asmenų.

Antra, individualią veiklą vykdantys asmenys šiuo metu turi teisę iš gautų pajamų atimti socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Vyriausybės pateiktu GPM įstatymo projektu tai daryti individualią veiklą vykdantiems asmenims siūloma uždrausti.


Trečia, įvedus papildomas „nedarbo draudimo“ įmokas, jas privalėtų mokėti visi individualią veiklą vykdantys asmenys, o apčiuopiamos naudos jie negautų, nes tokios išmokos būtų mokamos tik tiems asmenims, kurie išregistruotų savo vykdomą individualią veiklą.

Galiausiai, GPM įstatymo projekte nuo 2025 metų numatyta didinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą nuo 15 proc. iki 17 proc., o nuo 2026 metų – nuo 17 proc. iki 20 proc.

Šie apmokestinimo pokyčiai gali padaryti žalingą poveikį ekonomikai, valstybės ir savivaldybių biudžetams, taip pat padidinti ekonomikos šešėlį bei emigraciją.

Vyriausybė mokesčių reformos įstatymo projektus Seimo Biudžeto ir finansų komitetui buvo pažadėjusi pateikti 2022 metų pradžioje, kad būtų galima verslo organizacijoms, socialiniams partneriams, politikams per 2022 metus susipažinti, apsvarstyti, diskutuoti ir priimti galutinius sprendimus.

Šiai mokesčių reformai pasirinktas netinkamas laikas, nes ekonominė situacija yra neapibrėžta. Ekonominė situacija daugelyje Europos Sąjungos valstybių negerėja, pramonėje – blogėja, o pramonė yra mūsų šalies ekonomikos garvežys. Paskolų palūkanos taip pat didėja.

Belieka viena išvada – Vyriausybė papuolė į spąstus, pasižadėdama Europos Komisijai atlikti mokesčių reformą, norint gauti pinigus iš ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės RRF. Vyriausybės įsipareigojimas Europos Komisijai yra vykdomas pavėluotai, todėl Europos Komisija tik vienai iš Europos Sąjungos valstybių pritaikė dalinio mokėjimo sustabdymo procedūrą. Latvija ir Estija tokio įsipareigojimo dėl mokesčių reformos Europos Komisijai nepateikė. Trumpai sakant, ši mokesčių reforma pateikta dėl siekio neprarasti RRF pinigų.


Šiais metais Lietuvoje lankėsi Pasaulio banko mokesčių ekspertas Munawer Sultan Khwaja, taip pat atstovai iš Tarptautinio valiutos fondo misijos, kurie vieningai pabrėžė, kad Lietuvoje darbo pajamų apmokestinimas yra per didelis, o kapitalas apmokestintas per mažai. Taip pat atkreipė dėmesį, kad skirtumas tarp turtingųjų ir vargšų – labai didelis.

Pakalbėkime apie nekilnojamojo turto apmokestinimą. Mano manymu, pirmojo namo ar buto apmokestinimui turėtų būti taikomas „mokestinis kreditas “. Kitiems turimiems namams ir butams nekilnojamojo turto apmokestinimo „mokestinis kreditas“ neturėtų būti taikomas.

Šiuo metu didinti mokesčių kapitalui, kuris sukuria pridėtinę vertę, užtikrina darbo vietas ir pajamas dirbantiesiems, būtų netikslinga, nes prasidėjus karui Ukrainoje, išaugus palūkanų normai bei infliacijai, keičiasi investavimo pasaulis ir žmonių perkamoji galia.

Pastaruoju metu matome mažėjantį investavimą į gamybą. Lietuvos ekonomika yra atvira. Mūsų šalies ekonomikoje didžiulį vaidmenį atlieka tiek vidaus, tiek užsienio investicijos, kurios vyksta stiprios konkurencijos sąlygomis.

Kalbant apie fizinius asmenis, gaunančius dideles pajamas (notarus, advokatus), galimi du variantai – taikyti progresinę mokesčių sistemą, didinant GPM tarifą, arba neleisti taikyti individualios veiklos formos.


Jeigu būtų pritarta šiai mokesčių reformai, ji tik padidintų socialinę nelygybę – turtingųjų ir vargšų pajamų skirtumą. Svarbiausia, kad reforma nepadidintų mokesčių ir bendro vidaus produkto (BVP) santykio, kuris šiuo metu Lietuvoje sudaro 31 proc., kai Europos Sąjungoje mokesčių ir BVP santykio vidurkis yra 37, 6 proc. Atsirastų nemažų problemų ir socialinės apsaugos tinkle.



Algirdas BUTKEVIČIUS

Seimo narys





Publikuota: 2023-08-21 16:41:19

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Po kritikos laikraštyje sulaukta pokyčių
* Pomėgį verslu pavertusiam vilkaviškiečiui klientų netrūksta
* Naujajam šilumos tinklų vadovui didžiausia problema – specialistų trūkumas
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kieno vardą suteiktumėte Vilkaviškio viešajai bibliotekai?
Kazio Bradūno.
Vinco Kudirkos.
Antano Vaičiulaičio.
Siūlyčiau kitą variantą.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Pieninis ar pieniškas šokoladas?
Kalbos požiūriu taisyklingi abu variantai. Priesagos -iškas būdvardis vartojamas nusakant daikto požymį. Jis paprastai vartojamas šnekoje, laisvuosiuose stiliuose: pieniškas šokoladas, pieniškas valgis, pieniški ledai, pieniška sriuba.
Sudarant terminus, kai reikia pabrėžti rūšį, vartojamas priesagos -inis būdvardis: pieninis šokoladas, grietininis šokoladas, riešutinis šokoladas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai