„Santaka“ / Australijoje studijuojanti gižietė: „Diskomfortas mums padeda augti“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2023-08-24 16:36

Dalinkitės:  


Australijoje Jomantė Maksvytytė su tautiečiais švenčia lietuviškas šventes, tarp jų, be abejo, – ir Jonines.

Asmeninio albumo nuotr.


Australijoje studijuojanti gižietė: „Diskomfortas mums padeda augti“

Eglė MIČIULIENĖ


Jaunas žmogus, bet brandi asmenybė – tokios mintys lydi klausantis Jomantės Maksvytytės. 27 metų mergina redakcijoje viešėjo trumpam parlėkusi į gimtuosius Gižus iš studijų Australijoje.


Akademinių žinių troškulys


Gižietės Jomantės vardas ne kartą buvo minimas „Santakos“ laikraštyje: jauna mergina turi įdomios ir gražios patirties, kurios įgijo studijuodama įvairiose šalyse, savanoriaudama „Sidabrinėje linijoje.“

Laikui bėgant ta patirtis didėja, o kartu su ja auga draugų ratas, žinios, savarankiškumas ir branda. Jau antri metai J. Maksvytytė studijuoja Kvinslando universitete, kur turizmo, renginių ir viešbučių administravimo srityje siekia magistro laipsnio.

Pasirinkti studijas Australijoje Jomantę paskatino ne noras pagyventi egzotiškoje šalyje, o akademinių žinių troškulys.

„Vilniuje baigusi komunikacijos bakalauro studijas, metus dirbau nevyriausybinėje organizacijoje. Ėmiau justi žinių alkį: troškau akademinių studijų, norėjau lankyti paskaitas ir augti. Susiradau keletą programų, bet labiausiai patraukė Kvinslando universitetas, kuris yra tarp 50 geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų. Jis yra akredituotas Jungtinių Tautų, puikūs dėstytojai studentus ruošia aukščiausiais standartais. Supratau, kad man tai tinka, ir nutariau papildyti savo ankstesniųjų studijų žinias bei įgyti platesnę specialybę. Manau, kad geriausia investicija yra į mokslą“, – sakė gižietė.



Jomantės šeimai toks pasirinkimas buvo iššūkis, bet mergina šypsojosi, kad tėvai jau buvo šiek tiek užgrūdinti jai studijuojant tolimose šalyse ir suprato, jog dukra – pasaulio vaikas. Žinoma, Maksvyčiai turi vilties, kad Jomantė grįš į Lietuvą, nors pati mergina taip toli kol kas nežiūri.


Patriotiški lietuviai


Kitame žemyne J. Maksvytytė aktyviai bendrauja su vietiniais lietuviais. Mergina priklauso Brisbano (Australijos lietuviai miestą vadina Brisbane) lietuvių klubo tarybai, yra atsakinga už renginius.

„Prieš man parskrendant namo šventėme Žolinę. Klube valgėme lietuviškus patiekalus, buvo įvairių veiklų. Brisbanės senolės lietuvės sunešė žolynus iš savo darželių, visi darėsi puokšteles, kūrė ketureilius. Švenčiame ir Kūčias su lietuviškais patiekalais, stengiamės, kad ant stalo būtų silkės, ruginės duonos – taip, kaip buvo senovėje, o ne kokių nors sušių. Ta bendrystė visus, gyvenančius toli nuo Lietuvos, labai sušildo. Mane supantys lietuviai yra labai patriotiški, saugantys tradicijas“, – pasakojo pašnekovė.

Gižietė susijusi ir su Australijos lietuvių bendruomenės valdyba, yra atsakinga už kultūrinius projektus su Lietuva. Šiuo metu viena iš vystomų idėjų – pritraukti į Australiją virtualios realybės filmą pagal M. K. Čiurlionio kūrybą „Angelų takais“. Taip pat intensyviai ruošiamasi Lietuvoje vyksiančiai Dainų ir šokių šventei.



„Paskatinau susiburti dainuoti mėgstančius žmones, jau turime didelį chorą. Jie susitinka nuotoliu su vadove ir repetuoja, mokosi visą Dainų ir šokių šventės repertuarą. Daugelis per šią nuostabią šventę žada grįžti savomis lėšomis į Lietuvą. Tai tikrai glosto širdį“, – džiaugėsi Jomantė.

Mergina įsitikinusi, jog ryšiai su gimtąja šalimi – visa ko pagrindas, dalis paties žmogaus, ir jos negalima atsisakyti.

„Žmonės Lietuvą palieka skirtingomis aplinkybėmis, ir visus galima suprasti. Aš pati išvykau ne ieškoti geresnio gyvenimo, bet semtis žinių“, – kalbėjo studentė.


Darbas padeda augti


Be studijų, J. Maksvytytė dar dirba ne pelno siekiančioje organizacijoje „Brisbane Legacy“, kuri prieš šimtmetį įkurta visapusiškai padėti Vietname, Afganistane, Irake žuvusių veteranų šeimoms. Lietuvė su komanda atsakinga už renginių organizavimą asmenims su negalia, našlėms, vaikams, jaunoms šeimoms.

Darbas nėra lengvas: reikia dirbti su žmonėmis, kurie susidūrę su netektimi ir skausmu. Vienų žuvęs tėtis ar sutuoktinis, kitas pats grįžęs iš karo zonos nesugeba susitvarkyti su patirtomis traumomis. Tada, anot gižietės, prasideda problemos su alkoholiu, smurtas šeimoje, savižudybės. Šios organizacijos darbuotojai stengiasi užkirsti tam kelią. Daromos stovyklos, su žmonėmis dirba psichologai.



Jomantė sako, kad jai svarbiausia – jausti savo darbo prasmingumą.

„Gera matyti, kai tavo akyse keičiasi vaikas, kai našlė nebeužsidaro savo gedule, o pradeda bendrauti su kitomis jos likimo moterimis. Turime pavyzdžių, kai tos moterys, šeimos atranda bendrystę, buriasi į grupelę, vyksta kartu atostogauti. Tai – labai prasminga. Žinojimas, kad nesame vienodi, kad yra žmonių, kuriems reikia daugiau pagalbos, galimybė prisidėti prie kitų gerovės man pačiai padeda augti emociškai. Prasmė darbe man yra labai svarbi. Jei eičiau tik uždirbti pinigų, būčiau pavargusi jau po poros mėnesių“, – sakė J. Maksvytytė.

Šis darbas – tarsi tęsinys veiklos, kuria Jomantė užsiėmė Lietuvoje, dirbdama „Sidabrinėje linijoje“. Mergina iki šiol bendrauja su viena senjora, praskaidrindama jos kasdienybę rašo iš Australijos, siunčia nuotraukų ir vaizdo įrašų.


Iš Jomantėlės – Jomantė


Studijuojančiai ir dirbančiai merginai laisvalaikio lieka nedaug. Jo turėdama Jomantė dainuoja tarptautiniame universiteto chore, užsiima aktyviu sportu. Jis, anot gižietės, padeda palaikyti ne tik fizinę, bet ir emocinę būklę, ypač užėjus artimųjų ilgesiui. Juk norėdama juos apsikabinti per kelias valandas į Lietuvą neparlėksi, o skirtingos laiko juostos ir 7 val. skirtumas neleidžia su namiškiais susisiekti kada panorėjus.

„Žinoma, esu jau gerokai užsigrūdinusi, nes patirties įgijau studijų metu gyvendama Kinijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Pagal pirmąją savo studijų mainų programą buvau pusmečiui išvykusi į Izraelį, neramią valstybę su greta esančiu Gazos ruožu. Tai man padėjo subręsti. Draugams sakau: ten išvykau būdama mergaičiukė Jomantėlė, labai dvejodama ir bijodama, palikusi namuose besijaudinančius mamą ir tėtį. O grįžau visapusiškai sutvirtėjusi Jomantė. Tos patirtys padėjo mano brandai. Išvykdama į Australiją galvojau, ar rasiu ten sielos draugų. Juk socialinius ratus tenka kurti kiekvieną kartą iš naujo, kai tik kur nors išvyksti ilgesniam laikui, o aš mėgstu gylį... Bet viskas susidėliojo puikiai! Keletą merginų iš Vietnamo, Indijos jau galiu vadinti savo sesėmis. Esame pažįstamos tik metus, bet mūsų ryšys – labai stiprus! Kai pamatai, kiek daug per pusantrų metų padaryta, emociškai jautiesi stabiliau. Supranti, kad prisijaukinai Australiją, kad ji nebėra tokia didelė, imi ją pažinti“, – pasakojo Jomantė Maksvytytė.


Šiltai bendrauja


Laisvu metu Jomantei teko pakeliauti po šalį, apžiūrėti Sidnėjų, Melburną, slidinėti Kamberoje, Kosčiuškos nacionaliniame parke. Mergina sakė net nepagalvojusi, kad šioje šalyje gali rasti tokius klimato kontrastus: vieną dieną čiuoži su snieglente, kitą – vandenyno bangas skrodi banglente. Pastaruoju sportu mergina užsiima su Australijoje sutiktais kraštiečiais. Šauni lietuvių pora padėjo Jomantei prisiminti Izraelyje įgytus banglentės valdymo įgūdžius.



Australija lietuvei pasirodė labai draugiška: žmonės šilti, šypsosi, ryte sutikti parke pasisveikina ar net palinki geros dienos. Didelį palaikymą J. Maksvytytė nuo pirmų dienų pajuto ir pačiame universitete: studentams čia siūlomos psichologo konsultacijos, dailės terapija, psichoterapijos. Jas išmėginusi Jomantė po pusmečio pati tapo mentore atvykusiems pirmakursiams, kad šie jaustųsi gerai ir greičiau įsilietų į bendruomenę.

Mergina mano, kad daug įtakos besišypsantiems vietiniams gyventojams turi šiltas klimatas, aukštas žmonių pragyvenimo lygis ir gyvenimo būdas. Asmeninis gyvenimas australams – pirmoje vietoje, tik po to seka darbas.

„Mums, lietuviams, svarbu disciplina, reikia viską padaryti labai gerai. Tuo tarpu australams perfekcionizmas nebūdingas. Jie daug labiau atsipalaidavę ir stebisi, kad aš savo darbus noriu suplanuoti pusę metų į priekį“, – juokėsi Jomantė.


Komfortas – negerai


Studijos, darbas, užsiėmimai su lietuvių bendruomene ir dar laikas pramogoms verčia J. Maksvytytę palaikyti didelį tempą. Bet Jomantė sako prie to pripratusi nuo mažens, nes augo aktyvioje šeimoje.

„Jei pajuntu, kad man šilta, komfortiška, gyvenu auksinio narvelio sąlygomis, iškart susidarau veiksmų planą. Galvoju, kad diskomforte pradedame augti ir tobulėti. Juk žmogus iš prigimties yra „prie tinginio“. Mes visada sugalvosime priežasčių ir pasiteisinimų, kaip likti šiltoje vietoje, ant patogios sofos. Bet aš iškart save judinu: Jomante, tau čia jau per komfortiška, ieškok iššūkio! Judėjimas, naujų tikslų siekimas sustiprina žmogų fiziškai, emociškai ir dvasiškai – visomis prasmėmis“, – mintimis dalijosi pašnekovė.



Gyvenimas skirtingose šalyse, prisilietimas prie įvairių kultūrų ir žmonių merginai davė patirčių, kurias ji sako kaupianti į savo „dėžutę“, kad prireikus panaudotų ateityje.

„Man buvo gera visur, sutikti žmonės bei kultūros mane augino ir suformavo. Iki šios dienos palaikau santykius su draugais iš kitų šalių, tai tvari ir nuoširdi draugystė“, – šypsojosi Jomantė.

Didžiausią dėkingumą ji jaučia tėvams ir sako, jog nuolat stengiasi jiems padėkoti.

„Nuoširdžiai manau, kad visa tai, ką turiu, atėjo iš tėčio ir mamos. Atjausk, būk žmogiška, galvok ne tik apie save, su kitais elkis taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi – to išmokau nuo vaikystės turėdama tėvų pavyzdį. Jie mus auklėjo griežtai, nepadaręs darbų negalėjai gultis ant sofos. Mes, kaimo vaikai, pavydėdavome miestiečiams, kuriems nereikėjo daržų prižiūrėti, kiemo šluoti ar krūmų karpyti. Jie per atostogas galėdavo sėdėti prie kompiuterio ar televizoriaus!.. Mūsų vasaros buvo kitokios. Bet kai su sese išvykome į studijas Vilniuje, pačios laikėmės disciplinos. Lankiau chorą, susiradau darbą, visokių veiklų. Atrodė, kad taip ir reikia, nes kuo daugiau darai, tuo daugiau spėji. Žinoma, stengiuosi „neperdozuoti“, nes suprantu, kad keturių valandų poilsiui nepakanka ir tokia „išgręžta“ negalėsiu nieko duoti kitiems. Iki šiandien bandau tas vadeles atlaisvinti, bet vos tik jos atsilaisvina, į tą vietą atsiranda du ar trys nauji dalykai“, – juokėsi Jomantė.







Galerija: Gižietė




Publikuota: 2023-08-24 16:36:01

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Policijos komisariate – jaunų pareigūnų desantas
* Moskvičius pats „pasiprašė“ prie jūros
* Knygos pristatymas: per gyvenimą ir eilėraščio meną...
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kuris vasaros mėnuo atostogauti Jums geriausias?
Birželis.
Liepa.
Rugpjūtis.
Nematau skirtumo.
Vasarą neatostogauju.



Kalbos patarimai

Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai