„Santaka“ / Ukrainietis karo sanitaras į frontą vyksta su Lietuvos vėliava

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2023-08-24 16:52

Dalinkitės:  


Dimai Sobotai (pirmas iš kairės) su kolegomis sanitarais iš karo lauko teko išnešti ne vieną sužeistąjį.

Eldorado BUTRIMO nuotr.


Ukrainietis karo sanitaras į frontą vyksta su Lietuvos vėliava


„Po fronto sužeidimų 2016 metais nuskraidintas reabilituotis į Lietuvą aš supratau, kodėl jūs labiausiai iš visų mus remiate – kai patyrėte Rusijos agresiją 1991 metais gindami televizijos bokštą, įsisąmoninote, jog Maskva yra bendras mūsų priešas“, – sakė 31 metų karo sanitaras Dima Sobota.


Kovingumas pravertė


Žodis „sobota“ tiek ukrainietiškai, tiek rusiškai reiškia „šeštadienį“, tad dauguma Dimos fronto bičiulių mano, kad tai jo slapyvardis, o ne pavardė. Mat fronte kovotojai dažnai prisistato slapyvardžiais. „Dar prieš karą, kai stadione pasakydavau savo pavardę, visi manydavo, kad prisistatau slapyvardžiu“, – prisiminė Dima.

Apie stadioną jis užsiminė neatsitiktinai, nes nuo paauglystės buvo aistringas Charkivo „Metalisto“ futbolo klubo fanas, net dalyvaudavo muštynėse su kitų komandų sirgaliais.

„Dalis visuomenės dėl tų muštynių į mus žiūrėjo kreivai, bet požiūris pasikeitė 2014 metais, kai Rytų Ukrainos miestuose kilo Rusijos KGB išprovokuoti susirėmimai, o futbolo fanai tapo Ukrainos gynėjais“, – prisiminė vaikinas.

Dima neslepia, jog ilgiausias jaunystės laikmetis – pastarieji devyneri metai – susijęs su karu. Jaunuoliui buvo 22-eji, kai 2014 metais per žiemos sesijos egzaminus universitete išgirdo, jog sostinėje kyla Euromaidano barikados. Jis viską metė ir išvyko padėti opozicijai.



Tuometiniam šalies prezidentui Viktorui Janukovyčiui 2013 m. pabaigoje nusprendus nutraukti derybas dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą bei labiau suartėti su Rusija, protestuoti į gatves išėjo masės žmonių. Nors protestuotojai buvo brutaliai išvaikyti, protestai nesiliovė kelis mėnesius, žmonės ėjo į gatves, statė barikadas, per susidūrimus su jėgos struktūromis žuvo daugiau nei 100 demonstrantų.

„Policija nepraleido į Kyjivą organizuotai autobusais vykusių opozicijos šalininkų, bet mes, futbolo fanai, prasiveržėmė, padėjome sostinėje statyti barikadas, kovojome, ir nugalėjome. Prezidentas V. Janukovyčius buvo atstatydintas ir pabėgo į Rusiją“, – džiugiai pasakojo Dima.


Veržėsi kariauti


Tačiau džiaugsmas buvo trumpas, nes Maskvos remiami V. Janukovyčiaus šalininkai užgrobė Krymą ir panoro kitus Rytų Ukrainos regionus prijungti prie Rusijos.

Kyjive Dima įstojo į „Dešinio sektoriaus“ partijos gretas, o grįžęs į Charkivą kelis mėnesius dalyvavo kruvinose grumtynėse su Maskvos šalininkais, ir ši kova baigėsi opozicijos pergale. Tačiau Donecko bei Luhansko regionuose visgi įsitvirtino Kremliaus pasiuntiniai. Į kovą su jais Kyjivas ėmė siųsti karius, pradėjo telkti savanorių būrius.



„Aš su draugais veržiausi į frontą, norėjome ginklu kovoti su priešu, tačiau mūsų, netarnavusių armijoje, ten nesiuntė – ragino vykti į karinio parengimo stovyklas“, – prisiminė D. Sobota.

Būdamas „Karinio Rytų korpuso“ apmokymų stovykloje Dima iš bičiulio išgirdo, jog į frontą galima lengviau patekti tapus karo sanitarais, vadinamais gospitalieriais. Mat Donecke ir Luhanske konfliktui peraugus į atvirą karą paaiškėjo, kad trūksta sanitarų, kurie sužeistus kovotojus išneštų iš kovos lauko ir nugabentų į ligonines. Dima įstojo į „Dešinio sektoriaus“ suformuoto penktą karo bataliono sanitarų būrį, ir jam, turinčiam vairuotojo pažymėjimą, buvo patikėta vairuoti mašiną.

„Tada jokių rimtų apmokymų nebuvo, teko vietoje mokytis iš kitų savanorių ir klausytis medikų patarimų. Mūsų uždavinys buvo surasti sužeistus karius, sustabdyti kraujavimą ir gyvus nuvežti iki lauko ligoninės, esančios už kelių ar keliolikos kilometrų. Ten medikai spręsdavo, ar sužeistąjį gydys vietoje, ar siųs į stacionarią ligoninę“, – pasakojo sanitaras.


Džiugios akimirkos


Vairuoti Dimai Sobotai teko ne specialiai sužalotų žmonių pervežimui pritaikytą automobilį, bet paprastą pikapą. Tad sužeistus karius kartais tekdavo guldyti vienus ant kitų. „Per kai kuriuos mūšius sužeistųjų būna tiek daug, jog į mašiną sutalpiname septynis. Teoriškai turime gabenti tuos, kurie išgyvens, bet dažnai į kėbulą keliame ir akivaizdžiai mirtinai sužeistus, ir net žuvusius karius, nes širdis neleidžia palikti jų mūšio lauke“, – pasakojo Dima.



Sanitarams tenka dirbti virš galvos lekiant kulkoms, šalia sproginėjant bomboms, nes laukiant, kol viskas nurims, sužeistieji nukraujuotų. Liūdniausias momentas tokiame darbe, anot Dimos, yra tada, kai sužinai, jog keli iš atvežtųjų neišgyveno – mirė po dienos ar savaitės.

„Mūsų darbas yra svarbus, tačiau romantikos čia nėra – ne visi savanoriai atlaiko sužalotų kūnų vaizdus ir apšaudymų įtampą. Pamenu, darbo pradžioje aš irgi patyriau savotišką šoką, kai vežant sužeistą karį teko išsiveržusias žarnas sudėti į šalmą, kad neiškristų ant mašinos grindų“, – kalbėjo Dima.

Nors darbe dažniau būna liūdnų akimirkų, pasitaiko ir džiugių momentų. Kartą vežant į frontą maisto krovinį patikrinimo poste Dimos paprašė pavėžėti karį. Jis labai nudžiugo, kai atpažino, jog šį jaunuolį pats buvo išnešęs iš mūšio lauko. Karys taip pat atpažino Dimą ir stipriai apkabinęs keliskart padėkojo už išgelbėtą gyvybę.


Nesilaiko taisyklių


„Kelio meniską susiknežinau pats, kai netoli sprogus bombai skubėjau kristi ant žemės, nepastebėjęs akmens. Bombos skeveldra prakirto tik blauzdą, tačiau kelis buvo sutrupėjęs. Vis dėlto mane šioje situacijoje, galima sakyti, lydėjo sėkmė, juk keliolika kolegų po tokių sprogimų palaidojau“, – atviravo sanitaras Dima.

Mūšiuose jau žuvo daugybė jaunų vaikinų – įvairių Ukrainos miestų futbolo komandų fanų. Kilus karui jie nustojo peštis vieni su kitais ir sutartinai išėjo ginti tėvynės.

„Nepatikėsite, bet kai 2014 metais nuvykau į paruošiamąją „Karinio Rytų korpuso“ stovyklą, joje pamačiau ir aštuoniasdešimtmečių senolių, ir dvylikamečių paauglių, atvykusių čia su tėčiais ar broliais ir norėjusių eiti į frontą. Dauguma jų buvo futbolo gerbėjai“, – pasakojo Dima.

Jis iki tol tikėjo, kad sanitarų darbą gerbia abi kariaujančios pusės, todėl buvo šokiruotas, kai suprato, kad priešas ne tik šaudo į gospitalierius, bet ir rengia pasalas, taikosi į mašinas su raudonu kryžiumi.

„Okupantai nesilaiko jokių taisyklių. Siekdami palaužti ukrainiečių dvasią jie žudo civilius, fronte pribaigia sužeistuosius, šaudo į sanitarus. Dažnai į darbą esame priversti vykti su automatais, nors pagal tarptautinę konvenciją privalome būti neginkluoti“, – apgailestavo karo sanitaras.


Pažadą tesėjo


Kai Dima po operacijos gulėjo karinėje Mečnikovo ligoninėje Dnipre, joje lankėsi kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji pažadėjo sužeistiesiems, kad suorganizuos reabilitaciją Lietuvoje. Savo žodį ji tesėjo – trijų savaičių reabilitacijos į Druskininkų sanatorijas buvo išgabenta nemažai karių, tarp jų ir Dima.



„Sanatorijoje priežiūra buvo labai aukšto lygio, kasdien procedūros, baseinas, psichologo pagalba, geras maistas, net ekskursijos. Apsilankėme Lietuvos Seimo rūmuose, Krašto apsaugos ministerijoje, o per susitikimą su studentais kadetais teko pasakoti apie veiklą fronte ir karo realijas“, – prisiminė D. Sobota.

Ukrainietis parsivežė jam dovanotą Lietuvos istorinę vėliavą su Vyčiu ir nuo to laiko ją vežasi į frontą. Tiesa, po sužeidimo į sanitaro misijas vaikinas vyksta rečiau, bet fronte lankosi kas savaitę, nes kariams veža maisto, technikos, įrangos. Kitomis dienomis pina maskuojamąjį tinklą armijai, talkina savanoriškai organizacijai „Save the People“.

Dima žmonai Karinai jau pažadėjo, jog po karo pirmiausia su ja ir dvejų metų sūneliu Jaroslavu keliaus į Lietuvą – į kraštą, kuris padėjo jam pasveikti po sužeidimo, kuris geriausiai supranta Ukrainos kovą bei ištikimai ją remia.

„Karina labai išgyvena, kai išvykstu į frontą, tačiau aš kitaip negaliu – mūsų kova dar nesibaigė, turime užbaigti tai, ką pradėjome Euromaidano barikadose – galutinai atsikratyti Maskvos jungo“, – pašnekesį užbaigė savanoris.



Eldoradas BUTRIMAS

Specialiai iš Ukrainos





Galerija: Sanitaras




Publikuota: 2023-08-24 16:52:59

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Policijos komisariate – jaunų pareigūnų desantas
* Moskvičius pats „pasiprašė“ prie jūros
* Knygos pristatymas: per gyvenimą ir eilėraščio meną...
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kuris vasaros mėnuo atostogauti Jums geriausias?
Birželis.
Liepa.
Rugpjūtis.
Nematau skirtumo.
Vasarą neatostogauju.



Kalbos patarimai

Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai