Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2023-09-07 17:15

---

Vaidos Kasimovienės šokoladinės spalvos augintinė Tika – dažna viešnia kirpykloje.

Autorės nuotr.

Neseniai mieste duris atvėrė dar vienas grožio salonas keturkojams. Jame vilkaviškietė Vaida Kasimovienė kerpa šunis ir kates, gyvūnus paženklina implantuodama lustą, atlieka pešiojamąjį šukavimą.

Meilę gyvūnams jautė nuo mažens

Netiesiogine V. Kasimovienės verslo įkvėpėja galima laikyti jos augintinę – labradorų veislės retriverę Tiką. Per karantiną pati augintinę dailinusi moteris suprato, kad ši veikla jai patinka, todėl nusprendė išmokti amato subtilybių.

Vilkaviškietė Vilniuje baigė intensyvius šunų bei kačių kirpimo kursus, išsinuomavo patalpas Vytauto gatvėje ir apstatė jas keturkojams kirpti reikalinga įranga. Pirmieji klientai kirpykloje „Glamour“ apsilankė rugpjūčio mėnesį.

Vaida nuo mažens labai mylėjo gyvūnus, šunis – ypač. Tuomet tėvai mergaitei neleido namuose laikyti augintino, todėl ji prašydavo pažįstamų leisti keturkojus bent pavedžioti. Moteris iki šiol graužiasi, jog baigusi vidurinę mokyklą nesirinko veterinarijos studijų, nes tiki, kad šis darbas būtų jai labai patikęs.



Šunis kirpti lengviau

V. Kasimovienė pastebėjo, kad šunį kirpti lengviau tada, kai šeimininkai jį palieka vieną, – tada gyvūnas būna ramesnis. Jei šuo kirpykloje lankosi nuolat, jis pripranta, nesiblaško ir ne taip bijo šios procedūros. Bene sunkiausia darbo dalis yra kliento iššukavimas prieš maudymą, o ilgiausia – kirpimas. Išmaudžiusi didelį gyvūną kirpėja taip pat neretai lieka šlapia. Dailindama šunį V. Kasimovienė užtrunka apie porą valandų.

„Apskritai dideli šunys mažiau bijo eiti į kirpyklą. Tuo tarpu mažesni yra bailesni, todėl didesnė tikimybė, kad jie gali įkąsti“, – pastebėjo kirpėja.

Moteris teigė, kad būtina išmanyti ne tik šunų kirpimo meną, bet ir jų psichologiją, jausti, kada gyvūnas bijo arba yra piktas ir gali įkąsti. Tokių atvejų kirpėjos praktikoje dar nepasitaikė.



Seną kailį pašalinti būtina

Nesvarbu, kokia šuns veislė, koks jo dydis ir kokio ilgio plaukas, augintinio kailį prižiūrėti svarbu kiekvienu atveju. Tai būtina dėl geros keturkojo savijautos ir tvarkingos, gražios išvaizdos.

Pasak pašnekovės, daugumai šunų, ypač šiurkščiaplaukiams, atliekamas pešiojamasis šukavimas (vadinamasis trimingavimas). Tai tokia kailio tvarkymo technika, per kurią šiurkštūs, seni ir nesveiki plaukai specialiais peiliais pašalinami, o kailis tampa švelnus, lygus ir sveikas. Gyvūnų kirpėja Vaida akcentavo, kad taisyklingai atliekama procedūra augintiniui nesukelia jokio skausmo.

„Šiurkščiaplaukių šunų šeimininkai daro vieną klaidą – nuskuta augintinius. Nuo tada šunų kailis pradeda keistis, jis tampa minkštas, pradeda veltis, plaukus sunku iššukuoti“, – darbo subtilybėmis dalijosi specialistė.

Pasak jos, pašalinus kailio sankaupas šuo jaučiasi kur kas sveikesnis, jo išvaizdos pokyčiai taip pat akivaizdūs.

Kates kerpa be narkozės

Kursuose V. Kasimovienė mokėsi iššukuoti ir kirpti kates. Pasak pašnekovės, šios švelniakailės turi du „ginklus“ – dantis ir nagus, todėl jas kirpti yra sunkiau. Nors kerpamos katės kandžiojasi, draskosi, vis dėlto Vaida jas kerpa be narkozės. Tam naudoja specialias priemones – apsaugas ant galvos ir letenėlių.

Pašnekovė pasakojo, kad dažniausiai kates užtenka iššukuoti, pašalinti negyvus, susivėlusius plaukus. Po šios procedūros maždaug du mėnesius katė beveik nesišers.



Turi veislyną

V. Kasimovienė yra įregistravusi veislyną „Amfibija“. Tiesa, prieš keletą metų, po tragiškos augintinio netekties, vilkaviškietė kurį laiką buvo sustabdžius šią veiklą, tačiau vėliau ją atnaujino.

Vienu metu Vaida Kasimovienė namuose laikė net šešias prancūzų buldogų veislės kalytes ir patiną. Pasak pašnekovės, laikyti veislyną nėra paprasta. Kiekvienas šuo privalo turėti kilmės dokumentus, būti įvertintas parodose. Kergti atrenkami tik tie šunys, kurie yra paskiepyti, gavę aukštus įvertinimus ir atitinka konkrečiai veislei keliamus sveikatos reikalavimus. Veislynas privalo būti įregistruotas Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. Veisėjams taip pat keliami reikalavimai: jie turi priklausyti Lietuvos kinologų draugijai bei su šunimis dalyvauti parodose.

„Iškart galiu pasakyti, jog šunų veisimas – tai brangus pomėgis, kuriam reikia laiko, tinkamų sąlygų ir pinigų. Pavyzdžiui, labradorės lengvai atsiveda šuniukus ir pačios jais rūpinasi, o prancūzų buldogų veislės kalytės dažniausiai vežamos į privačią gyvūnų kliniką. Ten joms atliekamas cezario pjūvis, nes pačios neatsiveda šuniukų. Po operacijos motinos nepajėgia rūpinti mažyliais, todėl reikia keltis naktimis juos maitinti, prižiūrėti“, – pasakojo veisėja.



Iš mokyklos nebėgs

Vaida ne kartą akcentavo, kad veiklos, susijusios su šunimis ir katėmis, – tai atsipalaidavimas po darbo. Daugiau nei dvidešimt metų ji dirba informacinių technologijų mokytoja. Taip pat yra karjeros specialistė, atsakinga už sklandų profesinio orientavimo teikimą.

Vis dėlto net mokykloje V. Kasimovienė mokiniams vedė kinologų būrelio užsiėmimus, pasakojo apie šunis, jų kilmę, prigimtį, įvairias veisles, priežiūrą bei auklėjimą.

Pedagogė su mokiniais vyko ir į šunų parodą Kaune, taip pat organizavo akciją, per kurią rinko maistą prieglaudoje gyvenantiems šunims ir su vaikais vežė jį į gyvūnų globos namus „Mindraja“ Marijampolėje.

Galerija: augintinių kirpykla

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---