|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-09-07 17:20
|
|
|
Grigorijus Vorobjovas su žmona Diana Kyjivo geležinkelio stotyje.
Eldorado BUTRIMO nuotr.
„Bachmuto fronte teko kovoti tik nepilnas dvi savaites. Kelios dienos buvo palyginti ramios, o kitomis mūšiai vyko nesustodami. Tą naktį mūsų, patekusių į pasalą, išsigelbėjo mažiau kaip pusė“, – pasakojo trisdešimtmetis Grigorijus Vorobjovas, mūšyje netekęs kojos.
Užpuolė iš pasalų
G. Vorobjovą, pasiramsčiuojantį ramentais ir einantį su švelniai prie jo prisiglaudusia jauna moterimi, užkalbinau Kyjivo geležinkelio stotyje. Karui užsitęsus čia galima sutikti vis daugiau sužeistų karių, vykstančių iš pafrontės ligoninių reabilituotis namo ar grįžtančių atgal patikrinimo į karo ligonines.
Dauguma sužeistųjų – prislėgti, niūrūs, nenorintys bendrauti. Grigorijus buvo nusiteikęs nuotaikingai, sutiko pasikalbėti.
„Mes, Nacionalinės gvardijos šturmo padalinio kariai, tą naktį į specialią užduotį ėjome trimis nedidelėmis grupelėmis. Aš slinkau kartu su keturiais kariais, o likusiose grupelėse buvo po septynis žmones – turėjome prasiskverbti pro pilkąja zona vadinamą niekieno nekontroliuojamą teritoriją kiek įmanoma toliau, įsitvirtinti ir laukti pastiprinimo“, – pasakojo vaikinas.
Tačiau ukrainiečių kariai nežinojo, kad priešas buvo netoli pasislėpęs ir juos sekė. Kai Grigorijus su bendražygiais nusprendė pereiti kelią, okupantai paleido ugnį.
„Netikėkite gandais, kad Maskvos kariai yra žiopli ir blogai apmokyti, nepatyrę. Tik karo pradžioje jie lengvabūdiškai manė pasieksiantys greitą pergalę, į frontą buvo siunčiami prastai apmokyti vyrai, bet dabar jie kovoja profesionaliai ir ryžtingai, turi gerą naktinio matymo techniką, tiksliai koordinuoja veiksmus. Tad vienuose ruožuose mes stumiamės po truputį į priekį, o kituose – jie“, – kalbėjo karys.
Priešai ugnį paleido iš arti, palaukę, kol gynėjų kariai priartės. Ukrainiečiai ėmė atsišaudyti, kvietė pastiprinimą, pradėjo trauktis atgal. Tačiau Grigorijus pats eiti jau nebegalėjo, nes koją pervėrė staigus skausmas, ir vyras sukniubo.
Dalį kojos teko amputuoti
„Kulka pataikė tiesiai į blauzdos kaulą. Nugriuvęs ant žemės netoli esančiam saviškiui sušukau, kad mane kliudė, ir ėmiau dėtis ant kojos turniketą – esame išmokyti, jog tai privalu padaryti kuo greičiau, kad dėl kraujo nutekėjimo neprarastume sąmonės“, – siaubingas akimirkas prisiminė karys.
Bendražygiai Grigorijui uždėjo antrą turniketą, bet tik po šešių valandų, kai karį išnešė iš apšaudymo zonos. Ukrainiečių atsitraukimas buvo lėtas, mat per priešo ataką pasaloje daug karių buvo sužeista ir žuvo, o likę sveiki privalėjo nešti sužeistuosius.
„Mano grupėje, mažiausioje, buvome penki kariai, o po mūšio grįžome tik du ir abu sužeisti. Kur pradingo kiti trys bičiuliai – nežinia, gal žuvo, o gal pateko į nelaisvę“, – liūdnai kalbėjo Grigorijus. Kiek žuvo ir buvo sužeistų kitose šturmuotojų grupėse, vyras sakė taip pat nežinantis.
Trauktis iki bazės reikėjo 4 kilometrus. Sužeistuosius nešę kariai kas kiek laiko stodavo pailsėti.
Per vieną pertraukėlę Grigorijus blogai pastatė sužeistą koją ir ji lūžo, bet vyras tuo metu jokio skausmo nejautė, nes kojos nebevaldė.
„Taikos metu mano koja būtų išgelbėta, bet fronte viskas komplikavosi, nes iš mūšio lauko į bazę patekau tik po šešių valandų, o į gydytojų rankas papuoliau tik po dviejų parų. Ilgai užtruko nugabenimas į Časiv Jar miestelio ligoninę, kurioje karo medikai pirmiausia ėmė gelbėti sunkiau sužeistus žmones“, – liūdnai pasakojo vyriškis.
Kai gydytojai apžiūrėjo Grigorijų, pamatė, kad žaizda stipriai užkrėsta. Buvo nuspręsta koją iki kelio amputuoti.
Į armiją užsirašė savanoriu
„Viskas bus gerai, tau ruošia modernų protezą. Gydytojai sakė, kad netgi galėsi sportuoti. Kai gims ir ūgtelės mūsų vaikai, visi kartu žaisime ir lakstysime, pamatysi – tikrai viskas bus gerai“, – į pokalbį įsijungė kario žmona Diana.
28 metų moteris papasakojo, jog su dviem metais vyresniu Grigorijumi susipažino Čekijoje, kur abu uždarbiavo vienoje gamykloje. Iki pažinties Diana technikume buvo baigusi ryšių specialybę, o Grigorijus – elektros inžineriją.
Grįžusi iš Čekijos porelė Kyjivo centre atidarė kavinukę, ketino atidaryti dar vieną. Tačiau planus sujaukė prasidėjęs karas. Tuomet Grigorijus žmoną skubiai išgabeno į Lvivą, kurio apylinkėse gyvena Dianos tėvai, o pats užsirašė savanoriu į armiją.
„Iš pradžių buvau pasiųstas saugoti strateginį objektą Lvive, vėliau Ternopolyje, bet aš norėjau dalyvauti mūšiuose, tad pasiprašiau į frontą. Po apmokymų buvau perkeltas į Charkivo regioną, o vėliau – į Bachmutą. Gaila, ilgiau kovoti neteko, nes jau antrą atvykimo savaitę buvau sužeistas“, – pasakojo Grigorijus.
Gyvenimą planuoja iš naujo
Dianos įkalbėtas, jis nusprendė papildomai studijuoti informatiką, kad vėliau turėtų sėslesnį darbą. Dar pasimokyti ketina ir Diana, o kol kas ji visas jėgas skiria Grigorijaus reabilitacijai.
Vyrui sustiprėjus ir karui pasibaigus pora vėl norėtų atidaryti savo kavinę, planuoja susilaukti vaikų, dirbti, keliauti po pasaulį.
„Žmonos optimizmas labai padėjo man nepalūžti. Ji mane visur lydi, kontroliuoja, kad laikyčiausi medikų reikalavimų. Pritariu Dianos žodžiams, kad viskas mums bus gerai. Svarbiausia, kad šalis kuo greičiau išvytų priešą ir pasibaigtų karas, kad taptume Europos Sąjungos bei NATO nariais, o mūsų vaikams nebetektų kariauti“, – atsisveikindamas pasakė Grigorijus. Apkabinęs žmoną jis nuskubėjo į traukinį.
Eldoradas BUTRIMAS
Specialiai iš Kyjivo
„Bachmuto fronte teko kovoti tik nepilnas dvi savaites. Kelios dienos buvo palyginti ramios, o kitomis mūšiai vyko nesustodami. Tą naktį mūsų, patekusių į pasalą, išsigelbėjo mažiau kaip pusė“, – pasakojo trisdešimtmetis Grigorijus Vorobjovas, mūšyje netekęs kojos. |
G. Vorobjovą, pasiramsčiuojantį ramentais ir einantį su švelniai prie jo prisiglaudusia jauna moterimi, užkalbinau Kyjivo geležinkelio stotyje. Karui užsitęsus čia galima sutikti vis daugiau sužeistų karių, vykstančių iš pafrontės ligoninių reabilituotis namo ar grįžtančių atgal patikrinimo į karo ligonines.
Dauguma sužeistųjų – prislėgti, niūrūs, nenorintys bendrauti. Grigorijus buvo nusiteikęs nuotaikingai, sutiko pasikalbėti.
„Mes, Nacionalinės gvardijos šturmo padalinio kariai, tą naktį į specialią užduotį ėjome trimis nedidelėmis grupelėmis. Aš slinkau kartu su keturiais kariais, o likusiose grupelėse buvo po septynis žmones – turėjome prasiskverbti pro pilkąja zona vadinamą niekieno nekontroliuojamą teritoriją kiek įmanoma toliau, įsitvirtinti ir laukti pastiprinimo“, – pasakojo vaikinas.
Tačiau ukrainiečių kariai nežinojo, kad priešas buvo netoli pasislėpęs ir juos sekė. Kai Grigorijus su bendražygiais nusprendė pereiti kelią, okupantai paleido ugnį.
„Netikėkite gandais, kad Maskvos kariai yra žiopli ir blogai apmokyti, nepatyrę. Tik karo pradžioje jie lengvabūdiškai manė pasieksiantys greitą pergalę, į frontą buvo siunčiami prastai apmokyti vyrai, bet dabar jie kovoja profesionaliai ir ryžtingai, turi gerą naktinio matymo techniką, tiksliai koordinuoja veiksmus. Tad vienuose ruožuose mes stumiamės po truputį į priekį, o kituose – jie“, – kalbėjo karys.
Priešai ugnį paleido iš arti, palaukę, kol gynėjų kariai priartės. Ukrainiečiai ėmė atsišaudyti, kvietė pastiprinimą, pradėjo trauktis atgal. Tačiau Grigorijus pats eiti jau nebegalėjo, nes koją pervėrė staigus skausmas, ir vyras sukniubo.
„Kulka pataikė tiesiai į blauzdos kaulą. Nugriuvęs ant žemės netoli esančiam saviškiui sušukau, kad mane kliudė, ir ėmiau dėtis ant kojos turniketą – esame išmokyti, jog tai privalu padaryti kuo greičiau, kad dėl kraujo nutekėjimo neprarastume sąmonės“, – siaubingas akimirkas prisiminė karys.
Bendražygiai Grigorijui uždėjo antrą turniketą, bet tik po šešių valandų, kai karį išnešė iš apšaudymo zonos. Ukrainiečių atsitraukimas buvo lėtas, mat per priešo ataką pasaloje daug karių buvo sužeista ir žuvo, o likę sveiki privalėjo nešti sužeistuosius.
„Mano grupėje, mažiausioje, buvome penki kariai, o po mūšio grįžome tik du ir abu sužeisti. Kur pradingo kiti trys bičiuliai – nežinia, gal žuvo, o gal pateko į nelaisvę“, – liūdnai kalbėjo Grigorijus. Kiek žuvo ir buvo sužeistų kitose šturmuotojų grupėse, vyras sakė taip pat nežinantis.
Trauktis iki bazės reikėjo 4 kilometrus. Sužeistuosius nešę kariai kas kiek laiko stodavo pailsėti.
Per vieną pertraukėlę Grigorijus blogai pastatė sužeistą koją ir ji lūžo, bet vyras tuo metu jokio skausmo nejautė, nes kojos nebevaldė.
„Taikos metu mano koja būtų išgelbėta, bet fronte viskas komplikavosi, nes iš mūšio lauko į bazę patekau tik po šešių valandų, o į gydytojų rankas papuoliau tik po dviejų parų. Ilgai užtruko nugabenimas į Časiv Jar miestelio ligoninę, kurioje karo medikai pirmiausia ėmė gelbėti sunkiau sužeistus žmones“, – liūdnai pasakojo vyriškis.
Kai gydytojai apžiūrėjo Grigorijų, pamatė, kad žaizda stipriai užkrėsta. Buvo nuspręsta koją iki kelio amputuoti.
„Viskas bus gerai, tau ruošia modernų protezą. Gydytojai sakė, kad netgi galėsi sportuoti. Kai gims ir ūgtelės mūsų vaikai, visi kartu žaisime ir lakstysime, pamatysi – tikrai viskas bus gerai“, – į pokalbį įsijungė kario žmona Diana.
28 metų moteris papasakojo, jog su dviem metais vyresniu Grigorijumi susipažino Čekijoje, kur abu uždarbiavo vienoje gamykloje. Iki pažinties Diana technikume buvo baigusi ryšių specialybę, o Grigorijus – elektros inžineriją.
Grįžusi iš Čekijos porelė Kyjivo centre atidarė kavinukę, ketino atidaryti dar vieną. Tačiau planus sujaukė prasidėjęs karas. Tuomet Grigorijus žmoną skubiai išgabeno į Lvivą, kurio apylinkėse gyvena Dianos tėvai, o pats užsirašė savanoriu į armiją.
„Iš pradžių buvau pasiųstas saugoti strateginį objektą Lvive, vėliau Ternopolyje, bet aš norėjau dalyvauti mūšiuose, tad pasiprašiau į frontą. Po apmokymų buvau perkeltas į Charkivo regioną, o vėliau – į Bachmutą. Gaila, ilgiau kovoti neteko, nes jau antrą atvykimo savaitę buvau sužeistas“, – pasakojo Grigorijus.
Dianos įkalbėtas, jis nusprendė papildomai studijuoti informatiką, kad vėliau turėtų sėslesnį darbą. Dar pasimokyti ketina ir Diana, o kol kas ji visas jėgas skiria Grigorijaus reabilitacijai.
Vyrui sustiprėjus ir karui pasibaigus pora vėl norėtų atidaryti savo kavinę, planuoja susilaukti vaikų, dirbti, keliauti po pasaulį.
„Žmonos optimizmas labai padėjo man nepalūžti. Ji mane visur lydi, kontroliuoja, kad laikyčiausi medikų reikalavimų. Pritariu Dianos žodžiams, kad viskas mums bus gerai. Svarbiausia, kad šalis kuo greičiau išvytų priešą ir pasibaigtų karas, kad taptume Europos Sąjungos bei NATO nariais, o mūsų vaikams nebetektų kariauti“, – atsisveikindamas pasakė Grigorijus. Apkabinęs žmoną jis nuskubėjo į traukinį.
Eldoradas BUTRIMAS
Specialiai iš Kyjivo
Galerija: Charkivas
Publikuota: 2023-09-07 17:20:12
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|