|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-09-11 16:52
|
|
|
Vilkaviškietis Ramūnas Skrinska grybus kol kas augina nedidelėje patalpoje.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
„Vieni augina agurkus ar pomidorus, kiti – bulves ar morkas, o aš nusprendžiau užsiauginti grybų“, – šypsosi vilkaviškietis Ramūnas Skrinska.
Trūko veiklos
R. Skrinską kone kiekvieną trečiadienį bei šeštadienį galima sutikti Vilkaviškio turguje, kuriame jis pardavinėja paties užaugintas gluosnines kreivabudes bei japoniškus grybus – šitakius. Ne taip retai vyras su savo produkcija keliauja ir į Kauno ūkininkų turgelius.
Auginti grybus Ramūnas pradėjo lygiai prieš metus. Į pensiją išėjusiam vilkaviškiečiui ėmė stigti veiklos, tad jis nusprendė kažkuo užsiimti. Iki tol grybauti labai mėgęs vyras pamanė, kad grybų galėtų užsiauginti ir namie. Jis ėmė apie tai internete ieškoti informacijos ir jau netrukus pasigamino pirmąją dešimtį specialių maišų, kuriuos užkrėtė grybiena. Jau po mėnesio R. Skrinska su šeima mėgavosi skaniomis gluosninėmis kreivabudėmis.
„Iš pirmųjų 10 maišų 2 teko išmesti. Vėliau pasidariau dar 20 maišų, tačiau net 18 iš jų nedavė norimų rezultatų. Ėmiau analizuoti nesėkmių priežastis. Paaiškėjo, kad klaidos slypėjo smulkmenose. Tiesiog į maišus sudėjau per ilgus šiaudus. Ruošiant substratą grybams šiaudus reikia susmulkinti iki tam tikro ilgio. Priešingu atveju susidaro nereikalingi oro tarpai ir grybai nebeauga“, – paaiškino vilkaviškietis.
Skirtingos sąlygos
Pradėjęs auginti gluosnines kreivabudes R. Skrinska netrukus užsinorėjo pabandyti užsiauginti ir šitakių. Vyras žinojo, kad jiems reikia kitokių sąlygų, o ir jų auginimas yra šiek tiek sudėtingesnis. Pavyzdžiui, substratas gluosninėms kreivabudėms daromas iš susmulkintų, išvirtų ir sterilizuotų šiaudų bei grybienos, kurią tenka pirkti iš tiekėjų. Pačiam pasidaryti kokybiškos grybienos Ramūnui dar nepavyko.
Gluosninėms kreivabudėms būtina užtikrinti 10–12 laipsnių temperatūrą, o patalpose pastoviai turi būti maždaug 85 proc. drėgmės. Tuo tarpu substratas šitakiams gaminamas iš grybienos, kviečių sėlenų ir ąžuolo drožlių, jiems reikia šiek tiek aukštesnės temperatūros bei didesnės drėgmės.
„Kadangi turiu tik vienas nedideles patalpas, kuriose ir auginu abiejų rūšių grybus, užtikrinti jiems idealių sąlygų neišeina. Teko ieškoti aukso viduriuko, tačiau manau, kad jį suradau“, – šypsojosi pašnekovas.
Vyro namuose grybai auga ištisus metus, todėl klientams jis visada turi ką pasiūlyti. Tiesa, pastaruoju metu vilkaviškietis nesistengia užauginti pernelyg daug grybų, kadangi dabar jų netrūksta ir miškuose.
„Įprastai viską, ką užauginu, parduodu. Idealiomis sąlygomis ir dabartiniais pajėgumais kas savaitę galėčiau užauginti iki 80 kg šitakių ir bent dvigubai daugiau gluosninių kreivabudžių. Aišku, aš jų tiek neužauginu. Tiesiog man grybai kol kas yra labiau pomėgis nei verslas“, – sakė R. Skrinska.
Jis pasakojo, kad kartais jo ūkyje užauga išties įspūdingo dydžio grybų. Pavyzdžiui, didžiausias gluosninių kreivabudžių krūmas svėrė net 3,2 kg.
Galvoja apie plėtrą
Kurį laiką grybus auginęs vien sau, Ramūnas Skrinska gana greitai suprato, kad gali jų parūpinti ir kitų žmonių reikmėms. Jis nieko nelaukdamas nusprendė įteisinti veiklą, pasirūpino visais būtinais leidimais.
Prireikė įdėti nemažai pastangų, kol vilkaviškietis įsirengė tinkamas patalpas, susikonstravo būtinus įrenginius. Vienas iš tokių – savadarbė drėkinimo sistema.
Darbo grybų ūkyje netrūksta ir dabar, tačiau, kaip teigė pašnekovas, šiuo metu viskas daug lengviau: grybų auginimo technologijos žinomos, nors klaidų ir pasitaiko, tačiau jos – nepalyginamai retesnės, nei buvo pradžioje.
„Dabar reikia tik laiko. Fiziškai darbas nėra sunkus. Kas keletą savaičių tenka gaminti naujus maišus ar briketus, ant kurių ir auga grybai. Žiemą būtina šildyti patalpas. Šiuo metu grybai auginami 12 kvadratinių metrų patalpoje. Ateityje planuoju įsirengti didesnę, maždaug 40 kvadratinių metrų erdvę“, – pasakojo vilkaviškietis.
Didins asortimentą
R. Skrinskos auginamus grybus klientai vertina ne vien dėl skonio, bet ir dėl medicininių savybių. Ypač jomis išsiskiria šitakiai, kurie daugelyje Rytų Azijos šalių vartojami sveikatinimo tikslais. Apskritai, turbūt pasaulyje nėra labiau tyrinėjamo grybo nei šitakiai. Mokslininkai net yra radę įrodymų, kad šie grybai padeda kovoti su vėžiu bei įvairių rūšių virusais.
„Naminiai grybai turi tam tikrų pranašumų prieš randamus gamtoje. Visų pirma, jie nekirmija. Tereikia durų staktą ištepti specialiu tepalu ir į vidų nepatenka grybų kirmijimą skatinantys parazitai. Nupjautas grybas šaldytuve gali stovėti iki savaitės. Aišku, aš stengiuosi pjauti tik tiek grybų, kiek žadu parduoti. Labai retai to padaryti nepavyksta, todėl kartais grybai ima vysti. Tuomet valgome juos patys, išdalijame artimiesiems. Viskas su jais yra gerai, tačiau pirkėjams tokių grybų jau neįsiūlysi“, – kalbėjo pašnekovas.
Vyras pasakojo artėjančią žiemą planuojantis pabandyti praplėsti produkcijos asortimentą. Jis ketina pradėti auginti liūto karčių bei eringi grybus, dar vadinamus karališkaisiais trimitais. Vilkaviškietis prieš keletą mėnesių jau mėgino jų užsiauginti, tačiau nesėkmingai. Šįkart jis bandys nekartoti buvusių klaidų ir tikisi, jog galiausiai pavyks „prisijaukinti“ ir šių grybų auginimo technologijas.
„Vieni augina agurkus ar pomidorus, kiti – bulves ar morkas, o aš nusprendžiau užsiauginti grybų“, – šypsosi vilkaviškietis Ramūnas Skrinska. |
R. Skrinską kone kiekvieną trečiadienį bei šeštadienį galima sutikti Vilkaviškio turguje, kuriame jis pardavinėja paties užaugintas gluosnines kreivabudes bei japoniškus grybus – šitakius. Ne taip retai vyras su savo produkcija keliauja ir į Kauno ūkininkų turgelius.
Auginti grybus Ramūnas pradėjo lygiai prieš metus. Į pensiją išėjusiam vilkaviškiečiui ėmė stigti veiklos, tad jis nusprendė kažkuo užsiimti. Iki tol grybauti labai mėgęs vyras pamanė, kad grybų galėtų užsiauginti ir namie. Jis ėmė apie tai internete ieškoti informacijos ir jau netrukus pasigamino pirmąją dešimtį specialių maišų, kuriuos užkrėtė grybiena. Jau po mėnesio R. Skrinska su šeima mėgavosi skaniomis gluosninėmis kreivabudėmis.
„Iš pirmųjų 10 maišų 2 teko išmesti. Vėliau pasidariau dar 20 maišų, tačiau net 18 iš jų nedavė norimų rezultatų. Ėmiau analizuoti nesėkmių priežastis. Paaiškėjo, kad klaidos slypėjo smulkmenose. Tiesiog į maišus sudėjau per ilgus šiaudus. Ruošiant substratą grybams šiaudus reikia susmulkinti iki tam tikro ilgio. Priešingu atveju susidaro nereikalingi oro tarpai ir grybai nebeauga“, – paaiškino vilkaviškietis.
Pradėjęs auginti gluosnines kreivabudes R. Skrinska netrukus užsinorėjo pabandyti užsiauginti ir šitakių. Vyras žinojo, kad jiems reikia kitokių sąlygų, o ir jų auginimas yra šiek tiek sudėtingesnis. Pavyzdžiui, substratas gluosninėms kreivabudėms daromas iš susmulkintų, išvirtų ir sterilizuotų šiaudų bei grybienos, kurią tenka pirkti iš tiekėjų. Pačiam pasidaryti kokybiškos grybienos Ramūnui dar nepavyko.
Gluosninėms kreivabudėms būtina užtikrinti 10–12 laipsnių temperatūrą, o patalpose pastoviai turi būti maždaug 85 proc. drėgmės. Tuo tarpu substratas šitakiams gaminamas iš grybienos, kviečių sėlenų ir ąžuolo drožlių, jiems reikia šiek tiek aukštesnės temperatūros bei didesnės drėgmės.
„Kadangi turiu tik vienas nedideles patalpas, kuriose ir auginu abiejų rūšių grybus, užtikrinti jiems idealių sąlygų neišeina. Teko ieškoti aukso viduriuko, tačiau manau, kad jį suradau“, – šypsojosi pašnekovas.
Vyro namuose grybai auga ištisus metus, todėl klientams jis visada turi ką pasiūlyti. Tiesa, pastaruoju metu vilkaviškietis nesistengia užauginti pernelyg daug grybų, kadangi dabar jų netrūksta ir miškuose.
„Įprastai viską, ką užauginu, parduodu. Idealiomis sąlygomis ir dabartiniais pajėgumais kas savaitę galėčiau užauginti iki 80 kg šitakių ir bent dvigubai daugiau gluosninių kreivabudžių. Aišku, aš jų tiek neužauginu. Tiesiog man grybai kol kas yra labiau pomėgis nei verslas“, – sakė R. Skrinska.
Jis pasakojo, kad kartais jo ūkyje užauga išties įspūdingo dydžio grybų. Pavyzdžiui, didžiausias gluosninių kreivabudžių krūmas svėrė net 3,2 kg.
Kurį laiką grybus auginęs vien sau, Ramūnas Skrinska gana greitai suprato, kad gali jų parūpinti ir kitų žmonių reikmėms. Jis nieko nelaukdamas nusprendė įteisinti veiklą, pasirūpino visais būtinais leidimais.
Prireikė įdėti nemažai pastangų, kol vilkaviškietis įsirengė tinkamas patalpas, susikonstravo būtinus įrenginius. Vienas iš tokių – savadarbė drėkinimo sistema.
Darbo grybų ūkyje netrūksta ir dabar, tačiau, kaip teigė pašnekovas, šiuo metu viskas daug lengviau: grybų auginimo technologijos žinomos, nors klaidų ir pasitaiko, tačiau jos – nepalyginamai retesnės, nei buvo pradžioje.
„Dabar reikia tik laiko. Fiziškai darbas nėra sunkus. Kas keletą savaičių tenka gaminti naujus maišus ar briketus, ant kurių ir auga grybai. Žiemą būtina šildyti patalpas. Šiuo metu grybai auginami 12 kvadratinių metrų patalpoje. Ateityje planuoju įsirengti didesnę, maždaug 40 kvadratinių metrų erdvę“, – pasakojo vilkaviškietis.
R. Skrinskos auginamus grybus klientai vertina ne vien dėl skonio, bet ir dėl medicininių savybių. Ypač jomis išsiskiria šitakiai, kurie daugelyje Rytų Azijos šalių vartojami sveikatinimo tikslais. Apskritai, turbūt pasaulyje nėra labiau tyrinėjamo grybo nei šitakiai. Mokslininkai net yra radę įrodymų, kad šie grybai padeda kovoti su vėžiu bei įvairių rūšių virusais.
„Naminiai grybai turi tam tikrų pranašumų prieš randamus gamtoje. Visų pirma, jie nekirmija. Tereikia durų staktą ištepti specialiu tepalu ir į vidų nepatenka grybų kirmijimą skatinantys parazitai. Nupjautas grybas šaldytuve gali stovėti iki savaitės. Aišku, aš stengiuosi pjauti tik tiek grybų, kiek žadu parduoti. Labai retai to padaryti nepavyksta, todėl kartais grybai ima vysti. Tuomet valgome juos patys, išdalijame artimiesiems. Viskas su jais yra gerai, tačiau pirkėjams tokių grybų jau neįsiūlysi“, – kalbėjo pašnekovas.
Vyras pasakojo artėjančią žiemą planuojantis pabandyti praplėsti produkcijos asortimentą. Jis ketina pradėti auginti liūto karčių bei eringi grybus, dar vadinamus karališkaisiais trimitais. Vilkaviškietis prieš keletą mėnesių jau mėgino jų užsiauginti, tačiau nesėkmingai. Šįkart jis bandys nekartoti buvusių klaidų ir tikisi, jog galiausiai pavyks „prisijaukinti“ ir šių grybų auginimo technologijas.
Galerija: grybai
Publikuota: 2023-09-11 16:52:27
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|