|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Jaunimas
|
|
|
LTBA archyvo nuotr.
Rekordiškai išaugęs susidomėjimas baletu skatina privačias mokyklas steigti filialus ir šalies regionuose. Nuo spalio mėnesio baleto bus mokomi ir Vilkaviškio rajono vaikai.
Baletas – „ant bangos“
Baletui pastaraisiais metais išgyvenant tikrąjį aukso amžių, į mokyklas ir būrelius plūsta tūkstančiai norinčiųjų pasimatuoti šokėjo profesiją – tiek mergaičių, tiek berniukų. Į profesionalią sceną įžengs ne visi, tačiau baleto pedagogai
tikina, kad baletas tiek lavina kūną, tiek ugdo asmenybę, estetinį skonį, laikyseną ir graciją, todėl jį rekomenduoja įvairaus amžiaus, fizinių duomenų ir sugebėjimų vaikams.
Baleto pamokų paklausa padidėjusi ne tik šalies didmiesčiuose, todėl kai kurios mokyklos jau planuoja naujus mokslo metus pradėti ir regionuose – Lietuvos tarptautinės baleto akademijos (LTBA) filialas nuo spalio pradeda veikti Vilkaviškio sporto ir pramogų centre.
Mokyklų poreikis – ir regionuose
Seniausios Lietuvoje baleto mokyklos įkūrėja ir vadovė Kristina Sliesoraitienė teigia pastebinti, kad baleto mokyklų poreikis jau kelerius metus auga ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
„Iki šiol LTBA filialus turėjome Vilniuje ir Kaune. Tačiau poreikis mokytis baleto aktualus ne tik didžiųjų miestų gyventojams, bet ir regionuose. Juolab, kad Vilnius jau „prisikimšo“. Ne visiems tėvams patogu vaikus į būrelius vežioti iš kitų miestų, nors yra daug tai darančiųjų“, – teigė K. Sliesoraitienė, trejus metus brandinusi mintį įkurti akademijos filialus kituose Lietuvos miestuose.
Atsižvelgdama į mažesnių miestų poreikius, nuo šio sezono LTBA steigia filialus Panevėžyje, Kėdainiuose ir Alytuje, o nuo spalio baleto pamokas galės lankyti ir Vilkaviškio bei Šilutės gyventojai.
„Seniai norėjau, kad klasika ir kokybiškas baletas atkeliautų ir į regionus. Labai norėčiau, kad atgytų ir kiti miestai bei miesteliai“, – planais ir lūkesčiais dalijasi LTBA įkūrėja ir vadovė K. Sliesoraitienė, naują sezoną pradedanti jau keturiuose Lietuvos miestuose ir nežadanti sustoti.
Baletas skatina ir smegenų veiklą
Kaip rodo įvairūs moksliniai tyrimai, fizinis įvairių amžiaus grupių vaikų aktyvumas drastiškai mažėja, vaikai tampa vis pasyvesni. Fizinio aktyvumo situacija prastėja visame pasaulyje. 2020 m. Higienos instituto atlikto tyrimo duomenimis, fiziškai aktyvūs po pamokų (ne mažiau kaip 60 minučių kasdien) yra apie 13, 6 proc. Lietuvos vaikų. Net 25 proc. mokinių kasdien prie ekranų praleidžia 4 valandas ir daugiau. Džiugina tai, kad Lietuvoje vis daugiau mokinių lanko fizinio aktyvumo, sporto būrelius, o tėvai ieško įvairių savo vaikų aktyvumo skatinimo formų.
„Šiuolaikiniai vaikai – labai sėslūs, daug laiko praleidžia prie ekranų ir mokydamiesi. Manau, baletas „ant bangos“ todėl, kad atliepia vaikų ir tėvų poreikius“, – svarsto K. Sliesoraitienė. Daugiau kaip 30 metų pedagoginio darbo patirties turinti buvusi šokėja pabrėžia, kad galimybė rinktis šokti baletą savo malonumui leidžia į jį žiūrėti kaip į laisvalaikio leidimo būdą bei puikią progą didinti fizinį vaikų aktyvumą.
„Baletas, kaip sakau, yra du viename: nauda ir kūnui, kuris gauna krūvio, ir sielai, – sako K. Sliesoraitienė. – Akademinis mokslas lavina kairįjį smegenų pusrutulį, tuo tarpu dešinysis gauna krūvio rečiau. Įrodyta, kad baletas, kaip ir dailės ar muzikos pamokos, lavina būtent dešinįjį smegenų pusrutulį. Tačiau meninio ugdymo pamokoms mokykloje dažnai neskiriama pakankamai dėmesio.“
K. Sliesoraitienė išskiria ir klasikinės muzikos poveikį smegenims: „Baletas pratina prie klasikinės muzikos, sudėtingos choreografijos, lavina estetinį skonį. Patvirtinta, kad klasikos klausymasis kasdien daro poveikį vaikų smegenims. Be to, baletas stiprina nacionalinių šokio mokyklų tradicijas, taip ugdomas ir būsimas teatrų lankytojas ir žiūrovas.“
Ne tik profesionalams, bet ir šokantiems dėl savęs
Per pastarąjį dešimtmetį baleto, kaip būrelio ir užklasinės veiklos, populiarumas išaugo kelis kartus – kasmet baleto mokyklos ruošia šimtus vaikų. Padidėjo ir baleto mokyklų paklausa. „Tikrai jaučiamas didelis susidomėjimas baletu“, – pripažįsta K. Sliesoraitienė, jau daug metų stebinti baleto mokyklų ir privačių šio šokio pamokų neslūgstančią bangą. Tai prieš 14 metų ją įkvėpė įkurti ir Lietuvos tarptautinę baleto akademiją, kurios filialuose Vilniuje ir Kaune kasmet baleto mokosi apie pusę tūkstančio vaikų.
„Baletas ilgai buvo gana uždaras, prieinamas tik tiems, kurie savo ateitį siejo su scena. Lūžis įvyko laisvėjant profesijoms, kai atsirado poreikis pasibandyti naujus dalykus, „pasimatuoti“ vieną ar kitą profesiją. Tai paskatino atidaryti pirmąją privačią baleto mokyklą, į kurią kviečiami ne tik profesionalų keliu norintys žengti būsimi baleto artistai, bet ir mėgėjai, norintys tiesiog šokti baletą dėl savęs“, – sako K. Sliesoraitienė.
Dauguma baleto mokyklų yra skirtos mėgėjams. 2009-aisiais įkurta keturioliktus metus sėkmingai veiklą vykdanti pirmoji privati baleto akademija Lietuvoje išskirtinė tuo, kad rengia ne tik mėgėjus, bet ir būsimus šio scenos meno profesionalus.
„LTBA yra viena iš nedaugelio, ruošianti ir mėgėjus, ir profesionalus. Drįstu manyti, kad atsiradusi galimybė mokytis baleto ne tik profesionaliai, bet ir mėgėjiškai prisidėjo prie tokio didžiulio susidomėjimo baletu, – svarsto pirmosios privačios baleto akademijos įkūrėja K. Sliesoraitienė. – Toli gražu ne visi vaikai planuoja tapti profesionaliais baleto šokėjais, tėvai irgi baiminasi anksti užkrauti tokį įsipareigojimą.“
Vis dėlto būsimiems profesionaliems baleto šokėjams LTBA yra puiki terpė tobulinti šokio meną.
„Esame savotiški valstybinės baleto mokyklos „donorai“, nes aukščiausiais rezultatais paruošiame norinčiuosius stoti į Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą. Neapsiribojame Lietuva: mūsų septyni vyresnių klasių mokiniai yra praėję tūkstantines atrankas ir mokosi pačiose garsiausiose pasaulio baleto mokyklose“, – džiaugiasi akademijos vadovė.
Rekordiškai išaugęs susidomėjimas baletu skatina privačias mokyklas steigti filialus ir šalies regionuose. Nuo spalio mėnesio baleto bus mokomi ir Vilkaviškio rajono vaikai. |
Baletui pastaraisiais metais išgyvenant tikrąjį aukso amžių, į mokyklas ir būrelius plūsta tūkstančiai norinčiųjų pasimatuoti šokėjo profesiją – tiek mergaičių, tiek berniukų. Į profesionalią sceną įžengs ne visi, tačiau baleto pedagogai
tikina, kad baletas tiek lavina kūną, tiek ugdo asmenybę, estetinį skonį, laikyseną ir graciją, todėl jį rekomenduoja įvairaus amžiaus, fizinių duomenų ir sugebėjimų vaikams.
Baleto pamokų paklausa padidėjusi ne tik šalies didmiesčiuose, todėl kai kurios mokyklos jau planuoja naujus mokslo metus pradėti ir regionuose – Lietuvos tarptautinės baleto akademijos (LTBA) filialas nuo spalio pradeda veikti Vilkaviškio sporto ir pramogų centre.
Seniausios Lietuvoje baleto mokyklos įkūrėja ir vadovė Kristina Sliesoraitienė teigia pastebinti, kad baleto mokyklų poreikis jau kelerius metus auga ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
„Iki šiol LTBA filialus turėjome Vilniuje ir Kaune. Tačiau poreikis mokytis baleto aktualus ne tik didžiųjų miestų gyventojams, bet ir regionuose. Juolab, kad Vilnius jau „prisikimšo“. Ne visiems tėvams patogu vaikus į būrelius vežioti iš kitų miestų, nors yra daug tai darančiųjų“, – teigė K. Sliesoraitienė, trejus metus brandinusi mintį įkurti akademijos filialus kituose Lietuvos miestuose.
Atsižvelgdama į mažesnių miestų poreikius, nuo šio sezono LTBA steigia filialus Panevėžyje, Kėdainiuose ir Alytuje, o nuo spalio baleto pamokas galės lankyti ir Vilkaviškio bei Šilutės gyventojai.
„Seniai norėjau, kad klasika ir kokybiškas baletas atkeliautų ir į regionus. Labai norėčiau, kad atgytų ir kiti miestai bei miesteliai“, – planais ir lūkesčiais dalijasi LTBA įkūrėja ir vadovė K. Sliesoraitienė, naują sezoną pradedanti jau keturiuose Lietuvos miestuose ir nežadanti sustoti.
Kaip rodo įvairūs moksliniai tyrimai, fizinis įvairių amžiaus grupių vaikų aktyvumas drastiškai mažėja, vaikai tampa vis pasyvesni. Fizinio aktyvumo situacija prastėja visame pasaulyje. 2020 m. Higienos instituto atlikto tyrimo duomenimis, fiziškai aktyvūs po pamokų (ne mažiau kaip 60 minučių kasdien) yra apie 13, 6 proc. Lietuvos vaikų. Net 25 proc. mokinių kasdien prie ekranų praleidžia 4 valandas ir daugiau. Džiugina tai, kad Lietuvoje vis daugiau mokinių lanko fizinio aktyvumo, sporto būrelius, o tėvai ieško įvairių savo vaikų aktyvumo skatinimo formų.
„Šiuolaikiniai vaikai – labai sėslūs, daug laiko praleidžia prie ekranų ir mokydamiesi. Manau, baletas „ant bangos“ todėl, kad atliepia vaikų ir tėvų poreikius“, – svarsto K. Sliesoraitienė. Daugiau kaip 30 metų pedagoginio darbo patirties turinti buvusi šokėja pabrėžia, kad galimybė rinktis šokti baletą savo malonumui leidžia į jį žiūrėti kaip į laisvalaikio leidimo būdą bei puikią progą didinti fizinį vaikų aktyvumą.
„Baletas, kaip sakau, yra du viename: nauda ir kūnui, kuris gauna krūvio, ir sielai, – sako K. Sliesoraitienė. – Akademinis mokslas lavina kairįjį smegenų pusrutulį, tuo tarpu dešinysis gauna krūvio rečiau. Įrodyta, kad baletas, kaip ir dailės ar muzikos pamokos, lavina būtent dešinįjį smegenų pusrutulį. Tačiau meninio ugdymo pamokoms mokykloje dažnai neskiriama pakankamai dėmesio.“
K. Sliesoraitienė išskiria ir klasikinės muzikos poveikį smegenims: „Baletas pratina prie klasikinės muzikos, sudėtingos choreografijos, lavina estetinį skonį. Patvirtinta, kad klasikos klausymasis kasdien daro poveikį vaikų smegenims. Be to, baletas stiprina nacionalinių šokio mokyklų tradicijas, taip ugdomas ir būsimas teatrų lankytojas ir žiūrovas.“
Per pastarąjį dešimtmetį baleto, kaip būrelio ir užklasinės veiklos, populiarumas išaugo kelis kartus – kasmet baleto mokyklos ruošia šimtus vaikų. Padidėjo ir baleto mokyklų paklausa. „Tikrai jaučiamas didelis susidomėjimas baletu“, – pripažįsta K. Sliesoraitienė, jau daug metų stebinti baleto mokyklų ir privačių šio šokio pamokų neslūgstančią bangą. Tai prieš 14 metų ją įkvėpė įkurti ir Lietuvos tarptautinę baleto akademiją, kurios filialuose Vilniuje ir Kaune kasmet baleto mokosi apie pusę tūkstančio vaikų.
„Baletas ilgai buvo gana uždaras, prieinamas tik tiems, kurie savo ateitį siejo su scena. Lūžis įvyko laisvėjant profesijoms, kai atsirado poreikis pasibandyti naujus dalykus, „pasimatuoti“ vieną ar kitą profesiją. Tai paskatino atidaryti pirmąją privačią baleto mokyklą, į kurią kviečiami ne tik profesionalų keliu norintys žengti būsimi baleto artistai, bet ir mėgėjai, norintys tiesiog šokti baletą dėl savęs“, – sako K. Sliesoraitienė.
Dauguma baleto mokyklų yra skirtos mėgėjams. 2009-aisiais įkurta keturioliktus metus sėkmingai veiklą vykdanti pirmoji privati baleto akademija Lietuvoje išskirtinė tuo, kad rengia ne tik mėgėjus, bet ir būsimus šio scenos meno profesionalus.
„LTBA yra viena iš nedaugelio, ruošianti ir mėgėjus, ir profesionalus. Drįstu manyti, kad atsiradusi galimybė mokytis baleto ne tik profesionaliai, bet ir mėgėjiškai prisidėjo prie tokio didžiulio susidomėjimo baletu, – svarsto pirmosios privačios baleto akademijos įkūrėja K. Sliesoraitienė. – Toli gražu ne visi vaikai planuoja tapti profesionaliais baleto šokėjais, tėvai irgi baiminasi anksti užkrauti tokį įsipareigojimą.“
Vis dėlto būsimiems profesionaliems baleto šokėjams LTBA yra puiki terpė tobulinti šokio meną.
„Esame savotiški valstybinės baleto mokyklos „donorai“, nes aukščiausiais rezultatais paruošiame norinčiuosius stoti į Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą. Neapsiribojame Lietuva: mūsų septyni vyresnių klasių mokiniai yra praėję tūkstantines atrankas ir mokosi pačiose garsiausiose pasaulio baleto mokyklose“, – džiaugiasi akademijos vadovė.
Galerija: Balerina
Publikuota: 2023-09-13 10:30:49
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kūno kultūros mokytoja: „Bijau bandyti naujas sporto šakas“ * Nurodymui pakeisti S. Nėries gatvių pavadinimus Taryba nepakluso
* Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: kam atiduosime savo balsą?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|