„Santaka“ / Vandens kokybės rodiklius nulemia įvairios priežastys

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Pjauna žolę traktoriuku, „trimeriu“, žoliapjove. Greitai ir kokybiškai. Tel. 8 670 09 975.
Galioja iki: 2024-05-30 16:48:44

Žemės Sausininkų k., Bartninkų sen. (apsėta kvietrugiais, išimtos pažymos iš NŽT). Tel. 0 614 06 069.
Galioja iki: 2024-06-01 13:25:32



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2023-09-14 16:34

Dalinkitės:  


Aplinkosaugininkas Vitas Bakas ir ekologas Darius Bunikis apžiūrėjo Paežerių pakrantę, tačiau nuotekų pėdsakų nerado.

Autorės nuotr.


Vandens kokybės rodiklius nulemia įvairios priežastys

Eglė MIČIULIENĖ


Šią vasarą ne vieną kartą skelbti blogi mikrobiologinių vandens tyrimų rezultatai ir dėl to pasipylę žmonių priekaištai paskatino pareigūnus apeiti Paežerių ežero pakrantes. Tačiau jokių vizualių žymių, iš kur į vandenį patenka teršalai, neaptikta.



Versijų – ne viena

Vilkaviškio rajone yra tik dvi maudyklos, kurių būklė ir vandens kokybė tikrinama kiekvieną šiltąjį sezoną kas dvi savaites. Sulaukus laboratorijos atsakymų, kad teršalai viršija higienos normas, mėginiai imami pakartotinai.

Buvo metų, kai tarša dažniau buvo nustatoma Vištyčio pliaže, tačiau šiemet šio ežero vandens mėginiai geri.

Tuo tarpu prie vakarinės miesto dalies prigludęs Paežerių ežeras poilsiautojams šiais metais nėra labai svetingas. Per visą karštąjį sezoną tik keletą savaičių vanduo atitiko higienos normas, o paimti bakteriologiniai mėginiai dažniausiai rodė didesnę ar mažesnę taršą žarniniais enterokokais.

Žmonės ėmė piktintis, kad užterštas vienintelis Vilkaviškio paplūdimys, bet niekas nesiima jokių veiksmų taršos šaltiniui nustatyti. Internete pasipylė įtarinėjimai, kad kažkas į ežerą leidžia nuotekas, komentatoriai tvirtino, jog pakrantėse kyšo iš sodybų, namų išvesti nuotekų vamzdžiai, kuriais tualetų turinys išbėga į ežerą. Kažkas tvirtino, kad pakrantės pilnos nežinia kieno, žmonių ar šunų, išmatų, kiti šaipėsi, jog norint švaraus vandens nereikia į jį įbridus atlikti gamtinių reikalų.





Apžiūrėjo ir vamzdžius

Praėjusią savaitę reidą aplink Paežerių ežerą surengė pareigūnai. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos ekologas Darius Bunikis ir Aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Vitas Bakas vaikštinėjo pakrantėmis tose vietose, kur yra sodų bendrijų teritorijos, gyvenamieji namai, vykdoma kokia nors veikla ir, žinoma, kur buvo įmanoma prieiti.

Iškart reikia pasakyti, jog nė vieno bent menkiausio požymio, kad į vandenį išleidžiami teršalai, niekur nenustatyta.

Poroje vietų aplinkosaugininkai rado vamzdžius. Nežinia, ar tai tie vamzdžiai, kuriuos minėjo aktyviai besipiktinantys vilkaviškiečiai, bet iš jų tikrai netekėjo jokie teršalai ir nebuvo jokios smarvės.

„Čia išvestas paviršinis (lietaus) vanduo, jokio pažeidimo nėra. Jeigu tai būtų buitinių nuotekų kanalizacijos išvedimas, tai net jei tuo metu ir nebėgtų fekalijos, vis tiek prie vamzdžio būtų likę nuotekų pėdsakų, būtų joms būdingas kvapas“, – aiškino Vitas Bakas.

Vienoje vietoje pareigūnai aptiko likučių senųjų įrenginių, kadaise atvestų nuo buvusios MSV nuotekų valyklos ar senosios katilinės, tačiau jie seniai nebenaudojami. Kita vertus, toks senas laužas paežerės nepuošia – jį turėtų sutvarkyti teritorijos savininkai.





Budi visą parą

Prie Paežerių ežero kyla nauji pastatai, tačiau šių namų savininkai, aplinkosaugininkų teigimu, pasistatę individualius nuotekų įrenginius.

Kad fekalijas į ežerą išleidžia sodų bendrijų nariai, pareigūnai taip pat nerado jokių įrodymų.

„Pagalvokime logiškai. Jei jau žmogus įsigijo ar pasistatė namelį prie ežero, vadinasi, jis nori laiką leisti prie vandens, o ne prie srutų balos. Negi pats sau po nosimi leisi nuotekas, kad vėliau jose maudytumeisi? Kita vertus, kad būtų užterštas toks kiekis vandens, jog nueitų iki pliažo teritorijos, turbūt turėtų įvykti nuotekų valyklos avarija“, – kalbėjo ekologas Darius Bunikis.

V. Bakas sakė, kad abstrakčios kalbos ar pabėdojimai socialiniuose tinkluose dar niekam naudos nedavė.

„Jei žmonės mato ar žino, kad kažkas į ežerą išleidžia nuotekas arba kitaip teršia aplinką, turėtų apie tai nedelsdami informuoti aplinkosaugą, skambinti numeriu 112. Yra visą parą budintys pareigūnai ir gavę tokio pobūdžio pranešimą nedelsdami atvyksta į vietą. Tačiau kol kas jokios informacijos apie Paežerių ežero teršimą nė karto negavome“, – sakė inspektorius.

Apžiūrėtas ir pats Vilkaviškio paplūdimys. Pakrantėje iš tiesų, kaip minėjo vilkaviškiečiai, pūpsojo nemenkos išmatų krūvelės. Bet aplinkosaugininkai paaiškino, jog taip „įspūdingai“ pakrantę teršia... gulbės.





Įšilęs vanduo – palanki terpė

Tad iš kur tuomet ežere atsiranda mikrobiologinė tarša? Pakalbinome Darnaus vystymosi instituto Tyrimų laboratorijos vedėją dr. Kęstutį Navicką.

Jis neatmetė nė vienos vilkaviškiečių iškeltos versijos: vanduo bakterijomis gali būti užkrėstas ir nuo patekusių nuotekų, ir nuo poilsiautojų ne vietoje atliekamų gamtinių reikalų, ir net nuo paukščių išmatų. Daug įtakos turi ir bakterijoms veistis palankūs orai, o mikrobiologinė tarša tiriama maudyklose, sekliausiose ežero vietose, kur vasarą vanduo sušyla labiausiai.

„Esant šiltesniam orui bakterijos dauginasi sparčiau, tarša išauga. Didelę įtaką daro ir fauna (antys, gulbės, kiti vandens paukščiai), ir besimaudančiųjų elgesys. Tyrimo rezultatai priklauso net ir nuo to, kurioje vietoje mėginys imamas. Pakrantėje, vandens paviršiuje, žarnyno bakterijų būna daugiau nei gilesniame sluoksnyje“, – aiškino mokslininkas.

Anot jo, joks natūralus vandens telkinys nėra atribotas nuo gyvūnų, vadinasi, ir nuo bakterijų. Tam tikras jų kiekis nėra pavojingas – tiesiog besimaudančiajam nereikia to vandens gerti.

„Natūralu, kad žmonės gyvena tarp bakterijų, ir būtų blogai, jei gyventume šiltnamio sąlygomis – tuomet neišsivystytų organizmo atsakas į bakteriologinę taršą. Žinoma, esant didesniam kiekiui bakterijų yra tikimybė, kad bus neigiamas poveikis sveikatai, ypač jei tokiame vandenyje maudosi vaikai, kurie to vandens gali ir gurkštelėti. Gal nieko labai blogo neatsitiks, bet jautresniam žmogui tikrai gali paskaudėti pilvą“, – kalbėjo dr. K. Navickas.



Didesnis pavojus – kitur

Vis dėlto mokslininkai teigia, kad už bakteriologinius teršalus, kurie išnyksta vykstant natūraliems ežero savivalos procesams, gamtai kur kas pavojingesnė yra cheminė tarša. Mikrobiologinė tarša daugiau pavojaus kelia žmogaus organizmui, o cheminė pavojinga ežerui kaip gamtos daliai. Ji lemia procesus, dėl kurių vandenyje mažėja deguonies, mąžta biologinė įvairovė ir telkinio natūrali galimybė apsivalyti. Kyla pavojus ežerui užželti, užpelkėti.

Priešingai, nei biologinės kilmės teršalai, fosforo tarša gali būti istorinė, susikaupusi vandens telkinyje per dešimtmečius, bet gali atsirasti ir per trumpą laiką, pavyzdžiui, atitekėti per upes. Dirbami laukai, tos pačios sodų bendrijos – iš ten galimai su lietaus vandeniu patenka trąšų likučiai, fosfatai. Tačiau kad šie faktai pasitvirtintų, vien monitoringo nepakanka, reikia atlikti mokslinius tyrimus.

Darnaus vystymosi institutas Vilkaviškio rajone atlieka aplinkos monitoringą, į kurį įeina ir Paežerių ežero vandens hidrocheminiai tyrimai. Tirdami bendrojo fosforo ir ištirpusio deguonies koncentraciją mokslininkai aiškinasi ekologinę vandens telkinio būklę.

Pagal šią programą tyrimai per vasarą atliekami tris kartus. Kaip sakė Tyrimų laboratorijos kokybės vadybininkas Ramūnas Markauskas, kol kas suvesti tik pirmojo Paežerių ežero vandens tyrimo rezultatai, ir jie nėra geri: bendrojo fosforo kiekis vandenyje stipriai viršija normą.



„Tačiau kol nėra vidutinių verčių, t. y. visų tyrimų rezultatų, išvadas apie šio ežero vandens ekologinę būklę daryti dar per anksti“, – teigė specialistas.





Galerija: Ežero pakrantės




Publikuota: 2023-09-14 16:34:23

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ir vilkaviškiečiai pasirinko dabartinį prezidentą G. Nausėdą
* Vilkaviškyje nuvilnijo Poezijos pavasaris
* Buvusi Bartninkų seniūnė labiausiai pasiilgs žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kurį variantą renkatės norėdami skaityti „Santaką“ internetu?
Prenumeruoju laikraščio PDF ilgesniam laikui.
Kai kada perku „Santakos“ PDF.
Skaitau PDF, kurį atsiunčia draugai.
Užsisakau pavienius straipsnius.
Svetainėje skaitau tai, kas duodama nemokamai.



Kalbos patarimai

Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai