„Santaka“ / „Vaitų riešutynėje“ dūzgia bitės ir ilsisi žmonės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Pjauna žolę traktoriuku, „trimeriu“, žoliapjove. Greitai ir kokybiškai. Tel. 8 670 09 975.
Galioja iki: 2024-05-30 16:48:44

Žemės Sausininkų k., Bartninkų sen. (apsėta kvietrugiais, išimtos pažymos iš NŽT). Tel. 0 614 06 069.
Galioja iki: 2024-06-01 13:25:32



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2023-09-14 16:46

Dalinkitės:  


Į vynuogėmis apsodintą pavėsinę Lina ir Saulius Vepštai pakviečia užeiti pro dekoratyvius vartus.

Autorės nuotr.


„Vaitų riešutynėje“ dūzgia bitės ir ilsisi žmonės

Toma BIRŠTONĖ


Sklypą, į kurį žmogus nebuvo įkėlęs kojos daugybę metų, kauniečiai Lina ir Sauliaus Vepštai pavertė jaukia sodyba – „Vaitų riešutyne“.



Jūrinis konteineris tapo būstu

Gyvenimą Kaune beveik tris dešimtmečius su šeima kurianti L. Vepštienė visuomet buvo gamtos vaikas. Šita meilė neišblėso, o noras turėti jaukų kampelį gamtoje sustiprėjo prieš keletą metų.

Vaitų kaime (Pilviškių sen.), kur dabar įkurta Vepštų sodyba, prabėgo Linos vaikystė. Penkių hektarų sklypą valdanti šeima dalį jo paveldėjo, dalį nusipirko. Pradžioje tai buvo plynas laukas, tačiau vaizdas sutuoktinių neišgąsdino.

Prieš penkerius metus kauniečiai neskubėdami ėmė kurti poilsio kampelį šeimai. Pradėjo nuo tvenkinio. Vėliau teko nuspręsti, kokio tipo namelyje jie norėtų poilsiauti. Kiek besvarstė, sutuoktinių neapleido mintys, kad reikia ieškoti tokio, kuris mūsų krašte dar nėra labai populiarus. Vepštai nusprendė: namą statys iš jūrinių konteinerių.

Pašnekovai patyrė, kad norint pasistatyti ekonomišką ir kokybišką namą iš jūrinių konteinerių reikia apsukrumo ir žinių. Nors pats jūrinis namelis kainuoja vos kelis tūkstančius eurų, jo apšiltinimas, vidaus įruošimas, panoraminiai langai ir kitos detalės atsiėjo nemažai.



Įrengiant būstą daug dirbo sodybos šeimininkas Saulius ir jo svainis Andrius. Ilgametė vyrų patirtis statybose labai pravertė įruošiant vidų. Daugiau nei 30 m² jūrinis konteineris suprojektuotas taip, kad jame patogiai gali gyventi keli asmenys. Išskirtinis namelio interjeras – Linos vaizduotės vaisius. Moteris turėjo viską sudėlioti taip, kad mažoje erdvėje tilptų svetainė, miegamasis bei vonios kambarys. Kurti interjerą moteriai patiko – ši veikla miela širdžiai.

Namelis ypatingas dėl jame esančios Himalajų druskų sienos. Veikiamos temperatūros ir drėgmės šios druskos daro sveikatinimo poveikį.



Paklausa nustebino

Kai šalį kaustė karantinas, Vepštai sugalvojo greta pastatyti antrą tokį patį namelį draugams, giminaičiams.

Lina stebėjosi: nereikėjo ilgai laukti, kol namelio nuoma pradėjo domėtis ir kiti žmonės. Nuo žiemos į „Vaitų riešutynę“ atvyksta svečių. Ramiai pailsėti atvažiuoja žmonių iš visos Lietuvos, neretai sulaukiama užsieniečių.

„Anksčiau galvodavau: kam žmogui važiuoti į kaimą? Didelis namelio užimtumas pradžioje mane labai stebino. Bet pripažįstu, kad stebėdamasi klydau. Žmonės nori būti gamtoje, atsipalaiduoti, ramiai praleisti laiką“, – kalbėjo L. Vepštienė.



Dvivietis svečių namelis yra tokio tipo kaip ir šeimininkų. 17 m² jūriniame konteineryje įrengtas miegamasis, virtuvės, valgomojo zona, dušas ir tualetas, oro kondicionavimo sistema. Prasidėjus karui Ukrainoje Vepštai šiame namelyje apgyvendino pabėgėlius – keturių asmenų šeimą.

Terasoje galima ilsėtis ant gultų, mėgautis ofuro vonia, pasikaitinti saunoje ir nerti į tvenkinį. Netoliese stovi lauko šachmatai, treniruokliai, yra grilio zona. Planuojamos mini golfo aikštelės.

„Dabar namelį projektuočiau taip, jog pasimėgauti poilsiu galėtų ir žmonės, sėdintys neįgaliojo vežimėliuose. Ir šios minties neatsisakau“, – teigė L. Vepštienė.

Sodybos aplinka – išpuoselėta. Auga nemažai krūmų, beržų, ąžuolų, pušų, guobų ir įvairių daugiamečių gėlių. Dalį augalų Vepštai atsivežė iš kitų sodybų. Į tokią naujakurių avantiūrą aplinkiniai žiūrėjo skeptiškai ir teigė, kad želdiniai, o ypač medžiai, neprigis – juk pažeistos šaknys. Vis dėlto apie 70 proc. augalų veši naujoje vietoje.

„Kurti želdinių pilną sodybą įkvėpė kelionėse pamatyti įvairių stilių sodai, parkai, gėlynai. Didžiulį įspūdį paliko japoniškas sodas Kretingos rajone. Ten supranti, ką gali žmogaus rankų darbas“, – teigė Lina.



Sutuoktiniai pripažįsta, jog kelių hektarų priežiūra užima nemažai laiko. Pasitaiko dienų, jog į sodybą atvykęs Saulius daugiau nei pusdienį pjauna veją. O kur dar kiti darbai...



Derliaus laukia po kelerių metų

Tik pradėję gvildenti sodybos idėją Vepštai suprato, kad didžiulį plotą reikia įveiklinti.

„Man rekomendavo sodinti pušų, ąžuolų ar kitų medžių. Nesu suvalkietis, bet iškart pagalvojau, o kam investuoti į tai, kas neatneš naudos?“ – šmaikštavo S. Vepštas. Pirmaisiais metais kelis hektarus užsėjo grūdinėmis kultūromis. Lina ir Saulius rimtai svarstė ir apie šilauogių auginimą.

Vis dėlto apgalvoję visus niuansus sutuoktiniai šios minties atsisakė, nusprendė, kad dalį sodybos paskirs graikiniams ir lazdynų riešutams. Dabar trijų hektarų plote auga per tūkstantį riešutmedžių.

Vepštai jau pamatė, kad riešutų auginimas reikalauja atsidavimo ir kantrybės. Graikinio riešutmedžio derliaus gali tekti palaukti nuo penkerių iki septynerių metų. Lazdynai riešutus nokina greičiau – maždaug po poros metų jau yra ką paragauti.

Pradėdami auginti riešutmedžius Saulius ir Lina žinių neturėjo. Daug informacijos suteikė ilgamečiai riešutų augintojai, iš kurių jiedu pirko sodinukus.

Nors graikinį riešutmedį Saulius Vepštas vadina tinginių medžiu, darbo tūkstantiniame riešutyne – per akis. Riešutmedžius keletą kartų per sezoną reikia tręšti, purkšti nuo kenkėjų, genėti ir laistyti. Riešutyne įrengta laistymo sistema, o atėjus darbymečiui į talką kviečiama visa Vepštų šeima.

Kad ir kaip Saulius prižiūrėjo riešutyną, tačiau šį pavasarį gamta parodė nagus. Šalnos pasikandžiojo, ir nuostolių išvengti nepavyko. Trečdalis riešutmedžių nušalo, todėl rudenį reikės atsodinti naujais sodinukais.

Saulius ir jo žmona Lina teigia, kad riešutmedžių sodai – investicija kelioms kartoms, nes derlių augalai duos ne vieną dešimtmetį. Vepštai įsitikinę, kad kai sulauks gausaus graikinių ir lazdynų riešutų derliaus, tada ir sugalvos, kur jį dėti.



Pavėsinių sienomis lipa vynuogės

Retas kiemas apsieina be pavėsinės. Vepštų sodyboje jų stovi net kelios ir visos apsodintos vynuogėmis.

Pradžioje šeimininkai pasodino dvejopų vynuogių, vėliau valdas papildė dar penkiomis įvairiaspalvėmis rūšimis. Tikimasi, kad skirtingais mėnesiais uogas sunokinantys ir lapų spalvas keičiantys vynuogienojai už kelerių metų savo grožiu ir skoniais apgaubs pavėsines.

Nors mūsų klimato sąlygos skiriasi nuo esančiųjų pietuose, anot pašnekovų, vynuogių užsiauginti tikrai įmanoma. Ruduo – pats derliaus metas, todėl dabar į „Vaitų riešutynę“ atvykstantys svečiai gali tiesiai nuo krūmo skinti uogas ir jomis mėgautis.



Pora neatmeta galimybės iš sodyboje augančių vynuogių ateityje daryti vyną. Juolab kad pats Saulius labai domisi įvairių užpiltinių receptūromis, o kartais ir paeksperimentuoja.



Ne verslas, o pramoga

Šalia visų išvardytų darbų Vepštai dar randa laiko ir bitėms, kurių turi penkias šeimas. Jiedu baigė bitininkystės mokymus, kuriuose buvo ir teorijos, ir praktikos. Darboholiku save vadinantis Saulius neslepia, kad bitynui skiria nemažai laiko, nes pats tvarko avilius, maitina bites, suka medų. Pernai jam pavyko išsukti apie 200 kg medaus. Šiemet tokio didelio kiekio nesitikima, nes po žiemos bičių šeimų liko perpus mažiau.

Viena iš priežasčių, kodėl „Vaitų riešutynėje“ atsirado bičių, ta, kad jos reikalingos apdulkinti žydinčius lazdynus. Šeima bitėms šiemet irgi pasigerino – laisvus žemės plotus pavasarį apsėjo mišiniu, kuris užaugo į margaspalvę žydinčią pievą. Vietinio bityno medumi pavaišinami ir į sodybą atvykę poilsiautojai.

„Iš visko, ką puoselėjame, galėtume pragyventi, tačiau tada tektų atsisakyti kitų veiklų ir pasukti galvas, kur realizuoti derlių, kokį išskirtinį produktą pasiūlyti pirkėjui. Šiuo metu apie tai tikrai negalvojame, bet niekas nežino, kaip bus vėliau, – kalbėjo S. Vepštas. – Tikriausiai todėl, kad į darbą sodyboje žiūrime kaip į pramogą, jis mums atneša labai daug džiaugsmo ir moralinio pasitenkinimo.“







Galerija: „Vaitų riešutynė“




Publikuota: 2023-09-14 16:46:52

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ir vilkaviškiečiai pasirinko dabartinį prezidentą G. Nausėdą
* Vilkaviškyje nuvilnijo Poezijos pavasaris
* Buvusi Bartninkų seniūnė labiausiai pasiilgs žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kurį variantą renkatės norėdami skaityti „Santaką“ internetu?
Prenumeruoju laikraščio PDF ilgesniam laikui.
Kai kada perku „Santakos“ PDF.
Skaitau PDF, kurį atsiunčia draugai.
Užsisakau pavienius straipsnius.
Svetainėje skaitau tai, kas duodama nemokamai.



Kalbos patarimai

Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai