|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2023-09-18 17:19
„Baletas – tai du viename: nauda ir kūnui, kuris gauna krūvio, ir sielai, nes klasikinė muzika daro teigiamą poveikį smegenims, lavinamas vaikų estetinis skonis“, – įsitikinusi baleto akademijos įkūrėja Kristina Sliesoraitienė.Domo RIMEIKOS nuotr.
Baletui pastaraisiais metais išgyvenant tikrąjį aukso amžių, į mokyklas ir būrelius plūsta tūkstančiai norinčiųjų „pasimatuoti“ šokėjo profesiją – tiek mergaičių, tiek berniukų. Į profesionalią sceną įžengs ne visi, tačiau baleto pedagogai tikina, kad baletas tiek lavina kūną, tiek ugdo asmenybę, estetinį skonį, laikyseną ir graciją, todėl jį rekomenduoja įvairaus amžiaus, fizinių duomenų ir sugebėjimų vaikams. Baleto pamokų paklausa padidėjusi ne tik šalies didmiesčiuose, todėl kai kurios mokyklos jau planuoja naujus mokslo metus pradėti ir regionuose. Lietuvos tarptautinės baleto akademijos (LTBA) filialas nuo spalio pradeda veikti ir Vilkaviškyje. Baleto pamokos du kartus per savaitę vyks Vilkaviškio sporto ir pramogų centre (Sporto g. 3). Seniausios Lietuvoje baleto mokyklos įkūrėja ir vadovė Kristina Sliesoraitienė teigia pastebinti, kad baleto mokyklų poreikis jau kelerius metus auga ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. „Iki šiol LTBA filialus turėjome Vilniuje ir Kaune. Tačiau poreikis mokytis baleto aktualus ne tik didžiųjų miestų gyventojams, bet ir regionuose“, – teigė K. Sliesoraitienė, trejus metus brandinusi mintį įkurti akademijos filialus kituose Lietuvos miestuose. Atsižvelgdama į mažesnių miestų poreikius, nuo šio sezono LTBA steigia filialus Panevėžyje, Kėdainiuose ir Alytuje, o nuo spalio baleto pamokas galės lankyti ir Vilkaviškio bei Šilutės mažieji gyventojai – 4–6 ir 7–9 metų vaikai. „Seniai norėjau, kad klasika ir kokybiškas baletas atkeliautų ir į regionus“, – lūkesčiais dalijosi LTBA įkūrėja ir vadovė K. Sliesoraitienė, naują sezoną pradedanti jau keliuose Lietuvos miestuose ir nežadanti sustoti. Kaip rodo įvairūs moksliniai tyrimai, fizinis įvairių amžiaus grupių vaikų aktyvumas drastiškai mažėja visame pasaulyje, vaikai tampa vis pasyvesni. 2020 m. Higienos instituto atlikto tyrimo duomenimis, po pamokų fiziškai aktyvūs (ne mažiau kaip 60 minučių kasdien) yra apie 13,6 proc. Lietuvos vaikų. Net 25 proc. mokinių kasdien prie ekranų praleidžia 4 valandas ir ilgiau. Džiugina tai, kad Lietuvoje vis daugiau mokinių lanko fizinio aktyvumo, sporto būrelius, o tėvai ieško įvairių savo vaikų aktyvumo skatinimo formų. „Šiuolaikiniai vaikai – nejudrūs, daug laiko praleidžia prie ekranų ir mokydamiesi. Manau, baletas „ant bangos“ todėl, kad atliepia vaikų ir tėvų poreikius“, – svarstė K. Sliesoraitienė. Daugiau kaip 30 metų pedagoginio darbo patirties turinti buvusi šokėja pabrėžė, kad galimybė rinktis šokti baletą savo malonumui leidžia į jį žiūrėti kaip į laisvalaikio leidimo būdą bei puikią progą didinti vaikų fizinį aktyvumą. „Baletas, kaip sakau, yra du viename: nauda ir kūnui, kuris gauna krūvio, ir sielai, – teigė K. Sliesoraitienė. – Akademinis mokslas lavina kairįjį smegenų pusrutulį, o dešinysis gauna krūvio rečiau. Įrodyta, kad baletas, kaip ir dailės ar muzikos pamokos, lavina būtent dešinįjį smegenų pusrutulį. Tačiau meninio ugdymo pamokoms mokykloje dažnai neskiriama pakankamai dėmesio.“ K. Sliesoraitienė išskyrė ir klasikinės muzikos poveikį smegenims: „Baletas pratina prie klasikinės muzikos, sudėtingos choreografijos, lavina estetinį skonį. Patvirtinta, kad klasikos klausymasis kasdien daro poveikį vaikų smegenims. Be to, baletas stiprina nacionalinių šokio mokyklų tradicijas, taip ugdomas ir būsimas teatrų lankytojas bei žiūrovas.“ Per pastarąjį dešimtmetį baleto, kaip būrelio ir užklasinės veiklos, populiarumas išaugo kelis kartus – kasmet baleto mokyklos ugdo šimtus vaikų. Padidėjo ir baleto mokyklų paklausa. „Tikrai jaučiamas didelis susidomėjimas baletu“, – pripažino K. Sliesoraitienė, jau daug metų stebinti baleto mokyklų ir privačių šio šokio pamokų neslūgstančią bangą. Tai prieš 14 metų ją įkvėpė įkurti ir Lietuvos tarptautinę baleto akademiją, kurios filialuose Vilniuje ir Kaune kasmet baleto mokosi apie pusė tūkstančio vaikų. „Baletas ilgai buvo gana uždaras, prieinamas tik tiems, kurie savo ateitį siejo su scena. Lūžis įvyko laisvėjant profesijoms, kai atsirado poreikis pasibandyti naujus dalykus, „pasimatuoti“ vieną ar kitą profesiją. Tai paskatino atidaryti pirmąją privačią baleto mokyklą, į kurią kviečiami ne tik profesionalų keliu siekiantys žengti būsimi baleto artistai, bet ir mėgėjai, norintys tiesiog šokti baletą dėl savęs. Juk toli gražu ne visi vaikai planuoja tapti profesionaliais baleto šokėjais, tėvai irgi baiminasi anksti užkrauti jiems tokį įsipareigojimą“, – sakė K. Sliesoraitienė. LTBA yra viena iš nedaugelio mokyklų, ruošiančių ir mėgėjus, ir profesionalus. Vis dėlto privati akademija yra savotiška valstybinės baleto mokyklos „donorė“, nes aukščiausiais rezultatais paruošia norinčiuosius stoti į Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą. „Neapsiribojame Lietuva: septyni mūsų vyresnių klasių mokiniai yra perėję tūkstantines atrankas ir mokosi pačiose garsiausiose pasaulio baleto mokyklose“, – džiaugėsi akademijos vadovė. Užsk. 1751
Galerija: Baleto mokykla
Publikuota: 2023-09-18 17:19:47 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį * Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|