|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-09-25 16:01
|
|
|
Susitikę su Lietuvos ambasadoriumi Sakartvele Andriumi Kalindra (viduryje) mūsų rajono atstovai (iš kairės) Žilvinas Gelgota, Daiva Riklienė, Algirdas Neiberka bei Daiva Černiuvienė dovanų įteikė įrėmintą Lietuvos himną.
Andrius GRYGELAITIS
Neseniai mūsų rajono Savivaldybės delegacija grįžo iš penkių dienų vizito Sakartvele. Apie viešnagės tikslus, užkulisius bei patirtus įspūdžius „Santakos“ laikraščio skaitytojams sutiko papasakoti rajono meras Algirdas NEIBERKA.
Sutarė bendradarbiauti
Į pietų Sakartvele esantį Marneulio miestą kartu su rajono vadovu A. Neiberka keliavo vicemerė Daiva Riklienė bei Savivaldybės tarybos nariai Daiva Černiuvienė ir Žilvinas Gelgota. Susitikimo metu buvo pasirašytas susitarimas, įpareigojantis tęsti užsimezgusią dviejų savivaldybių partnerystę. Tikimasi, kad dar šiais metais, suderinus oficialios bendradarbiavimo sutarties detales bei gavus savivaldybių tarybų pritarimus, bus pasirašytas ir oficialus bendradarbiavimo dokumentas.
Užmegzti glaudžius ryšius Vilkaviškio ir Marneulio savivaldybėms pasiūlė Lietuvos ambasados Sakartvele atstovai. Dar praėjusiais metais pirmą kartą Marneulyje viešėjęs A. Neiberka sutarė dėl atsakomojo kartvelų vizito į Vilkaviškį, tačiau jis taip ir neįvyko. Šiemet Marneulio savivaldybės atstovai vilkaviškiečius pas save pasikvietė dar sykį.
Per penkias dienas trukusį vizitą mūsų rajono delegacija turėjo galimybę iš arti pažinti būsimų partnerių miestą, gyventojus, vietinius verslus, įvairias įstaigas, pabendrauti su valdžios atstovais. Vilkaviškio rajono delegacija spėjo sudalyvauti ir Marnuelio miesto šventėje, kuri priminė tradicinę mūsų žemdirbių šventę. Verta paminėti, kad šią šventę kartvelai sugalvojo rengti likus tik savaitei iki mūsiškių vizito.
Šiltas priėmimas
Pietų Sakartvele įsikūrusiame Marneulyje gyvena maždaug 20 tūkst. žmonių. Visoje savivaldybėje gyventojų skaičius viršija 130 tūkst. Tai – vos 30 km nuo sostinės Tbilisio įsikūręs miestas, esantis prie pat sienos su Armėnija bei Azerbaidžanu. Įdomu tai, kad net 83 proc. Marneulio gyventojų – azerbaidžanietiškos kilmės.
„Jie, kaip ir mes, – pasienio kraštas. Dėl šios priežasties mums gali atsiverti galimybių įgyvendinti nemažai bendrų projektų. Galvojame, apie partnerystę kultūros, sporto, kai kuriose kitose srityse. Sakartvele daug kur plevėsuoja Europos Sąjungos vėliavos. Ši šalis labai nori tapti bendrijos nare, tačiau, aišku, jai dar teks nueiti ilgą kelią. Kartvelai jau dabar įgyvendina nemažai ES remiamų projektų, tad neabejoju, kad kai kuriuos iš jų ateityje bus galima realizuoti bendradarbiaujant su Vilkaviškio savivaldybe“, – svarstė A. Neiberka.
Jis teigė, kad tiek vilkaviškiečiai, tiek Marneulio gyventojai tikrai turėtų, ko pasimokyti vieni iš kitų. Labiausiai kraštiečių delegaciją pakerėjo kartvelų svetingumas. Legendų apie jį tikriausiai visi esame girdėję, tačiau tai patirti savo kailiu – neįkainojama patirtis. Meras pasakojo, kad vietinių gyventojų vaišingumui nėra ribų.
„Dažnai per oficialius pietus ant stalų nelabai tilpdavo pilnos maisto lėkštės, tad jas vietiniai kraudavo ant kitų lėkščių. Be ilgų gruziniškų tostų taip pat nebuvo apsieita. Pas mus įprasta, kad svečius lydi vos keletas vietinių atstovų, o ten tie, kurie mus sutiko, tie ir lydėjo visą viešnagės laiką. Kartvelai pasirodė labai šilti ir draugiški žmonės“, – teigė rajono vadovas.
Jis pasakojo, kad vietiniai gyventojai, priklausomai nuo asmeninių santykių, sveikinasi penkiais skirtingais būdais: linkteli galvą, spaudžia vienas kitam rankas, uždeda ranką ant rankos, apsikabina ir bučiuojasi. Rajono vadovas juokėsi, kad viešnagės metu teko patirti visus būdus.
Vis dar įbauginti
Kaip ir Vilkaviškio, taip ir Marneulio savivaldybėje nemaža dalis gyventojų verčiasi žemės ūkiu. Skiriasi tik auginamos kultūros. Kartvelai daugiausiai augina vynuoges, pomidorus, kitas daržoves. Šis kraštas išsiskiria savo lygumomis, nors pačioje šalyje dominuoja kalnai.
Marneulyje yra karinis oro uostas, kurį 2008 m. buvo subombardavę Rusijos lėktuvai. Nors kariniai veiksmai jau nevyksta, tačiau okupantai iki šiol vis dar laiko užėmę penktadalį Sakartvelo teritorijos.
„Mums pasirodė, kad vietiniai gyventojai vis dar yra labai įbauginti prieš 15 metų jų šalyje vykusių įvykių. Net ir apie karą Ukrainoje jie kalba nenoriai, linki taikos, tačiau į ilgesnes diskusijas nesileidžia“, – stebėjosi A. Neiberka.
Kuomet 2008 m. Rusija užpuolė Sakartvelą, lietuviai buvo vieni didžiausių kartvelų palaikytojų. Tą vietiniai gyventojai atsimena iki šiol ir mūsų šalį laiko broliška tauta.
Meras pastebėjo, kad dalis gyventojų iki dabar garbina buvusį Sovietų Sąjungos diktatorių Staliną, kuris pagal tautybę buvo kartvelas. Jam skirtų paminklų šalyje nėra, tačiau kai kuriuose namuose galima surasti tebekabančių portretų. Tiesa, kito kartvelo, vieno pagrindinių masinių sovietinių represijų organizatorių Lavrentijaus Berijos vietiniai žmonės gėdijasi.
Nėra viduriniosios klasės
Vizito metu mūsų rajono delegacija susitiko su Lietuvos ambasadoriumi Sakartvele Andriumi Kalindra, lankėsi viešojoje bibliotekoje, kultūros namuose, vietinių amatų centre, vienuolyne, grūdų perdirbimo įmonėje, netgi sudalyvavo mokslo metų pradžios šventėje. Įdomu tai, kad Sakartvele mokslo metai prasideda rugsėjo 15 d. Tiesa, jie ir tęsiasi šiek tiek ilgiau nei mūsų šalyje.
Vilkaviškiečiai turėjo galimybę pažinti ne vien Marneulį ir jo apylinkes, bet ir nemažą dalį šalies. Atskridę į Sakartvelą jie nusileido Kutaisio oro uoste, kuris yra maždaug už 300 km nuo Marneulio.
„Važiuodami pastebėjome, kad šalyje vyksta labai daug kelių statybos darbų. Vėliau išsiaiškinome, kad darbai turėtų būti baigti 2024 m., tačiau patys kartvelai jau kalba, kad taip tikrai neįvyks. Kelius pas juos tiesia kinai. Per kalnus kasami tuneliai, statomi nauji tiltai. Ateityje kelių infrastruktūra tikrai bus pagerinta, tačiau dabar, ypač važiuojant per miestus, dažnai tenka ilgai stovėti kamščiuose. Keliaudami per šalį pamatėme ir Lietuvai gana neįprastų vaizdų – net autostradose galima sutikti karvių ar, dar įdomiau, kiaulių“, – juokėsi Algirdas Neiberka.
Miestų gatvėse galima pamatyti ir kitų gyvūnų. Ypač daug benamių šunų. Tiesa, visi jie sterilizuoti, suženklinti, aplinkiniams nekeliantys jokio pavojaus.
Meras pastebėjo, kad Sakartvele įvairių prekių kainos nelabai skiriasi nuo lietuviškų, nors vidutinis vietinių gyventojų darbo užmokestis siekia vos 500–600 eurų. Dėl to nemaža dalis kartvelų vyksta apsipirkti į Turkiją, nors kartais važiuoti iki jos tenka ne vieną šimtą kilometrų. Galima sakyti, kad Sakartvele nėra viduriniosios klasės žmonių. Dalis jų gyvena itin prabangiai, o likę murkdosi skurde.
Laukia Vilkaviškyje
Mūsų delegacijos atstovai pastebėjo, kad dabartinis Sakartvelo jaunimas jau beveik nesupranta rusiškai. Tiesa, vyresniosios kartos atstovai su užsieniečiais bendrauja tik šia kalba.
Vilkaviškiečius domino ne tik kartvelų gyvenimo ypatumai, bet ir politikos užkulisiai. A. Neiberka teigė susidaręs įspūdį, kad jų vietinės Tarybos pirmininkas Amiranas Giorgadze, kuris visą laiką ir lydėjo mūsiškių delegaciją, turi netgi daugiau galių už vietinį merą.
Jau kitais metais Sakartvele vyks rinkimai į parlamentą. Iki šiol šalyje vyravo panaši rinkimų sistema, kaip ir pas mus, kuomet dalis parlamentarų išrenkama vienmandatėse apygardose, o dalis – daugiamandatėse. Visgi Sakartvele šios sistemos ketinama atsisakyti.
„Jau nuo ateinančių rinkimų parlamentarai turėtų būti renkami tik daugiamandatėse apygardose. Taip praktiškai bus užkirsta galimybė į valdžią patekti mažų regionų lyderiams“, – stebėjosi A. Neiberka.
Atsisveikindami su kartvelais vilkaviškiečiai sutarė artimiausiu metu susitikti dar kartą. Greičiausiai – Vilkaviškyje. Galbūt tai pavyks padaryti lapkričio viduryje. Tikimasi, kad būtent tada tarp Vilkaviškio ir Marneulio atstovų bus pasirašyta oficiali bendradarbiavimo sutartis.
Dar greičiau tokį patį dokumentą tikimasi pasirašyti su Lenkijos Suvalkų miestu.
„Turėti partnerių visada yra gerai. Taip lengviau dalyvauti projektuose, realizuoti pačius įvairiausius sumanymus. Prieš kurį laiką lankiausi Lenkijos Olecko mieste, kuriame susitikau su Prancūzijos Marly miesto atstovais. Vilkaviškis, Oleckas ir Marly taip pat yra partneriai. Tos viešnagės metu kaip tik ir pradėjome kalbėtis apie bendrus projektus, kurie turės naudos ir mūsų rajonui. Žinau, kad partnerystė su Suvalkais ar Marneuliu taip pat bus naudinga visoms pusėms“, – neabejojo rajono meras A. Neiberka.
Neseniai mūsų rajono Savivaldybės delegacija grįžo iš penkių dienų vizito Sakartvele. Apie viešnagės tikslus, užkulisius bei patirtus įspūdžius „Santakos“ laikraščio skaitytojams sutiko papasakoti rajono meras Algirdas NEIBERKA. |
Į pietų Sakartvele esantį Marneulio miestą kartu su rajono vadovu A. Neiberka keliavo vicemerė Daiva Riklienė bei Savivaldybės tarybos nariai Daiva Černiuvienė ir Žilvinas Gelgota. Susitikimo metu buvo pasirašytas susitarimas, įpareigojantis tęsti užsimezgusią dviejų savivaldybių partnerystę. Tikimasi, kad dar šiais metais, suderinus oficialios bendradarbiavimo sutarties detales bei gavus savivaldybių tarybų pritarimus, bus pasirašytas ir oficialus bendradarbiavimo dokumentas.
Užmegzti glaudžius ryšius Vilkaviškio ir Marneulio savivaldybėms pasiūlė Lietuvos ambasados Sakartvele atstovai. Dar praėjusiais metais pirmą kartą Marneulyje viešėjęs A. Neiberka sutarė dėl atsakomojo kartvelų vizito į Vilkaviškį, tačiau jis taip ir neįvyko. Šiemet Marneulio savivaldybės atstovai vilkaviškiečius pas save pasikvietė dar sykį.
Per penkias dienas trukusį vizitą mūsų rajono delegacija turėjo galimybę iš arti pažinti būsimų partnerių miestą, gyventojus, vietinius verslus, įvairias įstaigas, pabendrauti su valdžios atstovais. Vilkaviškio rajono delegacija spėjo sudalyvauti ir Marnuelio miesto šventėje, kuri priminė tradicinę mūsų žemdirbių šventę. Verta paminėti, kad šią šventę kartvelai sugalvojo rengti likus tik savaitei iki mūsiškių vizito.
Pietų Sakartvele įsikūrusiame Marneulyje gyvena maždaug 20 tūkst. žmonių. Visoje savivaldybėje gyventojų skaičius viršija 130 tūkst. Tai – vos 30 km nuo sostinės Tbilisio įsikūręs miestas, esantis prie pat sienos su Armėnija bei Azerbaidžanu. Įdomu tai, kad net 83 proc. Marneulio gyventojų – azerbaidžanietiškos kilmės.
„Jie, kaip ir mes, – pasienio kraštas. Dėl šios priežasties mums gali atsiverti galimybių įgyvendinti nemažai bendrų projektų. Galvojame, apie partnerystę kultūros, sporto, kai kuriose kitose srityse. Sakartvele daug kur plevėsuoja Europos Sąjungos vėliavos. Ši šalis labai nori tapti bendrijos nare, tačiau, aišku, jai dar teks nueiti ilgą kelią. Kartvelai jau dabar įgyvendina nemažai ES remiamų projektų, tad neabejoju, kad kai kuriuos iš jų ateityje bus galima realizuoti bendradarbiaujant su Vilkaviškio savivaldybe“, – svarstė A. Neiberka.
Jis teigė, kad tiek vilkaviškiečiai, tiek Marneulio gyventojai tikrai turėtų, ko pasimokyti vieni iš kitų. Labiausiai kraštiečių delegaciją pakerėjo kartvelų svetingumas. Legendų apie jį tikriausiai visi esame girdėję, tačiau tai patirti savo kailiu – neįkainojama patirtis. Meras pasakojo, kad vietinių gyventojų vaišingumui nėra ribų.
„Dažnai per oficialius pietus ant stalų nelabai tilpdavo pilnos maisto lėkštės, tad jas vietiniai kraudavo ant kitų lėkščių. Be ilgų gruziniškų tostų taip pat nebuvo apsieita. Pas mus įprasta, kad svečius lydi vos keletas vietinių atstovų, o ten tie, kurie mus sutiko, tie ir lydėjo visą viešnagės laiką. Kartvelai pasirodė labai šilti ir draugiški žmonės“, – teigė rajono vadovas.
Jis pasakojo, kad vietiniai gyventojai, priklausomai nuo asmeninių santykių, sveikinasi penkiais skirtingais būdais: linkteli galvą, spaudžia vienas kitam rankas, uždeda ranką ant rankos, apsikabina ir bučiuojasi. Rajono vadovas juokėsi, kad viešnagės metu teko patirti visus būdus.
Kaip ir Vilkaviškio, taip ir Marneulio savivaldybėje nemaža dalis gyventojų verčiasi žemės ūkiu. Skiriasi tik auginamos kultūros. Kartvelai daugiausiai augina vynuoges, pomidorus, kitas daržoves. Šis kraštas išsiskiria savo lygumomis, nors pačioje šalyje dominuoja kalnai.
Marneulyje yra karinis oro uostas, kurį 2008 m. buvo subombardavę Rusijos lėktuvai. Nors kariniai veiksmai jau nevyksta, tačiau okupantai iki šiol vis dar laiko užėmę penktadalį Sakartvelo teritorijos.
„Mums pasirodė, kad vietiniai gyventojai vis dar yra labai įbauginti prieš 15 metų jų šalyje vykusių įvykių. Net ir apie karą Ukrainoje jie kalba nenoriai, linki taikos, tačiau į ilgesnes diskusijas nesileidžia“, – stebėjosi A. Neiberka.
Kuomet 2008 m. Rusija užpuolė Sakartvelą, lietuviai buvo vieni didžiausių kartvelų palaikytojų. Tą vietiniai gyventojai atsimena iki šiol ir mūsų šalį laiko broliška tauta.
Meras pastebėjo, kad dalis gyventojų iki dabar garbina buvusį Sovietų Sąjungos diktatorių Staliną, kuris pagal tautybę buvo kartvelas. Jam skirtų paminklų šalyje nėra, tačiau kai kuriuose namuose galima surasti tebekabančių portretų. Tiesa, kito kartvelo, vieno pagrindinių masinių sovietinių represijų organizatorių Lavrentijaus Berijos vietiniai žmonės gėdijasi.
Vizito metu mūsų rajono delegacija susitiko su Lietuvos ambasadoriumi Sakartvele Andriumi Kalindra, lankėsi viešojoje bibliotekoje, kultūros namuose, vietinių amatų centre, vienuolyne, grūdų perdirbimo įmonėje, netgi sudalyvavo mokslo metų pradžios šventėje. Įdomu tai, kad Sakartvele mokslo metai prasideda rugsėjo 15 d. Tiesa, jie ir tęsiasi šiek tiek ilgiau nei mūsų šalyje.
Vilkaviškiečiai turėjo galimybę pažinti ne vien Marneulį ir jo apylinkes, bet ir nemažą dalį šalies. Atskridę į Sakartvelą jie nusileido Kutaisio oro uoste, kuris yra maždaug už 300 km nuo Marneulio.
„Važiuodami pastebėjome, kad šalyje vyksta labai daug kelių statybos darbų. Vėliau išsiaiškinome, kad darbai turėtų būti baigti 2024 m., tačiau patys kartvelai jau kalba, kad taip tikrai neįvyks. Kelius pas juos tiesia kinai. Per kalnus kasami tuneliai, statomi nauji tiltai. Ateityje kelių infrastruktūra tikrai bus pagerinta, tačiau dabar, ypač važiuojant per miestus, dažnai tenka ilgai stovėti kamščiuose. Keliaudami per šalį pamatėme ir Lietuvai gana neįprastų vaizdų – net autostradose galima sutikti karvių ar, dar įdomiau, kiaulių“, – juokėsi Algirdas Neiberka.
Miestų gatvėse galima pamatyti ir kitų gyvūnų. Ypač daug benamių šunų. Tiesa, visi jie sterilizuoti, suženklinti, aplinkiniams nekeliantys jokio pavojaus.
Meras pastebėjo, kad Sakartvele įvairių prekių kainos nelabai skiriasi nuo lietuviškų, nors vidutinis vietinių gyventojų darbo užmokestis siekia vos 500–600 eurų. Dėl to nemaža dalis kartvelų vyksta apsipirkti į Turkiją, nors kartais važiuoti iki jos tenka ne vieną šimtą kilometrų. Galima sakyti, kad Sakartvele nėra viduriniosios klasės žmonių. Dalis jų gyvena itin prabangiai, o likę murkdosi skurde.
Mūsų delegacijos atstovai pastebėjo, kad dabartinis Sakartvelo jaunimas jau beveik nesupranta rusiškai. Tiesa, vyresniosios kartos atstovai su užsieniečiais bendrauja tik šia kalba.
Vilkaviškiečius domino ne tik kartvelų gyvenimo ypatumai, bet ir politikos užkulisiai. A. Neiberka teigė susidaręs įspūdį, kad jų vietinės Tarybos pirmininkas Amiranas Giorgadze, kuris visą laiką ir lydėjo mūsiškių delegaciją, turi netgi daugiau galių už vietinį merą.
Jau kitais metais Sakartvele vyks rinkimai į parlamentą. Iki šiol šalyje vyravo panaši rinkimų sistema, kaip ir pas mus, kuomet dalis parlamentarų išrenkama vienmandatėse apygardose, o dalis – daugiamandatėse. Visgi Sakartvele šios sistemos ketinama atsisakyti.
„Jau nuo ateinančių rinkimų parlamentarai turėtų būti renkami tik daugiamandatėse apygardose. Taip praktiškai bus užkirsta galimybė į valdžią patekti mažų regionų lyderiams“, – stebėjosi A. Neiberka.
Atsisveikindami su kartvelais vilkaviškiečiai sutarė artimiausiu metu susitikti dar kartą. Greičiausiai – Vilkaviškyje. Galbūt tai pavyks padaryti lapkričio viduryje. Tikimasi, kad būtent tada tarp Vilkaviškio ir Marneulio atstovų bus pasirašyta oficiali bendradarbiavimo sutartis.
Dar greičiau tokį patį dokumentą tikimasi pasirašyti su Lenkijos Suvalkų miestu.
„Turėti partnerių visada yra gerai. Taip lengviau dalyvauti projektuose, realizuoti pačius įvairiausius sumanymus. Prieš kurį laiką lankiausi Lenkijos Olecko mieste, kuriame susitikau su Prancūzijos Marly miesto atstovais. Vilkaviškis, Oleckas ir Marly taip pat yra partneriai. Tos viešnagės metu kaip tik ir pradėjome kalbėtis apie bendrus projektus, kurie turės naudos ir mūsų rajonui. Žinau, kad partnerystė su Suvalkais ar Marneuliu taip pat bus naudinga visoms pusėms“, – neabejojo rajono meras A. Neiberka.
Galerija: Sakartvelas
Publikuota: 2023-09-25 16:01:57
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|