|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Didikų drabužiais pasipuošęs Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus etninės kultūros specialistas Andrius Milinkevičius aprodė kiaulidės pastatą.
Autorės nuotr.
Paežerių dvaro sodyboje įvyko Europos paveldo diena „Gyvasis paveldas: meistriškumo laboratorija“. Renginio tikslas – parodyti restauratorių darbus, prikeliančius paveldo objektus naujam gyvenimui.
Kiaulidėse – amatų centras
„Lietuva ir visa Europa yra labai turtinga paveldo objektų. Europos paveldo dienos – gera proga tuos objektus analizuoti, susipažinti su juos kūrusiais architektais, parodyti visą jų įvairovę ir turtingą istoriją, kad pažinę vėliau suvoktume, ką kiekvienas laikotarpis ir epocha davė mūsų šaliai“, – kalbėjo kultūros renginių organizatorė Kristina Šneiderienė.
Renginys prasidėjo Paežerių dvaro sodybos kiaulidės pastato tvarkybos darbų apžvalga, kurią pristatė Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus etninės kultūros specialistas Andrius Milinkevičius.
„Pravažiuodamas šia gatve aš į rūmus nežiūrėdavau. Man tvartukai visada buvo ta jauki, šilta vieta. Būdavo labai gaila matyti jų varganą būklę. Labai džiugu, kad prasidėjo šis projektas“, – kalbėjo A. Milinkevičius.
Etninės kultūros specialistas pristatė jau padarytus ir numatytus kiaulidės restauravimo darbus. Sutvarkius buvusią dvaro kiaulidę patalpose planuojama įkurti amatų centrą.
Pristatė kostiumus
Antroje renginio dalyje vyko XIII–XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų kostiumų rekonstrukcijos pristatymas. Per trejus metus trukusį projektą buvo rekonstruoti keturi kostiumai – du vyriški ir du moteriški. Juos klausytojams pristatė projekto bendraautorė Edita Gilė. Žmonės, kurie nemokėjo skaityti rašto, iš drabužių galėjo suprasti, kokio statuso asmuo prieš juos stovi.
„Norint rekonstruoti istorinius kostiumus pirmiausia laukia dideli namų darbai. Reikia ištyrinėti, kas apie kostiumus jau yra žinoma iš archeologinių radinių, istorinių XIII–XIV a. šaltinių. Svarbu nepamiršti, kad tame laikotarpyje Lietuvos diduomenė buvo stipri ir vertinama Europoje. Kadangi duomenų iš to laiko likę labai mažai, nė viena komanda anksčiau nebuvo apsiėmusi atkurti didikų kostiumus“, – sakė ji.
Restauratoriams buvo labai svarbus kostiumų autentiškumas. „Siuvinėdama mažais stiklo karoliukais ieškojau duomenų, kaip tai buvo atliekama viduramžiuose. Todėl procesas buvo labai sudėtingas. Iš tiesų, sunku net suskaičiuoti, kiek laiko užtruko šį darbą padaryti“, – kalbėjo E. Gilė.
Statuso ženklas
Restauratorė pasakojo, kad rekonstruoti XIII–XIV a. LDK didikų kostiumai išskirtiniai tuo, kad jų papuošalai – unikalūs. Tokius archeologai rado tik lietuvių paplitimo teritorijose. Renginyje pristatyta kiekviena kostiumo detalė, jos reikšmė. E. Gilė atskleidė, kad apranga viduramžiais buvo statuso ženklas.
„Spalvotą kepurę galėjo nešioti tik labai turtingas ir aukšto statuso pareigūnas. To meto žmonės, kurie nemokėjo skaityti rašto, iš drabužių galėjo labai aiškiai suprasti, kokio statuso žmogus prieš juos stovi“, – teigė restauratorė.
Vienam iš renginio dalyvių organizatoriai padovanojo leidinį „Kernavės didikai“. Jame aprašytas XIII–XIV a. Kernavės didikų istorinių kostiumų rekonstrukcijos procesas – nuo archeologinių radinių iki kostiumų kūrėjų, rekonstruojamų dirbinių gamybos proceso.
Renginį vainikavo viduramžių stiliaus vaišių stalas. Kaip ir prieš kelis šimtus metų, dalyviai patiekalus valgė be stalo įrankių, imdami pirštais.
Gabrielė ŽEMAITYTĖ
Paežerių dvaro sodyboje įvyko Europos paveldo diena „Gyvasis paveldas: meistriškumo laboratorija“. Renginio tikslas – parodyti restauratorių darbus, prikeliančius paveldo objektus naujam gyvenimui. |
„Lietuva ir visa Europa yra labai turtinga paveldo objektų. Europos paveldo dienos – gera proga tuos objektus analizuoti, susipažinti su juos kūrusiais architektais, parodyti visą jų įvairovę ir turtingą istoriją, kad pažinę vėliau suvoktume, ką kiekvienas laikotarpis ir epocha davė mūsų šaliai“, – kalbėjo kultūros renginių organizatorė Kristina Šneiderienė.
Renginys prasidėjo Paežerių dvaro sodybos kiaulidės pastato tvarkybos darbų apžvalga, kurią pristatė Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus etninės kultūros specialistas Andrius Milinkevičius.
„Pravažiuodamas šia gatve aš į rūmus nežiūrėdavau. Man tvartukai visada buvo ta jauki, šilta vieta. Būdavo labai gaila matyti jų varganą būklę. Labai džiugu, kad prasidėjo šis projektas“, – kalbėjo A. Milinkevičius.
Etninės kultūros specialistas pristatė jau padarytus ir numatytus kiaulidės restauravimo darbus. Sutvarkius buvusią dvaro kiaulidę patalpose planuojama įkurti amatų centrą.
Antroje renginio dalyje vyko XIII–XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų kostiumų rekonstrukcijos pristatymas. Per trejus metus trukusį projektą buvo rekonstruoti keturi kostiumai – du vyriški ir du moteriški. Juos klausytojams pristatė projekto bendraautorė Edita Gilė.
Žmonės, kurie nemokėjo skaityti rašto, iš drabužių galėjo suprasti, kokio statuso asmuo prieš juos stovi.
„Norint rekonstruoti istorinius kostiumus pirmiausia laukia dideli namų darbai. Reikia ištyrinėti, kas apie kostiumus jau yra žinoma iš archeologinių radinių, istorinių XIII–XIV a. šaltinių. Svarbu nepamiršti, kad tame laikotarpyje Lietuvos diduomenė buvo stipri ir vertinama Europoje. Kadangi duomenų iš to laiko likę labai mažai, nė viena komanda anksčiau nebuvo apsiėmusi atkurti didikų kostiumus“, – sakė ji.
Restauratoriams buvo labai svarbus kostiumų autentiškumas. „Siuvinėdama mažais stiklo karoliukais ieškojau duomenų, kaip tai buvo atliekama viduramžiuose. Todėl procesas buvo labai sudėtingas. Iš tiesų, sunku net suskaičiuoti, kiek laiko užtruko šį darbą padaryti“, – kalbėjo E. Gilė.
Restauratorė pasakojo, kad rekonstruoti XIII–XIV a. LDK didikų kostiumai išskirtiniai tuo, kad jų papuošalai – unikalūs. Tokius archeologai rado tik lietuvių paplitimo teritorijose. Renginyje pristatyta kiekviena kostiumo detalė, jos reikšmė. E. Gilė atskleidė, kad apranga viduramžiais buvo statuso ženklas.
„Spalvotą kepurę galėjo nešioti tik labai turtingas ir aukšto statuso pareigūnas. To meto žmonės, kurie nemokėjo skaityti rašto, iš drabužių galėjo labai aiškiai suprasti, kokio statuso žmogus prieš juos stovi“, – teigė restauratorė.
Vienam iš renginio dalyvių organizatoriai padovanojo leidinį „Kernavės didikai“. Jame aprašytas XIII–XIV a. Kernavės didikų istorinių kostiumų rekonstrukcijos procesas – nuo archeologinių radinių iki kostiumų kūrėjų, rekonstruojamų dirbinių gamybos proceso.
Renginį vainikavo viduramžių stiliaus vaišių stalas. Kaip ir prieš kelis šimtus metų, dalyviai patiekalus valgė be stalo įrankių, imdami pirštais.
Gabrielė ŽEMAITYTĖ
Galerija: Degustacija
Publikuota: 2023-09-26 09:24:37
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|