|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Mūsų rajone
Didikų drabužiais pasipuošęs Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus etninės kultūros specialistas Andrius Milinkevičius aprodė kiaulidės pastatą.Autorės nuotr.
„Lietuva ir visa Europa yra labai turtinga paveldo objektų. Europos paveldo dienos – gera proga tuos objektus analizuoti, susipažinti su juos kūrusiais architektais, parodyti visą jų įvairovę ir turtingą istoriją, kad pažinę vėliau suvoktume, ką kiekvienas laikotarpis ir epocha davė mūsų šaliai“, – kalbėjo kultūros renginių organizatorė Kristina Šneiderienė. Renginys prasidėjo Paežerių dvaro sodybos kiaulidės pastato tvarkybos darbų apžvalga, kurią pristatė Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus etninės kultūros specialistas Andrius Milinkevičius. „Pravažiuodamas šia gatve aš į rūmus nežiūrėdavau. Man tvartukai visada buvo ta jauki, šilta vieta. Būdavo labai gaila matyti jų varganą būklę. Labai džiugu, kad prasidėjo šis projektas“, – kalbėjo A. Milinkevičius. Etninės kultūros specialistas pristatė jau padarytus ir numatytus kiaulidės restauravimo darbus. Sutvarkius buvusią dvaro kiaulidę patalpose planuojama įkurti amatų centrą. Antroje renginio dalyje vyko XIII–XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų kostiumų rekonstrukcijos pristatymas. Per trejus metus trukusį projektą buvo rekonstruoti keturi kostiumai – du vyriški ir du moteriški. Juos klausytojams pristatė projekto bendraautorė Edita Gilė. Žmonės, kurie nemokėjo skaityti rašto, iš drabužių galėjo suprasti, kokio statuso asmuo prieš juos stovi. „Norint rekonstruoti istorinius kostiumus pirmiausia laukia dideli namų darbai. Reikia ištyrinėti, kas apie kostiumus jau yra žinoma iš archeologinių radinių, istorinių XIII–XIV a. šaltinių. Svarbu nepamiršti, kad tame laikotarpyje Lietuvos diduomenė buvo stipri ir vertinama Europoje. Kadangi duomenų iš to laiko likę labai mažai, nė viena komanda anksčiau nebuvo apsiėmusi atkurti didikų kostiumus“, – sakė ji. Restauratoriams buvo labai svarbus kostiumų autentiškumas. „Siuvinėdama mažais stiklo karoliukais ieškojau duomenų, kaip tai buvo atliekama viduramžiuose. Todėl procesas buvo labai sudėtingas. Iš tiesų, sunku net suskaičiuoti, kiek laiko užtruko šį darbą padaryti“, – kalbėjo E. Gilė. Restauratorė pasakojo, kad rekonstruoti XIII–XIV a. LDK didikų kostiumai išskirtiniai tuo, kad jų papuošalai – unikalūs. Tokius archeologai rado tik lietuvių paplitimo teritorijose. Renginyje pristatyta kiekviena kostiumo detalė, jos reikšmė. E. Gilė atskleidė, kad apranga viduramžiais buvo statuso ženklas. „Spalvotą kepurę galėjo nešioti tik labai turtingas ir aukšto statuso pareigūnas. To meto žmonės, kurie nemokėjo skaityti rašto, iš drabužių galėjo labai aiškiai suprasti, kokio statuso žmogus prieš juos stovi“, – teigė restauratorė. Vienam iš renginio dalyvių organizatoriai padovanojo leidinį „Kernavės didikai“. Jame aprašytas XIII–XIV a. Kernavės didikų istorinių kostiumų rekonstrukcijos procesas – nuo archeologinių radinių iki kostiumų kūrėjų, rekonstruojamų dirbinių gamybos proceso. Renginį vainikavo viduramžių stiliaus vaišių stalas. Kaip ir prieš kelis šimtus metų, dalyviai patiekalus valgė be stalo įrankių, imdami pirštais. Gabrielė ŽEMAITYTĖ
Galerija: Degustacija
Publikuota: 2023-09-26 09:24:37 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Bartninkų seniūnas: reikia ne tik klausytis, bet ir girdėti * Pagaliau patvirtinti beveik metus valdininkų stalčiuose išgulėję sprendimai * Lovatiesės iš močiučių spintų nušvito audimų raštais Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|