|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-09-29 11:01
|
|
|
Tyrimų duomenimis, procentiškai daugiau asmenų metė rūkyti padedami specialistų, lyginant su tais, kurie bandė tai daryti savarankiškai.
Adobe Stock nuotr.
Žmogus sutvertas taip, kad nuolatos ieško būdų nusiraminti, atsipalaiduoti ir atitrūkti. Vieniems tai yra fizinis aktyvumas, muzika, o kitiems – rūkymas. Vis dėlto šiuolaikinis pasaulis kupinas įvairių veiklų bei praktikų, padedančių atsipalaiduoti ir nekenkiančių organizmui, tad belieka pasirinkti, o rūkymo atsisakyti. Metimo kelias gali būti sunkus, tačiau kiekviena kelionė tikslo link prasideda nuo sprendimo priėmimo, šiuo atveju – nuo sprendimo mesti rūkyti.
Didžiausią įtaką daro aplinkiniai
„Rūkyti pradėjau dar 2017 metais. Iš pradžių užtekdavo pakelio savaitei, tada poreikis išaugo iki dviejų, trijų pakelių savaitei, kol, galiausiai, pakelio neužtekdavo nė dienai. Mane supę žmonės galėtų patvirtinti, kad galėdavau surūkyti vieną cigaretę po kitos“, – pasakojo prieš metus rūkymo atsisakęs Kristijonas.
Vaikinas sako, kad, nepaisant to, jog aplinka nespaudė pradėti rūkyti, pats pasidavė bandos jausmui ir nuolat matomas pavyzdys nejučia tapo jo gyvenimo dalimi.
Antakalnio psichikos sveikatos centro vedėja Aušra Bagdonaitė pabrėžia, jog rūkančių bendraamžių, tėvų ar aplinkinių įtaka yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių tabako vartojimą. O kur dar patraukliai pateikiamos cigarečių ir tabako gaminių pakuotės?! Taip pat ji akcentuoja evoliucionuojančią tabako pramonę ir atsirandančių priemonių gausą. Sudaromas klaidingas įspūdis, kad šios priemonės neva sukelia mažiau žalos nei klasikinės cigaretės.
Anot Antakalnio poliklinikos gydytojos psichiatrės, dirbančios dienos stacionare suaugusiesiems, Auksės Šileikytės, kiekvienais metais pasaulyje nuo tabako rūkymo sukeltų ligų miršta nuo 5 iki 7 milijonų žmonių, pusė šių mirčių – priešlaikinės, jų galima išvengti.
„Rūkymas daro neigiamą įtaką imuninei sistemai, todėl didėja plaučių infekcijos rizika. Rūkant dažniau sergama plaučių uždegimu, kitomis ūmiomis kvėpavimo sistemos ligomis, taip pat didėja tikimybė susirgti gripu, peršalimo ligomis, tuberkulioze“, – dėstė ekspertė.
Pokytis priklauso nuo motyvacijos
Psichiatrės teigimu, mesti rūkyti niekada nėra per vėlu, nes sergamumas ir mirtingumas nuo šio žalingo įpročio didėja priklausomai nuo to, kiek ilgai juo užsiimama. Priklausomybė yra lėtinė liga, todėl rūkymo nutraukimas gali būti ir dažniausiai yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis keleto bandymų. Pasirinkimas atsisakyti rūkymo – nemenkas gyvenimo būdo pokytis.
„Daugiausiai įtakos metimo kelionės vingiams turi žmogaus asmeninės savybės, motyvacija ir tai, kokios pagalbos jis paprašė, kam patikėjo savo rūpesčius. Dažniausi motyvai, vedantys sėkmingo tabako atsisakymo link, yra sveikatos ir gamtos išsaugojimas, lėšų taupymas, geras burnos kvapas ir pavyzdys kitiems“, – teigė dienos stacionaro psichiatrė.
Žurnalistikos studijas Vilniaus universitete baigęs Kristijonas pasakoja, kad studijuodamas universitete vis bandydavo mesti rūkyti, tačiau niekaip nepavykdavo, kol galiausiai praėjusių metų rugpjūčio 14 d. surūkė paskutinę cigaretę.
„Netikėtai radau knygutę apie tai, kaip mesti rūkyti. Pradėjau skaityti, domėtis, perskaitęs 4 skyrius suvokiau, jog man nereikia knygos, kuri paaiškintų, kaip mesti rūkyti, tai galiu padaryti aš pats, be knygos“, – kalbėjo vaikinas.
Nusistatykite konkrečią dieną
Norintiesiems nutraukti priklausomybę A. Šileikytė duoda vieną patarimą – nustoti rūkyti. Ne rūkyti mažiau, rečiau, bet tiesiog nustoti. „Negali būti šiek tiek priklausomas. Arba esi priklausomas, arba ne“, – teigė ji.
„Metimas rūkyti nėra rūkymo mažinimas, todėl būkite pasirengę atsisakyti visų rūkymo formų. Kad būtų lengviau laikytis šio įsipareigojimo – informuokite savo šeimą, draugus ir bendradarbius, pakalbėkite su gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu apie tai, kokį medikamentinį gydymą galėtų jums pritaikyti.
Pakeiskite savo rutiną: kasdienę veiklą atlikite kita tvarka kitu dienos metu su žmonėmis, kurie nerūko, kitose vietose.
Venkite situacijų ir aplinkos, kuriose dažniausiai rūkydavote, nuobodulio, turėkite su savimi knygą, telefoną.
Kiekvieną minutę sau priminkite, kad artėjate prie užsibrėžto tikslo ir renkatės savo vertybėmis grįstą elgesį, teikiantį ne malonumą dabar, o gėrį ilgalaikėje perspektyvoje“, – patarė psichiatrė.
Padeda specialistai
Psichikos sveikatos centro dienos stacionare suaugusiesiems dirbanti medikė pridūrė, jog metant rūkyti ne mažiau svarbu yra apsvarstyti galimas stresines situacijas ir apmąstyti, kaip jas įveiksite nerūkydami.
„Nusimatykite konkrečius veiksmus, pavyzdžiui, pradėkite sportuoti, muzikuoti, klausytis muzikos, išeikite pasivaikščioti. Visos situacijos gali būti sprendžiamos ir nerūkant. Priminkite sau, kokius svarbius žingsnius žengiate savo ir aplinkinių sveikatos link“, – patarimais dalijosi gydytoja.
Ji taip pat primena, jog atkrytis yra natūrali sveikimo nuo priklausomybių dalis. Labiau svarbu, ne kiek atkryčių bus, o kaip greitai jie bus atpažinti. Moksliniai tyrimai rodo, kad procentiškai daugiau sėkmingai metusiųjų rūkyti yra tarp žmonių, kurie tai darė padedami specialistų, lyginant su tais, kurie bandė atsisakyti rūkymo savarankiškai.
Svarbiausia, anot psichiatrės A. Šileikytės, yra suvokti, jog norinčiam mesti rūkyti asmeniui gali padėti įvairūs būdai, o nenorinčiam to padaryti nepadės jokia priemonė.
Daugiau informacijos apie tai, kodėl verta mesti rūkyti ir kaip tai padaryti, galima rasti specialioje Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės svetainėje https://nerukysiu.lt . Taip pat nuo 2024 metų pradžios Lietuvoje pradės veikti telefoninė pagalbos linija, kurios specialistai nemokamai konsultuos gyventojus, norinčius mesti rūkyti. Svetainėje artimiausiu metu taip pat bus galima rasti informacijos apie nuo 2024 metų pradžios Lietuvoje pradėsiančią veikti telefoninę pagalbos liniją, kurios specialistai nemokamai konsultuos gyventojus, norinčius mesti rūkyti.
Užsk. 1819
Žmogus sutvertas taip, kad nuolatos ieško būdų nusiraminti, atsipalaiduoti ir atitrūkti. Vieniems tai yra fizinis aktyvumas, muzika, o kitiems – rūkymas. Vis dėlto šiuolaikinis pasaulis kupinas įvairių veiklų bei praktikų, padedančių atsipalaiduoti ir nekenkiančių organizmui, tad belieka pasirinkti, o rūkymo atsisakyti. Metimo kelias gali būti sunkus, tačiau kiekviena kelionė tikslo link prasideda nuo sprendimo priėmimo, šiuo atveju – nuo sprendimo mesti rūkyti. |
„Rūkyti pradėjau dar 2017 metais. Iš pradžių užtekdavo pakelio savaitei, tada poreikis išaugo iki dviejų, trijų pakelių savaitei, kol, galiausiai, pakelio neužtekdavo nė dienai. Mane supę žmonės galėtų patvirtinti, kad galėdavau surūkyti vieną cigaretę po kitos“, – pasakojo prieš metus rūkymo atsisakęs Kristijonas.
Vaikinas sako, kad, nepaisant to, jog aplinka nespaudė pradėti rūkyti, pats pasidavė bandos jausmui ir nuolat matomas pavyzdys nejučia tapo jo gyvenimo dalimi.
Antakalnio psichikos sveikatos centro vedėja Aušra Bagdonaitė pabrėžia, jog rūkančių bendraamžių, tėvų ar aplinkinių įtaka yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių tabako vartojimą. O kur dar patraukliai pateikiamos cigarečių ir tabako gaminių pakuotės?! Taip pat ji akcentuoja evoliucionuojančią tabako pramonę ir atsirandančių priemonių gausą. Sudaromas klaidingas įspūdis, kad šios priemonės neva sukelia mažiau žalos nei klasikinės cigaretės.
Anot Antakalnio poliklinikos gydytojos psichiatrės, dirbančios dienos stacionare suaugusiesiems, Auksės Šileikytės, kiekvienais metais pasaulyje nuo tabako rūkymo sukeltų ligų miršta nuo 5 iki 7 milijonų žmonių, pusė šių mirčių – priešlaikinės, jų galima išvengti.
„Rūkymas daro neigiamą įtaką imuninei sistemai, todėl didėja plaučių infekcijos rizika. Rūkant dažniau sergama plaučių uždegimu, kitomis ūmiomis kvėpavimo sistemos ligomis, taip pat didėja tikimybė susirgti gripu, peršalimo ligomis, tuberkulioze“, – dėstė ekspertė.
Psichiatrės teigimu, mesti rūkyti niekada nėra per vėlu, nes sergamumas ir mirtingumas nuo šio žalingo įpročio didėja priklausomai nuo to, kiek ilgai juo užsiimama. Priklausomybė yra lėtinė liga, todėl rūkymo nutraukimas gali būti ir dažniausiai yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis keleto bandymų. Pasirinkimas atsisakyti rūkymo – nemenkas gyvenimo būdo pokytis.
„Daugiausiai įtakos metimo kelionės vingiams turi žmogaus asmeninės savybės, motyvacija ir tai, kokios pagalbos jis paprašė, kam patikėjo savo rūpesčius. Dažniausi motyvai, vedantys sėkmingo tabako atsisakymo link, yra sveikatos ir gamtos išsaugojimas, lėšų taupymas, geras burnos kvapas ir pavyzdys kitiems“, – teigė dienos stacionaro psichiatrė.
Žurnalistikos studijas Vilniaus universitete baigęs Kristijonas pasakoja, kad studijuodamas universitete vis bandydavo mesti rūkyti, tačiau niekaip nepavykdavo, kol galiausiai praėjusių metų rugpjūčio 14 d. surūkė paskutinę cigaretę.
„Netikėtai radau knygutę apie tai, kaip mesti rūkyti. Pradėjau skaityti, domėtis, perskaitęs 4 skyrius suvokiau, jog man nereikia knygos, kuri paaiškintų, kaip mesti rūkyti, tai galiu padaryti aš pats, be knygos“, – kalbėjo vaikinas.
Norintiesiems nutraukti priklausomybę A. Šileikytė duoda vieną patarimą – nustoti rūkyti. Ne rūkyti mažiau, rečiau, bet tiesiog nustoti. „Negali būti šiek tiek priklausomas. Arba esi priklausomas, arba ne“, – teigė ji.
„Metimas rūkyti nėra rūkymo mažinimas, todėl būkite pasirengę atsisakyti visų rūkymo formų. Kad būtų lengviau laikytis šio įsipareigojimo – informuokite savo šeimą, draugus ir bendradarbius, pakalbėkite su gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu apie tai, kokį medikamentinį gydymą galėtų jums pritaikyti.
Pakeiskite savo rutiną: kasdienę veiklą atlikite kita tvarka kitu dienos metu su žmonėmis, kurie nerūko, kitose vietose.
Venkite situacijų ir aplinkos, kuriose dažniausiai rūkydavote, nuobodulio, turėkite su savimi knygą, telefoną.
Kiekvieną minutę sau priminkite, kad artėjate prie užsibrėžto tikslo ir renkatės savo vertybėmis grįstą elgesį, teikiantį ne malonumą dabar, o gėrį ilgalaikėje perspektyvoje“, – patarė psichiatrė.
Psichikos sveikatos centro dienos stacionare suaugusiesiems dirbanti medikė pridūrė, jog metant rūkyti ne mažiau svarbu yra apsvarstyti galimas stresines situacijas ir apmąstyti, kaip jas įveiksite nerūkydami.
„Nusimatykite konkrečius veiksmus, pavyzdžiui, pradėkite sportuoti, muzikuoti, klausytis muzikos, išeikite pasivaikščioti. Visos situacijos gali būti sprendžiamos ir nerūkant. Priminkite sau, kokius svarbius žingsnius žengiate savo ir aplinkinių sveikatos link“, – patarimais dalijosi gydytoja.
Ji taip pat primena, jog atkrytis yra natūrali sveikimo nuo priklausomybių dalis. Labiau svarbu, ne kiek atkryčių bus, o kaip greitai jie bus atpažinti. Moksliniai tyrimai rodo, kad procentiškai daugiau sėkmingai metusiųjų rūkyti yra tarp žmonių, kurie tai darė padedami specialistų, lyginant su tais, kurie bandė atsisakyti rūkymo savarankiškai.
Svarbiausia, anot psichiatrės A. Šileikytės, yra suvokti, jog norinčiam mesti rūkyti asmeniui gali padėti įvairūs būdai, o nenorinčiam to padaryti nepadės jokia priemonė.
Daugiau informacijos apie tai, kodėl verta mesti rūkyti ir kaip tai padaryti, galima rasti specialioje Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės svetainėje https://nerukysiu.lt . Taip pat nuo 2024 metų pradžios Lietuvoje pradės veikti telefoninė pagalbos linija, kurios specialistai nemokamai konsultuos gyventojus, norinčius mesti rūkyti. Svetainėje artimiausiu metu taip pat bus galima rasti informacijos apie nuo 2024 metų pradžios Lietuvoje pradėsiančią veikti telefoninę pagalbos liniją, kurios specialistai nemokamai konsultuos gyventojus, norinčius mesti rūkyti.
Užsk. 1819
Galerija: Kurkime sveikatai palankius įpročius
Publikuota: 2023-09-29 11:01:44
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|