„Santaka“ / Japonijoje atidirbęs diplomatas Vilkaviškyje lankysis dažniau

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2023-10-05 17:11

Dalinkitės:  


Rokui Danilevičiui (dešinėje) su kolegomis teko rūpintis Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio vizitu Tokijuje.

Asmeninio albumo nuotr.


Japonijoje atidirbęs diplomatas Vilkaviškyje lankysis dažniau

Eglė KVIESULAITIENĖ


Po ketverių diplomatinės tarnybos Japonijoje metų Rokas Danilevičius grįžo dirbti į Lietuvą. Vilkaviškietis nežino, į kokius kraštus po pertraukos jį vėl pašauks tarnyba, tačiau neabejoja, kad tai bus be galo įdomus, kasdieninių iššūkių pilnas darbas, neišbandyta šalis ir būtinai nauja patirtis.



Dirbti nenuobodu

Septynerius metus diplomatinėje tarnyboje dirbantis Rokas ketverius iš jų praleido Japonijoje, kur buvo atsakingas už šios šalies ir Lietuvos ekonominius santykius – prekybą, investicijas, mokslą, sportą.

– Tai labai dinamiškas darbas – tikrai nenuobodus, – sakė R. Danilevičius ir pasidžiaugė, kad per jo kadenciją pavyko padėti Lietuvos verslui sparčiau žengti į Japonijos rinką.

Rokui su kolegomis teko rūpintis Lietuvos politikų vizitais, derinti jų susitikimus su Japonijos ministrais, premjeru, įmonėmis, verslo federacijomis, organizuoti susitikimus įmonėms, verslo forumus. Roko rezidavimo metu Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Japonijos imperatoriaus Naruhito žengimo į sostą iškilmėse, premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su Japonijos vyriausybės vadovu Fumio Kishida.

Nors ambasados darbuotojams savo šalies piliečių užsienyje patiriamomis problemomis tenka rūpintis kasdien, vienu didžiausių iššūkių tapo COVID-19 pandemija. Užsidarius sienoms turistai bei kitais tikslais išvykusieji liko įkalinti ne vien Japonijoje, bet ir Filipinuose, Malaizijoje, Indonezijoje, Singapūre, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje – visose šiose šalyse Lietuvai tuo metu atstovavo Tokijuje įsikūrusi Lietuvos ambasada. Rokui teko rūpintis mūsų šalies piliečiais, įstrigusiais Balio saloje. Diplomatas patikino, kad nuotoliniu būdu suorganizuoti skrydį per karantiną buvo sudėtinga, tačiau žmones pargabenti pavyko.




Kalbos barjeras

Prieš ketverius metus nuvykus į Japoniją prisiderinti prie šios šalies gyvenimo būdo vilkaviškiečiui sunku nebuvo. Japoniška virtuvė – jo mėgstamiausia, o patys japonai – labai mandagūs ir paslaugūs. Nors žmonių Tokijo gatvėse nepalyginamai daugiau, visi vadovaujasi filosofija „Elkis taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi.“

Gyvenant ir dirbant Japonijoje R. Danilevičiui bene daugiausiai problemų kėlė kalbos barjeras, mat japonai gan prastai kalba angliškai. Pats Rokas kiek pramoko japonų kalbos, bet ne tiek, kad galėtų derinti tarptautinius klausimus ar diskutuoti įvairiomis temomis. Be gimtosios, anglų ir japonų, Rokas susikalba rusiškai ir ispaniškai.

Diplomatas Rokas Danilevičius atskleidė, kad užmegzti artimesnius ryšius su japonais trukdė ne tik kalbos barjeras, bet ir kultūrinio konteksto skirtumai: turint kitokius pomėgius ir nesuprantant humoro sunku rasti bendrų temų.

– Kur kas lengviau bendrauti su tais japonais, kurie yra gyvenę užsienyje, yra labiau globalizuoti, – pripažino R. Danilevičius, Tokijuje susiradęs keletą artimesnių draugų.



Stebino taisyklės

Nors Japonija demokratiška šalis, tačiau Roką stebino galybė taisyklių, kurių vietiniai besąlygiškai laikosi, nesileisdami į kompromisus. Diplomatui kartais atrodydavo, kad kai kurios taisyklės nepagrįstos jokia logika, tačiau japonai jų laužyti nelinkę. Tai itin išryškėjo per COVID-19 pandemiją.


– Parskridęs į Japoniją oro uoste buvau patikrintas dėl COVID-19 ligos ir testas buvo teigiamas. Kadangi turėjau diplomatinį imunitetą, manęs prievarta uždaryti negalėjo. Paprašiau išleisti į namus, kad galėčiau ten izoliuotis. Bet nustatytose taisyklėse tokio varianto numatyta nebuvo, todėl oro uosto darbuotojai labai sutriko nežinodami, kaip turi elgtis. Mane uždarė į karantino kambarėlį baltomis, paminkštintomis sienomis su mažu langeliu, ir ten praleidau 13 valandų, kol institucijos tarėsi, ką su manimi daryti. Galiausiai nusprendė leisti ambasados vairuotojui mane parvežti namo, – prisiminęs kuriozinę situaciją juokėsi R. Danilevičius. Šypseną kėlė ir tai, kad vėliau paaiškėjo, jog įvyko klaida – testas buvo netikslus.

Roką, kaip ir daugelį užsieniečių, sužavėjo japonų sąmoningumas rūšiuojant atliekas. Jos rūšiuojamos taip griežtai, kad namuose reikia turėti aibę atskirų talpyklų ir įsiminti kiekvienos atliekų rūšies išvežimo grafiką. Kadangi gatvėse nėra konteinerių, šiukšles reikia išnešti nurodytą dieną.

Japonijoje yra penkios pagrindinės atliekų grupės. Pirmoji – deginti skirtos buitinės atliekos, kurias daugiausia sudaro maisto likučiai ir nešvarios pakuotės. Antroji – perdirbamos atliekos. Tai – PET plastikas, stikliniai buteliai, skardinės, popierius. Šios atliekos išskirstomos į atskirus maišus, dėžes ar surišamos. Trečioji grupė – visas likęs švarus plastikas. Ketvirtoji – nedegintinos ir neperdirbamos atliekos: mišrios sudėties daiktai bei smulki elektronika. Penktoji grupė – stambiagabaritės atliekos: baldai, buitinė technika ir panašiai. Kiekviena atliekų grupė išvežama skirtingą dieną pagal savivaldybės nustatytą grafiką.


Anot R. Danilevičiaus, nors japonai atliekas rūšiuoja labai atsakingai, paradoksalu tai, kad valstybė nepajėgi perdirbti tiek šiukšlių, ypač plastiko, tad didelė jų dalis tiesiog sudeginama ir paverčiama energija.



Įmonės vakarietiškėja

Pasak Roko, mūsų šalyje kur kas daugiau laisvių ir lankstaus požiūrio visose srityse. Tačiau reikia pripažinti, kad rūpinimasis aplinka ir darbo kultūra Japonijoje – nepriekaištingi. Japonai labai pareigingi, darbštūs, atsakingi, vertina bet kokios profesijos žmones, dėl to pasiekia aukštą kokybę ir darbo efektyvumą, ko galėtų pasimokyti daugelis pasaulio šalių. Tačiau Japonijos vaikai nuo mažų dienų mokomi jaustis atsakingi už bendruomenę, o ne gyventi dėl savęs: sąžiningai dirbti, nešiukšlinti gamtos, gerbti kitus.

Ko gero, daugeliui teko girdėti apie tai, kad japonai dirba iki paryčių, o darbuotojas gali namo išeiti tik tuomet, kai darbą baigia viršininkas. Anot Roko, vakarietiškos taisyklės po truputį griauna nusistovėjusias normas, tad ilgos darbo valandos belikusios tradicinėse Japonijos įmonėse. Valdžia supranta, kad nelanksti darbo kultūra turi daug minusų, yra neefektyvi, kenčia visuomenės psichinė sveikata, prastėja demografinė situacija. Su viršvalandžių problema valstybė kovoja įmones audituodama, kartais net diegdama programinę įrangą, kuri kompiuterius nustatytu laiku tiesiog išjungia.

Jaunoji japonų karta renkasi lankstesnes, vakarietiškas įmones, tad turi laiko laisvalaikio pomėgiams, draugams, karaokės klubams, pasilinksminimams. Bet ir užsiimdami hobiu japonai siekia maksimumo, yra perfekcionistai: į mėgstamą veiklą labai susikoncentruoja, investuoja daug laiko ir pinigų.



Mažai pažįstama

Pats Rokas Japonijoje laisvalaikiu kopdavo į kalnus ar tai darydavo laipiojimo salėse, taip pat važinėdavosi dviračiu ir, be abejo, fotografuodavo.

– Japonija – labai fotogeniška šalis, – sakė Rokas, per ketverius metus aplankęs visas 47 šalies prefektūras ir padaręs tūkstančius įspūdingų nuotraukų.

Rokas pripažino, kad japonams Lietuvos vardas kol kas mažai pažįstamas, tačiau keletą dalykų apie mūsų šalį jie žino – sekė mūsų valstybėje vykusį NATO narių lyderių susitikimą, apie tai daug kalbėjo žiniasklaida. Japonams imponuoja tai, kad nors mūsų šalis ir maža, jos žmonės aktyviai remia Ukrainą, drąsiai išsako vertybišką požiūrį į Taivano nepriklausomybę. Pati Japonija dėl savo pacifistinės konstitucijos negali siųsti ginklų Ukrainai, tačiau garsiai kalbama apie pagalbą atstatant miestus.

Besidomintieji sportu žino Lietuvos krepšinį, o istorija – Antrojo pasaulinio karo metu mūsų šalyje dirbusį Japonijos diplomatą Čiune Sugiharą, kuris be savo šalies valdžios pritarimo išduodamas Japonijos tranzitines vizas išgelbėjo tūkstančių žydų gyvybes.




Daro pertrauką

Bene daugiausiai laiko reikalaujantis R. Danilevičiaus hobis – kelionės. Prieš grįždamas į Lietuvą jis visą mėnesį keliavo po Ramiojo vandenyno salas, aplankė Papua Naująją Gvinėją, Australiją, Vanuatu, Fidžį. Lankantis Papua Naujojoje Gvinėjoje Roko tikslas buvo susipažinti su vietinių genčių gyvenimu, pabendrauti su jų žmonėmis, pamatyti papročius. Prie europietiškos civilizacijos įpratusiam žmogui toks kultūriškai tolimas čiabuvių gyvenimas paliko labai gilių įspūdžių, tiesa, ne visur pavyko nukeliauti dėl saugumo – vykstančių karų tarp genčių, kur naudojami ne tik mums įprasti šautuvai, bet ir lankai ar ietys.

Tik rugsėjo pabaigoje į gimtinę grįžusį vilkaviškietį užgriuvo nauji rūpesčiai – teko iš naujo ieškotis būsto, įsikurti Vilniuje ir tęsti darbą Užsienio reikalų ministerijoje. Išorinių ekonominių santykių ir ekonominio saugumo politikos departamente R. Danilevičius bus atsakingas už skaitmenizacijos politiką, kovą su dezinformacija, tarptautinę prekybą paslaugomis, investicijas, atstovavimą tarptautinėse organizacijose – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje, Pasaulio ekonomikos forume ir kt.

Paprastai po trejų metų pertraukos diplomatai vėl siunčiami dirbti į ambasadas užsienyje. Paklaustas, kur norėtų reziduoti kitą kadenciją, Rokas svarstė, jog būtų įdomu dirbti Šveicarijoje, mat ten įsikūrę daug tarptautinių organizacijų, be to, labai graži gamta. Dėl daugiašalių tarptautinių santykių įdomu būtų dirbti ir Briuselyje, Vienoje, Niujorke. Daug diplomatų nori dirbti Italijoje, Ispanijoje, kurios sąlyginai arti Lietuvos, vilioja geru klimatu ir skaniu maistu. Sunkiau rasti norinčiųjų vykti į Lietuvos atstovybes Afrikoje, Indijoje ir centrinėje Azijoje, tačiau, anot Roko, viskas priklauso nuo užimamų pareigų – kur kas įdomesnis dinamiškas darbas su žmonėmis nei „popierių“ tvarkymas.


Visgi kartą per metus iš Japonijos grįždavęs R. Danilevičius dabar bus dažnesnis svečias gimtajame Vilkaviškyje, kur gyvena jo tėvai ir devyniasdešimtmetį perkopusi močiutė. Nes gimtinė pasaulį išmaišiusiam Rokui – labai svarbi.





Galerija: Asaro gentis




Publikuota: 2023-10-05 17:11:59

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į grupinio gyvenimo namus šiandien įžengs naujakuriai
* Daugiabutį renovavę statybininkai radiniu nesusigundė
* Ž. Žilinskienė: „Šie metai mokykloms – išskirtiniai“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kieno vardą suteiktumėte Vilkaviškio viešajai bibliotekai?
Kazio Bradūno.
Vinco Kudirkos.
Antano Vaičiulaičio.
Siūlyčiau kitą variantą.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Pieninis ar pieniškas šokoladas?
Kalbos požiūriu taisyklingi abu variantai. Priesagos -iškas būdvardis vartojamas nusakant daikto požymį. Jis paprastai vartojamas šnekoje, laisvuosiuose stiliuose: pieniškas šokoladas, pieniškas valgis, pieniški ledai, pieniška sriuba.
Sudarant terminus, kai reikia pabrėžti rūšį, vartojamas priesagos -inis būdvardis: pieninis šokoladas, grietininis šokoladas, riešutinis šokoladas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai