„Santaka“ / Rekordinės kelionės per Atlantą simbolis perduotas Lietuvos nacionaliniam muziejui / Įdomu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.
Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Įdomu

Dalinkitės:  



Rekordinės kelionės per Atlantą simbolis perduotas Lietuvos nacionaliniam muziejui


Spalio 13 d. žymus keliautojas Aurimas Valujavičius Lietuvos nacionaliniam muziejui perdavė irklą, naudotą S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 90-osioms metinėms atminti skirtoje kelionėje per Atlantą. Lietuvos nacionalinio muziejaus istorijos rinkiniai pasipildė vertingu eksponatu, kurį ateityje planuojama pristatyti ir visuomenei.

Aurimo Valujavičiaus kelionė nuo Europos krantų iki Šiaurės Amerikos žemyno prasidėjo 2022 m. gruodžio 26 d. Į atvirą vandenyną kaunietis išplaukė po ilgiau nei dvejus metus trukusio pasiruošimo šiam istoriniam žygiui. A.Valujavičius vienviete irkline valtimi Atlanto vandenyną perplaukė per 120 dienų 14 valandų 48 minutes – buvo užfiksuotas Lietuvos rekordas. Tai įgyvendinęs keliautojas tapo pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju tai padariusiu žmogumi pasaulyje.

Dar 2020 metais, nusprendus šia kelione paminėti S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 90-ąsias metines, nekilo jokių abejonių, kokį vardą suteikti valčiai. „Simboliška, kad 2023-iaisiais, kai minima Lietuvai ir pasauliui svarbi sukaktis, būtent „Lituanica“ dar kartą persikėlė per Atlanto vandenyną, tik šį kartą vandeniu ir iš priešingos pusės“, – apie savo kelionės tikslą pasakojo A.Valujavičius.



Perduodamas rekordinės kelionės simbolį muziejui, jis sakė: „Šis irklas – pagrindinis šios kelionės įrankis. Kai sulūžo vienas iš jų, prie Majamio krantų – man tai buvo akimirka, kai dar kartą supratau, kad gamta diktuoja savo taisykles ir žmogus niekada nebus aukščiau jos. Net ir apskritai sėkmingos odisėjos metu gamta mėgo parodyti savo rūstų veidą, ir vienintelė išeitis išgyventi buvo – paklusti jos taisyklėms. Su laiku tam ateina pagarba ir meilė.“

„Lietuvai ši Aurimo kelionė buvo ne tik S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 90-ųjų metinių paminėjimas, šia simboline kelione taip pat pavyko sujungti lietuvius visame pasaulyje. Mums, kaip šiuolaikiniam muziejui bei didžiausiai istorijos ir kultūros paveldo saugyklai, svarbu aktualizuoti istoriją, o šis perduotas įspūdingos kelionės simbolis bus geras pavyzdys, kaip kuriantieji istoriją gali prisidėti ir prie būsimų parodų kūrimo“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.

Per susitikimą su keliautoju muziejaus vadovė pabrėžė, kad Lietuvos nacionalinis muziejus siekia tapti atvira erdve istorijos pasakojimų daugiabalsiškumui tam, kad kiekvienas galėtų kurti asmeninį santykį su praeitimi, o kartu – ir projektuotų ateitį.



Lietuvos nacionalinis muziejus – didžiausia istorijos ir kultūros paveldo saugykla – saugo daugiau nei pusantro milijono eksponatų ir vienija vienuolika padalinių.



Publikuota: 2023-10-13 12:03:46

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Motinos dieną jauna šeima pasitinka su triguba laime
* Kraštiečiai užsienyje: „Nenukirskime medžiui šaknų“
* Savaime gimstančios kolekcijos vilkaviškietei kelia azartą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai