|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-10-26 16:21
|
|
|
Kad Šeimena taip atrodytų, Vilkaviškio komunalinio ūkio darbininkai plušo visą mėnesį.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Per visą Vilkaviškį vinguriuojančios Šeimenos nebestelbia žolės: jas iš upės visą mėnesį kuopė Vilkaviškio komunalininkai.
Takas gražus, upelis – nelabai
Niekas nenuginčys, kad Lietuvoje, o ypač Suvalkijoje, gyvena tvarką labai mėgstantys žmonės. Koks nors belgas ar prancūzas nė nepastebės ant tako pažirusių lapų, nekreips dėmesio į žoles, sudygusias greta kokio suoliuko didmiestyje. Tuo tarpu tikras suvalkietis dėl kiečio, išlindusio tarp miesto trinkelių, griebsis už širdies.
Tad vaikščiodami Šeimenos paupiu vilkaviškiečiai iki pat rudens grožėjosi gražiai sutvarkytu taku, bet tuo pat metu nuoširdžiai piktinosi prižėlusiu upeliu. Vietomis nesimatė net vandens: kur yra upės vaga, galėjai spėti tik iš slėniu vinguriuojančio nendryno. Kritikos strėlės lėkė į įvairias interneto svetaines, smaigstė rajono Savivaldybės administracijos tinklalapį.
Tačiau šiuo metu vaizdas pasikeitęs neatpažįstamai. Dabar nuo miesto sodo iki pat tilto Nepriklausomybės gatvėje teka jokių nendrynų nestabdoma upė. Išvalyta jos vaga, nušienautos ir nugrėbtos pakrantės, sutvarkyti šlaitai. Vilkaviškiečiai atsikvėpė lengviau.
Plušo visą mėnesį
Titanišką darbą išpjaudami porą kilometrų miesto upelio augmenijos pasikeisdami atliko Vilkaviškio komunalinio ūkio darbininkai. Keletas vyrų plušo visą mėnesį, kol upės vaga buvo išvalyta.
Lėšos Šeimenos upės vagos valymo darbams skirtos iš Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos, iš viso – 5 400 eurų.
Kodėl vaga buvo valoma taip vėlai, o ne pavasarį ar vasarą, paklausėme Savivaldybės administracijos vyr. specialisto ekologo Dariaus Bunikio.
Jis pripažino, kad buvo tikrai susivėlinta, nes tokius darbus geriausiai atlikti liepą ar rugpjūtį. Tačiau, anot ekologo, galbūt anksčiau žolė dar nebuvo taip smarkiai sukilusi, be to, upelis pradėtas valyti tokiu laiku, kai labiausiai nuseko vanduo.
„Reikėtų klausti seniūno arba komunalininkų, kodėl pjauta taip vėlai, mes tik skiriame tam lėšų. Bet tai – sunkus darbas, o pavasarį darbininkus vyti į šaltą vandenį – tikrai ne pats geriausias sprendimas. Įdomu ar tie, kurie piktinasi, patys norėtų braidžioti po įšalusį upelį ir pjauti augmeniją. Be to, ankstyvą pavasarį žolė dar neužaugusi, ji pernykštė, todėl toks darbas – nieko nevertas. O nuo kovo vidurio iki liepos pradžios prasideda žuvų nerštas, tuo metu iš viso draudžiami vandens telkinių tvarkymo darbai“, – aiškino D. Bunikis.
Su valtimi nepraplauksi
Anot ekologo, kad upelis nepriželtų, jis turi būti sraunus, o mūsų Šeimenoje nėra srovės, todėl ji sparčiai užželia. Norint švarios upės, jos augmeniją reikėtų pjauti kiekvienais metais ir gal net ne vieną kartą.
„Marijampolėje Šešupė šienaujama valtimi su specialia įranga, o Šeimenoje nėra tiek vandens. Jei ji prieš keliasdešimt metų nebūtų „sureguliuota“, ištiesinta, gal situacija būtų kita. Dabar per lygumas tekanti upė paversta kanalu: šlaitai statūs, padarytas griovys, todėl ir pelkėja. Natūrali vaga nebūtų taip apžėlusi. Tai nutinka visur, kur įsikiša žmogus: jei tik žemė sujudinama, pavyzdžiui, nugriaunama kokia sodyba, – ten jau augs piktžolės, o ne natūrali pieva“, – kalbėjo ekologas Darius Bunikis.
Miesto seniūnas Remigijus Kurauskas dėl vėlyvo pjovimo kaltės neprisiėmė.
„Gal ir per vėlai pradėta valyti, bet sako, kad jei rugpjūtį ar rugsėjo pradžioje upė gerai išvaloma, tai kitą sezoną turėtų atlaikyti. Šiuos darbus užsakė Savivaldybės administracija, seniūnija tik patalkino specialia apranga – braidyti skirtomis kelnėmis“, – sakė R. Kurauskas.
Kaip akmens amžiuje
Vilkaviškio komunalinio ūkio vadovas Valentinas Gražulis taip pat tvirtino nežinantis, kodėl upelis buvo valomas taip vėlai. „Kada buvo duotas nurodymas – tada ir išvalėme“, – paaiškino įmonės direktorius.
V. Gražulis neslėpė, kad jis, kaip vadovas, nesijautė gerai liepdamas žmonėms mėnesį laiko įsispraudus į guminius drabužius braidyti ir šienauti upę. Ne tiek dėl šalto vandens, kiek dėl fiziškai sunkaus darbo.
„Būdavo, atvažiuoji ir matai, kad vyrai pailsę ant kranto sėdi. Ir, patikėkit, nekyla noras juos vyti į vandenį. Darbas – kaip akmens amžiuje. Juk vandenyje su dalgiu mojuoti – tai ne pievą šienauti“, – sakė V. Gražulis.
Anot jo, komunalinio ūkio žmonės upelį paskutinįkart taip kruopščiai valė prieš ketverius metus, 2019-aisiais.
Įrenginys – nepigus
Komunalininkų vadovas domėjosi, kaip palengvinti sunkų „upės šienpjovių“ darbą. Jis jau apsižiūrėjo ir techniką – švedų gamybos amfibiją, kuria būtų galima pjauti net ir sekliausiame vandenyje augančią žolę. Tiesa, įrenginys nepigus, jo kaina siekia apie 200 tūkst. eurų.
Tokio brangumo techniką įsigijus reikėtų apsvarstyti, ar ji bus maksimaliai išnaudota. Anot V. Gražulio, porą kartų per vasarą nušienauti upelį, o paskui įrenginį laikyti pastogėje būtų neūkiška.
Tačiau galbūt būtų galima amfibiją išnuomoti?
„Ar bus užsakovų, kurie paprašytų išvalyti tvenkinį, pelkę, sutvarkyti teritoriją? Ar atsiras šiam reikalui pritariančių Tarybos narių, valdžios atstovų? – klausimu į klausimą atsakė V. Gražulis. – Turėkime vilties, kad taip ir bus. O kaip bus – matysime.“
Planuoja tęsinį
Geriausiai komunalininkų atliktas darbas matomas nuo tilto Nepriklausomybės gatvėje, greta Vilkaviškio ligoninės.
Vienoje tilto pusėje, žiūrint miesto centro link, driekiasi vandens juosta, supama tvarkingai nušienautų pakrančių, kitoje – tik žolių brūzgynai. Juose sunku įžiūrėti net ir pačią upės vagą.
Taip nutiko dėl to, kad komunalininkams buvo duotas nurodymas pjauti palei visą Šeimenos paupio taką. Tad jei takas vestų toliau, galėtume tikėtis ir kito vaizdo.
Vilkaviškio paupio parko koncepciją kūręs architektas Rolandas Palekas pašeimeniu vedantį taką su įvairiais mažosios architektūros elementais buvo nubraižęs iki pat Paežerių ežero. Ar yra vilčių sulaukti šio tako tęsinio?
Savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Jurga Grigaliūnaitė-Milovanov paaiškino, jog yra numatytas Paežerių ežero infrastruktūros sutvarkymo projektas, į kurio sudėtį įeina ir tako nuo Vilkaviškio ligoninės iki paplūdimio įrengimas.
„Investicijos planuojamos naujuoju finansavimo periodu. Jei šį projektą pavyks apginti per Centrinę projektų valdymo agentūrą, Vidaus reikalų ministeriją, jei jis bus patvirtintas, planuojame, kad visa infrastruktūra bus sutvarkyta iki 2027–2028 metų. Tada takas atsiras ne tik iki paplūdimio, bet ir aplink ežerą, bus sutvarkyta ir pliažo teritorija“, – paaiškino J. Grigaliūnaitė-Milovanov.
Per visą Vilkaviškį vinguriuojančios Šeimenos nebestelbia žolės: jas iš upės visą mėnesį kuopė Vilkaviškio komunalininkai. |
Niekas nenuginčys, kad Lietuvoje, o ypač Suvalkijoje, gyvena tvarką labai mėgstantys žmonės. Koks nors belgas ar prancūzas nė nepastebės ant tako pažirusių lapų, nekreips dėmesio į žoles, sudygusias greta kokio suoliuko didmiestyje. Tuo tarpu tikras suvalkietis dėl kiečio, išlindusio tarp miesto trinkelių, griebsis už širdies.
Tad vaikščiodami Šeimenos paupiu vilkaviškiečiai iki pat rudens grožėjosi gražiai sutvarkytu taku, bet tuo pat metu nuoširdžiai piktinosi prižėlusiu upeliu. Vietomis nesimatė net vandens: kur yra upės vaga, galėjai spėti tik iš slėniu vinguriuojančio nendryno. Kritikos strėlės lėkė į įvairias interneto svetaines, smaigstė rajono Savivaldybės administracijos tinklalapį.
Tačiau šiuo metu vaizdas pasikeitęs neatpažįstamai. Dabar nuo miesto sodo iki pat tilto Nepriklausomybės gatvėje teka jokių nendrynų nestabdoma upė. Išvalyta jos vaga, nušienautos ir nugrėbtos pakrantės, sutvarkyti šlaitai. Vilkaviškiečiai atsikvėpė lengviau.
Titanišką darbą išpjaudami porą kilometrų miesto upelio augmenijos pasikeisdami atliko Vilkaviškio komunalinio ūkio darbininkai. Keletas vyrų plušo visą mėnesį, kol upės vaga buvo išvalyta.
Lėšos Šeimenos upės vagos valymo darbams skirtos iš Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos, iš viso – 5 400 eurų.
Kodėl vaga buvo valoma taip vėlai, o ne pavasarį ar vasarą, paklausėme Savivaldybės administracijos vyr. specialisto ekologo Dariaus Bunikio.
Jis pripažino, kad buvo tikrai susivėlinta, nes tokius darbus geriausiai atlikti liepą ar rugpjūtį. Tačiau, anot ekologo, galbūt anksčiau žolė dar nebuvo taip smarkiai sukilusi, be to, upelis pradėtas valyti tokiu laiku, kai labiausiai nuseko vanduo.
„Reikėtų klausti seniūno arba komunalininkų, kodėl pjauta taip vėlai, mes tik skiriame tam lėšų. Bet tai – sunkus darbas, o pavasarį darbininkus vyti į šaltą vandenį – tikrai ne pats geriausias sprendimas. Įdomu ar tie, kurie piktinasi, patys norėtų braidžioti po įšalusį upelį ir pjauti augmeniją. Be to, ankstyvą pavasarį žolė dar neužaugusi, ji pernykštė, todėl toks darbas – nieko nevertas. O nuo kovo vidurio iki liepos pradžios prasideda žuvų nerštas, tuo metu iš viso draudžiami vandens telkinių tvarkymo darbai“, – aiškino D. Bunikis.
Anot ekologo, kad upelis nepriželtų, jis turi būti sraunus, o mūsų Šeimenoje nėra srovės, todėl ji sparčiai užželia. Norint švarios upės, jos augmeniją reikėtų pjauti kiekvienais metais ir gal net ne vieną kartą.
„Marijampolėje Šešupė šienaujama valtimi su specialia įranga, o Šeimenoje nėra tiek vandens. Jei ji prieš keliasdešimt metų nebūtų „sureguliuota“, ištiesinta, gal situacija būtų kita. Dabar per lygumas tekanti upė paversta kanalu: šlaitai statūs, padarytas griovys, todėl ir pelkėja. Natūrali vaga nebūtų taip apžėlusi. Tai nutinka visur, kur įsikiša žmogus: jei tik žemė sujudinama, pavyzdžiui, nugriaunama kokia sodyba, – ten jau augs piktžolės, o ne natūrali pieva“, – kalbėjo ekologas Darius Bunikis.
Miesto seniūnas Remigijus Kurauskas dėl vėlyvo pjovimo kaltės neprisiėmė.
„Gal ir per vėlai pradėta valyti, bet sako, kad jei rugpjūtį ar rugsėjo pradžioje upė gerai išvaloma, tai kitą sezoną turėtų atlaikyti. Šiuos darbus užsakė Savivaldybės administracija, seniūnija tik patalkino specialia apranga – braidyti skirtomis kelnėmis“, – sakė R. Kurauskas.
Vilkaviškio komunalinio ūkio vadovas Valentinas Gražulis taip pat tvirtino nežinantis, kodėl upelis buvo valomas taip vėlai. „Kada buvo duotas nurodymas – tada ir išvalėme“, – paaiškino įmonės direktorius.
V. Gražulis neslėpė, kad jis, kaip vadovas, nesijautė gerai liepdamas žmonėms mėnesį laiko įsispraudus į guminius drabužius braidyti ir šienauti upę. Ne tiek dėl šalto vandens, kiek dėl fiziškai sunkaus darbo.
„Būdavo, atvažiuoji ir matai, kad vyrai pailsę ant kranto sėdi. Ir, patikėkit, nekyla noras juos vyti į vandenį. Darbas – kaip akmens amžiuje. Juk vandenyje su dalgiu mojuoti – tai ne pievą šienauti“, – sakė V. Gražulis.
Anot jo, komunalinio ūkio žmonės upelį paskutinįkart taip kruopščiai valė prieš ketverius metus, 2019-aisiais.
Komunalininkų vadovas domėjosi, kaip palengvinti sunkų „upės šienpjovių“ darbą. Jis jau apsižiūrėjo ir techniką – švedų gamybos amfibiją, kuria būtų galima pjauti net ir sekliausiame vandenyje augančią žolę. Tiesa, įrenginys nepigus, jo kaina siekia apie 200 tūkst. eurų.
Tokio brangumo techniką įsigijus reikėtų apsvarstyti, ar ji bus maksimaliai išnaudota. Anot V. Gražulio, porą kartų per vasarą nušienauti upelį, o paskui įrenginį laikyti pastogėje būtų neūkiška.
Tačiau galbūt būtų galima amfibiją išnuomoti?
„Ar bus užsakovų, kurie paprašytų išvalyti tvenkinį, pelkę, sutvarkyti teritoriją? Ar atsiras šiam reikalui pritariančių Tarybos narių, valdžios atstovų? – klausimu į klausimą atsakė V. Gražulis. – Turėkime vilties, kad taip ir bus. O kaip bus – matysime.“
Geriausiai komunalininkų atliktas darbas matomas nuo tilto Nepriklausomybės gatvėje, greta Vilkaviškio ligoninės.
Vienoje tilto pusėje, žiūrint miesto centro link, driekiasi vandens juosta, supama tvarkingai nušienautų pakrančių, kitoje – tik žolių brūzgynai. Juose sunku įžiūrėti net ir pačią upės vagą.
Taip nutiko dėl to, kad komunalininkams buvo duotas nurodymas pjauti palei visą Šeimenos paupio taką. Tad jei takas vestų toliau, galėtume tikėtis ir kito vaizdo.
Vilkaviškio paupio parko koncepciją kūręs architektas Rolandas Palekas pašeimeniu vedantį taką su įvairiais mažosios architektūros elementais buvo nubraižęs iki pat Paežerių ežero. Ar yra vilčių sulaukti šio tako tęsinio?
Savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Jurga Grigaliūnaitė-Milovanov paaiškino, jog yra numatytas Paežerių ežero infrastruktūros sutvarkymo projektas, į kurio sudėtį įeina ir tako nuo Vilkaviškio ligoninės iki paplūdimio įrengimas.
„Investicijos planuojamos naujuoju finansavimo periodu. Jei šį projektą pavyks apginti per Centrinę projektų valdymo agentūrą, Vidaus reikalų ministeriją, jei jis bus patvirtintas, planuojame, kad visa infrastruktūra bus sutvarkyta iki 2027–2028 metų. Tada takas atsiras ne tik iki paplūdimio, bet ir aplink ežerą, bus sutvarkyta ir pliažo teritorija“, – paaiškino J. Grigaliūnaitė-Milovanov.
Galerija: Šeimena
Publikuota: 2023-10-26 16:21:00
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kaimynų konfliktas tęsiasi 20 metų* Bendruomenė turi vieną norą – gyventi patogiau
* Arklinio pašto laikai Vilkaviškio krašte
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|