„Santaka“ / Sūnų kare netekusios motinos – ties išprotėjimo riba

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2023-10-26 16:39

Dalinkitės:  


Olena Avilova įkūrė kavinę „Piligrimas“ („Palomnyk“), kad įamžintų žuvusio vienturčio sūnaus Andrejaus atminimą.

Autoriaus nuotr.


Sūnų kare netekusios motinos – ties išprotėjimo riba


Artėjant mirusiųjų pagerbimo dienai nusprendžiau Ukrainoje pakalbinti didvyriškai kare kovojusių sūnų netekusias moteris.



Prieš mamos valią

Advokatė Olena Avilova vylėsi, kad jos vienturtis vaikas, sūnus Andrejus, prikalbintas studijuoti teisę, irgi taps advokatu. Tačiau dar mokydamasis pirmame kurse 2014 m. vaikinas netikėtai metė mokslus ir slapta išvyko kovoti su Donbaso separatistais, kuriuos Maskva suagitavo sukilti prieš Kyjivą.

Sūnaus sprendimas mamai sukėlė didžiulį nerimą, ir ji gudrumu bei pažįstamų karininkų padedama sugebėjo aštuoniolikmetį Andrejų sugrąžinti į mokslus. Grįžęs į namus vaikinas tvirtino, jog jaučia gėdą dėl neveiklumo karo metu, tad Olena prikalbino jį frontui teikti kitokią pagalbą – rinkti lėšas ginklams, ekipuotei.

Baigęs teisės studijas Andrejus mamai pareiškė, jog nejaučia potraukio jos įpirštai profesijai, ir nuėjo dirbti į restoraną. Ten išbandė įvairias pareigas – nuo pagalbinio darbininko iki vadybininko, o ateityje planavo atidaryti savo kavinę.

Kai 2022 m. Maskva užpuolė Ukrainą, 26-erių Andrejus įstojo į šturmo brigadą „Kraken“ savanoriu.

„Sūnus tuo metu jau gyveno kitame bute su būsima žmona, pats išsilaikė, tad žinojau, kad jo sprendimo nepakeisiu, ir net nebandžiau perkalbėti, tik prašiau būti atsargų, o pati ėmiau melstis, kad Dievas mano vaiką apsaugotų“, – pasakojo Olena.





Gyvenimas nebeteko prasmės

Andrejus nenorėjo, kad motina jaudintųsi, todėl niekada jai nepasakodavo apie išgyventus pavojus. Jis sakydavo, kad viskas gerai, kad visi draugai sveiki, nors iš tiesų „Kraken“ šturmo būrys ėjo į pačias rizikingiausias užduotis, iš kurių dalis karių nebegrįždavo. Tai, jog jų būrys buvo pasiųstas vaduoti Balaklijos miesto, Olena sužinojo tik tada, kai jai buvo pranešta apie sūnaus žūtį. Vaikinas žuvo kartu su dviem bendražygiais akimirksniu, kai šalia sprogusios bombos skeveldros suvarpė jų kūnus.

Už greitą išvadavimą dėkingi Balaklijos gyventojai pastatė paminklą žuvusiesiems, jiems po mirties buvo suteikti apdovanojimai. Tačiau Olenos tai neguodžia. „Kai Andrejus žuvo, pajutau, kad mano gyvenimas baigėsi. Jokioje veikloje nebematau prasmės, nustojau melstis ir vaikščioti į cerkvę, nes nusivyliau Dievu“, – kalbėjo moteris.

Po kiek laiko Olena prisiminė sūnaus svajonę turėti kavinę ir nusprendė ją įgyvendinti. Charkivo centre pati atidarė nedidelę kavinę, kurią pavadino „Piligrimas“ („Palomnyk“), mat tokiu slapyvardžiu fronte kovojo keliauti mėgęs Andrejus. Kavinės interjerui buvo panaudoti kariški reikmenys, o čia užėję kariai kavos gali išgerti nemokamai. Olena ant sienos pakabino ne tik sūnaus, bet ir keliasdešimties žuvusių jo bendražygių nuotraukas.



„Po Andrejaus žūties jau praėjo metai, tačiau skausmas neatlėgo, kartais netikėtai ima riedėti ašaros. Kavinė nėra pelninga, bet stengsiuosi ją išlaikyti, kad sūnaus bendražygiai bei žuvusių kovotojų artimieji turėtų kur rinktis, o kiti nepamirštų, kam turi būti dėkingi už tai, jog jų gyvenvietės buvo išvaduotos“, – kalbėjo susijaudinusi Olena.



Grįžo padėti tėvynei

Praėjus savaitei po Andrejaus žūties krito kitas „Kraken“ būrio narys – 24 metų Volodymyras Haleckis, kovojęs slapyvardžiu Varšuva. Toks slapyvardis vaikinui buvo suteiktas dėl to, kad ginti tėvynės jis grįžo iš Lenkijos sostinės Varšuvos, kurioje kartu su dviem metais jaunesniu broliu Janu studijavo mediciną.

„Kai kilo karas, aš širdyje didelio nerimo nejaučiau, nes abu sūnūs buvo saugūs Lenkijoje, tačiau netikėtas vyresniojo pareiškimas, kad vyks į frontą, man sukėlė kone isteriją“, – pasakojo Berdyčivo mieste gyvenanti Svetlana. Moteris negalėjo patikėti tokiu sūnaus sprendimu, kuris buvo labai taikaus, lėto būdo, mažakalbis. Meniškos sielos vaikinas vaikystėje lankė ne sporto treniruotes, o muzikos mokyklą.

„Mano tėvas buvo kariškis, iš jo pasakojimų žinojau apie karo pavojus ir baisumus, tad nenorėjau, kad sūnūs eitų senelio pėdomis. Vaikystėje jiems ne tik nepirkau jokių žaislinių ginklų, bet ir draudžiau žaisti karus“, – pasakojo Svetlana. Po Volodymyro žūties ji peržiūrėjo sūnaus vaikystės daiktus ir rado paslėptą sąsiuvinį, kuriame nežinant mamai jis, pasirodo, paišė ginklus, karo mūšius. Per laidotuves mama iš sūnaus kovos draugų sužinojo, kad po karo Volodymyras planavo stoti į Prancūzijos legioną ir pratęsti pavojingą tarnybą.





Nujautė savo mirtį

„Kadangi medikų fronte trūksta, kovos draugai labai saugojo Volodymyrą, visada jam liepdavo eiti būrio viduryje. Sūnus mane ramindavo, kad nieko blogo nenutiks, nes jis nieko nežudo, o vien gelbėja“, – pasakojo Svetlana.

Iš tiesų vaikinas žinojo, kad per kiekvieną mūšį dalis jo bendražygių žūva, ir net nujautė savo mirtį. Likus kelioms dienoms iki jos, vienam bičiuliui Volodymyras pasakė: „Karo pabaigos man nebus lemta sulaukti.“ Karys vaduodamas Iziumą žuvo nuo bombos skeveldros praėjus vos keturiems mėnesiams po to, kai grįžo padėti tėvynei.

Per laidotuves sūnaus bendražygiai papasakojo, kad Volodymyrą fronte vadino taikytoju, nes jis nemėgo konfliktų ir visus besiginčijančius stengdavosi sutaikyti. Buvo labai pareigingas – net po mūšių pavargusius karius vertė mokytis pirmosios medicinos pagalbos pradmenų, kad fronte jie sugebėtų išgelbėti draugų gyvybę.



Gyvą savo sūnų regi sapnuose

Moteris ilgai negalėjo patikėti, kad sūnaus nebėra. Ji jautė, jog Volodymyras tarsi stovi už nugaros, tik ji nesugeba taip greitai atsisukti, kad spėtų pamatyti savo sūnų. „Motinai prarasti vaiką – tas pats, kas netekti dalies savęs. Dabar jau nebebijau ir pati mirti“, – taip nepakeliamą skausmą apibūdino Svetlana.

Sūnų ji sapnuoja retai, bet reginius labai gerai įsimena. „Sapnuoju, jog su Volodymyru šoku tango. Jis toks šviesus ir linksmas, o aš verkiu. Sūnus klausia, kodėl aš verkiu, juk jis tuoj grįšiąs... Ir išnyko, o aš prabudau visa ašarose“, – pasakojo dažnai žuvusio sūnaus verkianti motina.

Ji sakė matanti, kad pasislėpęs rauda ir vyras. „Buvęs itin judrus, jaunesnysis sūnus tapo tylus ir užsidaręs. O senelis, kurį Volodymyras labai mylėjo ir žadėjo baigęs medicinos mokslus išgydyti nuo visų ligų, ima ašaroti vos išgirdęs anūko vardą“, – liūdnai kalbėjo Svetlana.

Berdyčevo merija nusprendė vienai iš miesto gatvių suteikti Volodymyro Haleckio vardą. Vaikino tėvas Genadijus, vienos maisto gamybos įmonės vadovas, sūnui tapus kariu ėmė į frontą vežti paramą. Tą jis daro ir dabar.



Eldoradas BUTRIMAS

Specialiai iš Ukrainos





Galerija: Ukrainos reportažai




Publikuota: 2023-10-26 16:39:10

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Policijos komisariate – jaunų pareigūnų desantas
* Moskvičius pats „pasiprašė“ prie jūros
* Knygos pristatymas: per gyvenimą ir eilėraščio meną...
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kuris vasaros mėnuo atostogauti Jums geriausias?
Birželis.
Liepa.
Rugpjūtis.
Nematau skirtumo.
Vasarą neatostogauju.



Kalbos patarimai

Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai