„Santaka“ / Kaimo sueiga ūkininkams optimizmo neįkvėpė / Aktualu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda javų kombainą INTERNATIONAL-431 (pjaunamoji 3,6 m, 6 cilindrų variklis, pilnai veikiantis). Perka šieno ir šienainio ritinius. Tel. 8 631 87 876.
Galioja iki: 2024-03-01 11:26:25

Parduoda naują nedidelį savos gamybos šildymo katilą-viryklę (tinka jungti per mašinsuolį, 700 Eur), naują pripučiamą 3,1 m valtį (650 Eur). Atlieka lengvųjų automobilių kėbulo suvirinimo darbus, dengia kėbulą antikorozine danga. Tel. 8 614 21 817.
Galioja iki: 2024-03-01 11:31:28



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

Dalinkitės:  


Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad žemės ūkis buvo, yra ir bus vienas didžiausių atraminių šalies polių.

Autoriaus nuotr.


Kaimo sueiga ūkininkams optimizmo neįkvėpė

Andrius GRYGELAITIS


Seime įvyko beveik visas šalies žemdirbiškas organizacijas prie vieno stalo sukvietusi Kaimo sueiga „Lietuvos kaimo ir žemės ūkio perspektyva po 2024 metų“. Renginyje dalyvavo ir keletas mūsų rajono žemdirbių.



Kritika ministerijai

Dar prieš Kaimo sueigą buvo garsiai skelbiama, kad joje bus sprendžiama Lietuvos žemės ūkio ateitis. Tiesa, tie, kurie iš tiesų turėtų lemti ūkininkų ateitį, – Žemės ūkio ministerijos atstovai – į renginį neatvyko. Greičiausiai baimindamiesi galimos kritikos. O ji iš sueigos dalyvių lūpų skambėjo nenutrūkstamai. Vieni kaltino ministeriją neveiklumu, kiti – nelogiškais sprendimais, treti – pagalių į ratus kaišiojimais.

„Dabartinė ministerija – jau praeitis. Tai visiškai neveikli institucija, kuri daugiau kenkia nei padeda ūkininkams“, – teigė renginyje dalyvavęs Gražiškių seniūnijos žemdirbys Andrius Mickevičius.

Vyras pasakojo į sostinę važiavęs tikėdamasis sulaukti pozityvių naujienų dėl ūkininkavimo ateities, tačiau jų taip ir neišgirdo. Apskritai, A. Mickevičius yra vienas iš aktyviausių mūsų krašto ūkininkų. Jis ne kartą keliavo į Vilniuje vykusius žemdirbių protestus, įsijungė į rajone vykusias protesto akcijas.


„Lengviausia nieko nedaryti, tačiau kažkam juk reikia pakovoti už savo teises. Mane domina žemės ūkio naujienos, tad ir šįkart į Seimą važiavau vedamas smalsumo. Manau, kad galima pasveikinti šią iniciatyvą surengti Kaimo sueigą. Gal tik pritrūko šiek tiek komunikacijos. Tikėjausi, kad susirinks daugiau žmonių“, – pastebėjimais dalijosi A. Mickevičius.

Nedžiuginančios prognozės

Seimo Kaimo reikalų komiteto iniciatyva suorganizuoto renginio dalyvius pasveikinusi Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad žemės ūkis buvo, yra ir bus vienu didžiausių atraminių šalies polių. Anot jos, pernai žemės ūkio sukurta pridėtinė vertė siekė 2, 68 mlrd. eurų ir pagal šį rodiklį pranoko net informacinių technologijų sektorių.

Sueigą vedęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis akcentavo, kad žemės ūkis privalo būti pripažintas strategiškai svarbiu sektoriumi. Tam pritarė ir Lietuvos žemės ūkio tarybos vadovas Ignas Hofmanas.

„Galime turėti tankų, raketų, bet perspektyvoje tai neužtikrins mūsų nacionalinio saugumo. Neduokime žmonėms kelias dienas pavalgyti ir pamatysime, kad tik tankai ir raketos mūsų neišgelbės“, – kalbėjo I. Hofmanas.


Anot V. Pranckiečio, svarbu įtikinti visuomenę, kad žemės ūkis nėra priešas ir gali sąveikauti su daugeliu kitų sričių. Kaip pavyzdį jis pateikė tai, kad jau dabar modernus ūkininkavimas neįsivaizduojamas be informacinių technologijų, sensorių, robotų ar skaitmenizacijos priemonių. Kaimo reikalų komiteto pirmininko teigimu, netolimoje ateityje bendradarbiaudami su mokslininkais žemdirbiai galės nesunkiai pakeisti augalų genus ir pagal tai planuoti būsimą derlių.

V. Pranckietis taip pat prognozavo, kad ūkininkams vis didesniu iššūkiu taps kova su klimato kaita, dėl kurios tarp gyventojų didės nelygybė, skurdas. Tai taip pat lems mažėjantį ūkių skaičių, augalų derlingumo bei ūkių verslo modelių pokyčius.

Pagal prognozes, iki 2040 m. Europos Sąjungoje neliks bent 6, 4 mln. šiuo metu egzistuojančių ūkių. Spėjama, kad dėl to vis daugiau gyventojų paliks kaimus ir kelsis gyventi į didelius miestus.



Žaliasis kursas – nesusipratimas?

Daugybė pranešėjų savo kalbose vienaip ar kitaip išskirdavo ir žaliojo kurso temą. V. Pranckietis teigė, jog pastaruoju metu ministerijos skiriamas didžiulis dėmesys žaliajam susitarimui mažina žemės ūkio produkcijos gamybą, nors paprastai reformomis kaip tik siekiama ją didinti.


Dar griežtesnės nuomonės laikėsi Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas, kuris prognozavo, kad žaliasis kursas pražudys visą žemės ūkio sektorių.

„Geriausiai iki šiol žaliuoju kursu pasinaudojo ne ES ūkininkai, o trečiųjų šalių verslininkai, gaminantys saulės baterijas“, – pasipiktinimo neslėpė E. Pranauskas.

Jis taip pat kritikavo ekoschemas, kurių Lietuvoje, anot šalies žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento, yra sukurtas rekordinis skaičius, o efektyvių – vos viena kita. Pasak jo, blogiausia, kad už ekoschemų neefektyvumą ir kitas Žemės ūkio ministerijos klaidas moka ūkininkai, kuriems dėl to yra mažinamos išmokos.



Nepasitvirtinanti strategija

Tarp pasisakančiųjų renginio metu buvo ir mūsų kraštietis Europos Parlamento narys Juozas Olekas. Jis pabrėžė, kad ES ir Lietuvos saugumui reikia trijų dalykų: gynybos, energetinės nepriklausomybės bei maisto gamybos užtikrinimo. Pastaroji sritis be žemės ūkio negalėtų egzistuoti.

Politikas taip pat akcentavo būtinybę ruoštis kartų kaitai ir didesnės pagalbos jauniesiems ūkininkams poreikį.

Panašiai kalbėjo ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, pasigedęs ilgalaikės Lietuvos žemės ūkio šakos plėtros strategijos. Jis vylėsi, kad aprūpinimas iš vietinės žaliavos pagamintu maistu bus pripažintas valstybės strateginiu tikslu, kad tam pritars visuomenė, o politinės partijos dėl to susitars ir įtvirtins atitinkamais teisės aktais.

R. Juknevičius taip pat pateikė duomenis, pagal kuriuos matyti, jog šiais metais pradėtas įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas kol kas neigiamai veikia šalies žemės ūkio sektorių. Šiuo metu mūsų šalyje pieno supirkimo kainos yra vienos mažiausių, o maisto kainos – vienos didžiausių Europoje. Per šiuos metus karvių bandų skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 10 proc., o ekologinių pasėlių plotų – 6 proc.

Didėja suartų daugiamečių pievų plotai. Dabar reikalaujama atkurti maždaug 100 tūkst. ha pievų, o tai ypač skaudi tema jauniesiems ūkininkams, kurie nesirinko gyvulininkystės šakos, o formuodami ūkį rizikavo ir tas pievas suarė.

Anot R. Juknevičiaus, dėl nepakeliamų reikalavimų ir drastiškai sumažėjusių pajamų dauguma šalies ūkininkų yra ties perdegimo riba.



Pasirašė susitarimą

Išklausę pranešimus ir pasisakymus, Kaimo sueigos dalyviai pasirašė susitarimą, kuris, Seimo nario Viktoro Pranckiečio teigimu, turėtų užtikrinti kaimo ir žemės ūkio ramybę. Tikimasi, jog šiuo dokumentu vadovausis tie, kurie kitąmet dalyvaus Prezidento, Europos Parlamento, Seimo rinkimuose ar rengs rinkimų programas.


Dokumente, atsižvelgdami į esamą politinę, ekonominę, ekologinę ir socialinę padėtį, sueigos dalyviai pabrėžė, kad realūs iššūkiai rodo, jog apsirūpinimo maistu saugumas turi būti stiprinamas, o žemės ūkis ir maisto gamyba pripažinti Lietuvos strateginiu sektoriumi.

Susitarime primenamas ir ES tiesioginių išmokų suvienodinimas, išreiškiamas susirūpinimas dėl būtinybės tobulinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą. Taip pat teigiama, kad dalis žaliojo susitarimo priemonių yra netaiklios siekiant ambicingų tikslų, o taikomos sukelia neigiamų pasekmių sektoriaus ekonomikai ir apsirūpinimui maistu.



Publikuota: 2023-11-07 11:25:16

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Po kritikos laikraštyje sulaukta pokyčių
* Pomėgį verslu pavertusiam vilkaviškiečiui klientų netrūksta
* Naujajam šilumos tinklų vadovui didžiausia problema – specialistų trūkumas
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kieno vardą suteiktumėte Vilkaviškio viešajai bibliotekai?
Kazio Bradūno.
Vinco Kudirkos.
Antano Vaičiulaičio.
Siūlyčiau kitą variantą.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Pieninis ar pieniškas šokoladas?
Kalbos požiūriu taisyklingi abu variantai. Priesagos -iškas būdvardis vartojamas nusakant daikto požymį. Jis paprastai vartojamas šnekoje, laisvuosiuose stiliuose: pieniškas šokoladas, pieniškas valgis, pieniški ledai, pieniška sriuba.
Sudarant terminus, kai reikia pabrėžti rūšį, vartojamas priesagos -inis būdvardis: pieninis šokoladas, grietininis šokoladas, riešutinis šokoladas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai