„Santaka“ / Lietuvišką miesto kilmę slepiančioje Odesoje verda linksmybės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda javų kombainą INTERNATIONAL-431 (pjaunamoji 3,6 m, 6 cilindrų variklis, pilnai veikiantis). Perka šieno ir šienainio ritinius. Tel. 8 631 87 876.
Galioja iki: 2024-03-01 11:26:25

Parduoda naują nedidelį savos gamybos šildymo katilą-viryklę (tinka jungti per mašinsuolį, 700 Eur), naują pripučiamą 3,1 m valtį (650 Eur). Atlieka lengvųjų automobilių kėbulo suvirinimo darbus, dengia kėbulą antikorozine danga. Tel. 8 614 21 817.
Galioja iki: 2024-03-01 11:31:28



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2023-11-16 16:48

Dalinkitės:  


Kolumbietis profesorius John Mario Gonzales apie įvykius Ukrainoje rašo į Lotynų Amerikos šalių bei JAV spaudą.

Autoriaus nuotr.


Lietuvišką miesto kilmę slepiančioje Odesoje verda linksmybės


„Odesa slepia savo lietuvišką kilmę, nes jo vadovai buvo ir yra prorusiški“, – pareiškė ekologas Vladislavas Belinskis, išgarsėjęs praeitą gruodį, kai užsilipęs ant Rusijos carienės Jekaterinos II paminklo jai ant galvos užmovė budelio kaukę. Tai sukėlė pasaulinį skandalą, ir Odesos meras pagaliau nurodė paminklą perkelti į muziejaus saugyklą.



Nustebino džiūgaujanti minia

Tiesiai iš fronto mūšių drebinamo Kupiansko nuvykęs į Odesą pasijaučiau tarsi patekęs į kitą šalį. Ne vien todėl, jog 800 km į pietus nutolusi Odesa pasitiko dvigubai šiltesniu oru ir pliažo nuogaliais. Mane bei viešbučio kolegą, Kolumbijos žurnalistą, politologijos profesorių Johną Mario Gonzales ne mažiau pribloškė karo metu mieste vykstančios linksmybės. Penktadienio vakarą miesto centras tiesiog ūžė nuo besilinksminančių žmonių: kavinėse buvo šokama, skambėjo tranki muzika, o pusnuogės merginos viliojo užeiti į striptizo klubus.

„Ar tau tai atrodo normalu?“ – stebėdamas džiūgaujančią žmonių minią paklausė kolumbietis. Ispanijoje daug laiko praleidžiantis ir Lotynų Amerikos šalių bei JAV spaudai rašantis politologas į Ukrainą atvyko tam, kad apie karą su Rusija galėtų pasakoti tikroviškiau.


Vyriškis sakė pasibaisėjęs griuvėsių vaizdais Bučoje ir Irpinėje, tačiau odesiečių linksmybės jį, švelniai tariant, nustebino. Kolumbiečio nuomone, taip triukšmingai linksmintis, žinant kasdienius pranešimus apie karių bei civilių žūtis, nederėtų.



Linksmybių nesmerkia

Užtat tame pačiame hostelyje užklausta keturiasdešimtmetė administratorė Nataša pareiškė: „Gyvename šiltesnio klimato kurorte ir visada išsiskyrėme neskubumu, mokėjimu atsipalaiduoti, pomėgiu linksmintis. Iš mūsų pavyzdį patarčiau imti ir kitiems, nes pasilinksminimas yra geriausias vaistas nuo karo metu patiriamo streso.“

Administratorė apgailestavo, kad dėl įvestos komendanto valandos, kuri tęsiasi nuo 24 iki 5 val. ryto, baigėsi naktinės turistų linksmybės, o kartu sumažėjo ir jos pusseserės baro pajamos. Turistus esą atbaidė ir tai, jog beveik pusantrų metų buvo uždaryti pliažai, o Maskvai nutraukus susitarimą dėl grūdų eksporto per Odesos uostą į miestą kartais atskrenda raketos.

Paklausus, ar pradėjo mokytis ukrainiečių kalbos, mat liepos mėnesį įsigaliojo baudos už nesugebėjimą klientų aptarnauti valstybine kalba, Nataša atsakė, jog šį potvarkį kol kas ignoruoja. Ji tvirtino, jog Odesa visada buvo daugiatautė, bet visus vienijo rusų kalba ir kultūra, rusiškos dainos ir filmai, o dabartinį nurodymą kalbėti ukrainietiškai vadina prievartiniu, todėl jį vykdys tik išimtiniais atvejais.




Priversti kalbėti ukrainietiškai

„Iki karo aš nekalbėjau ukrainietiškai, tačiau dabar teko išsitraukti senus vadovėlius, nes per parodų atidarymus nebegaliu pasakoti rusiškai. Į turistų iš Vakarų Ukrainos klausimus privalau atsakyti jiems įprasta kalba“, – pareiškė centrinės meno galerijos vadovė Jekaterina Pimenova.

Ši moteris prieš pusantrų metų, kai Odesoje bendravome pirmą kartą, tvirtino, kad apsieina ir ateityje apsieis be ukrainiečių kalbos, o siūlymą šalinti paminklus Rusijos carienei Jekaterinai II bei rusų poetui A. Puškinui vadino barbarizmu. Dabar moteris jau gyrė, kad paminklo carienei nebėra.

„Man atrodo, kad Puškinas atstovauja pasaulinei kultūrai ir jo monumento nereikėtų griauti, tačiau Italijoje modeliu dirbantis 23-ejų sūnus pasisako už nuvertimą, nes tai esą Maskvos imperializmo simbolis“, – kalbėjo moteris ir pridūrė, kad mokytis ukrainiečių kalbos ji pradėjo tik sugėdinta sūnaus.

Netikėtai valstybine kalba per susitikimą prašneko ir 78-erių buvęs kariškis Romanas, nors prieš pusantrų metų jis irgi kalbėjo tik rusiškai. Pakeisti kalbą jį taip pat paragino sūnus, gyvenantis JAV ir renkantis tėvynės kariams paramą, kurią tėvas iš Moldovos gabena į pafrontę.


Kai kurie gyventojai prie gimtosios kalbos grįžo dar 2013 m. pabaigoje kilus antirusiškai Maidano revoliucijai. Tačiau Odesa ir toliau liko rusakalbė, o kardinaliai keistis ėmė tik šią liepą, kai įsigaliojo įstatymas dėl baudų už nesugebėjimą aptarnauti klientų valstybine kalba. Dabar parduotuvėse, įstaigose pagaliau šnekama ukrainietiškai.



Pykdo diegiamas mitas

Pirmą kartą atvykęs į Odesą labai nustebau pamatęs tris paminklus Rusijos carams. Tąkart atsitiktinai prie vieno subombarduoto namo sutiktas Odesos meras Genadijus Truchanovas pareiškė, kad negriaus paminklų carams, nes jie atspindi miesto istoriją, o Jekaterina II buvo Odesos įkūrėja. Visgi meras kalbėjo netiesą, nes Odesoje pirmą gyvenvietę bei pilį įkūrė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, ir miestui yra ne 200, o 600 metų.

Pati piečiausia LDK Kačibėjaus pilis stovėjo Odesos centre, tačiau neišliko jokių jos liekanų, mat pilį iki pamatų sunaikinti nurodė būtent Jekaterina II, kuri kartu uždraudė ukrainiečių kalbą ir kazokų organizacijas.

„Tai buvo Kremliaus sugalvotas ir sėkmingai įdiegtas mitas, kad Odesai yra 200 metų, tokiu būdu norėta miestą susieti vien su Rusija“, – paaiškino valstybinės kalbos kontrolierė, visuomeninės organizacijos „Odesa kalba ukrainietiškai“ vadovė Yaroslava Vitko-Prysyačnyuk. Ji priminė, jog paminklas Jekaterinai II buvo pastatytas 1900 m., tačiau 1920 m. bolševikai jį nuėmė. Tik 2007 m. prorusiška Odesos valdžia ilgai muziejaus rūsyje dulkėjusį paminklą restauravo ir atstatė, nors tam priešinosi istorikai ir net tuometinis prezidentas Viktoras Juščenka. Paminklas buvo atstatytas norint po SSSR suirimo toliau išlaikyti Odesą Maskvos įtakoje.



Dekomunizaciją stabdo prorusiškas meras

„Manau, kad Maskva seniai planavo jėga užgrobti Ukrainą, o norėdama tai palengvinti darė viską, kad rusakalbius gyventojus išlaikytų savo įtakoje. Odesa visada Rusijai buvo svarbus miestas, kurortinis perlas, todėl čia skyrė ypatingą dėmesį Kremliaus požiūrio į istoriją propagavimui ir ignoravo lietuviškos pilies įamžinimą“, – pareiškė istorijos profesorius Vladimiras Pivtorakas.

„Būtina šalinti ir paminklą A. Puškinui, nes per jo aukštinimą buvo skatinama kalbėti rusiškai. Tiems, kas teigia, kad paminklas yra vien kultūrinis ir istorinis reliktas, reikėtų priminti, kad poetas Odesoje gyveno trumpai. Dešimt kartų ilgiau čia gyveno didinga tautos poetė Lesė Ukrainka, tačiau jai paminklo iki šiol nėra“, – pareiškė ekologinės organizacijos „Žalias lapas“ vadovas Vladislavas Balinskis.

Ekologas teigė, jog miesto meras G. Truchanovas tik apsimeta Ukrainos patriotu, o iš tiesų stabdo dekomunizaciją bei derusifikaciją, todėl spėjo, kad po karo jis bus teisiamas kaip kolaborantas. V. Balinskį labai pykdo tai, kad meras nenori komunistinių gatvių pavadinimų keisti kare kritusių didvyrių ukrainiečių vardais, o jas perrašo neutraliais pavadinimais: Abrikosų, Obuolių, Pramonės, Transformacijos.


Pasak V. Balinskio, Odesa per karą nukentėjo gerokai mažiau nei kiti Rusijos pasienyje esantys didmiesčiai, todėl jos gyventojai nelinkę solidarizuotis su kitų skausmu ir toliau linksminasi kavinėse bei pliažuose.



Eldoradas BUTRIMAS

Specialiai iš Odesos





Galerija: Ukrainos reportažai




Publikuota: 2023-11-16 16:48:18

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Po kritikos laikraštyje sulaukta pokyčių
* Pomėgį verslu pavertusiam vilkaviškiečiui klientų netrūksta
* Naujajam šilumos tinklų vadovui didžiausia problema – specialistų trūkumas
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar savo parašu paremsite kandidatus Prezidento rinkimuose?
Jau pasirašiau savo iniciatyva.
Jei paprašys asmeniškai – pasirašysiu.
Nesirašysiu nė už vieną.
Dar nenusprendžiau.



Kalbos patarimai

Pieninis ar pieniškas šokoladas?
Kalbos požiūriu taisyklingi abu variantai. Priesagos -iškas būdvardis vartojamas nusakant daikto požymį. Jis paprastai vartojamas šnekoje, laisvuosiuose stiliuose: pieniškas šokoladas, pieniškas valgis, pieniški ledai, pieniška sriuba.
Sudarant terminus, kai reikia pabrėžti rūšį, vartojamas priesagos -inis būdvardis: pieninis šokoladas, grietininis šokoladas, riešutinis šokoladas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai