|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Sveikata
|
|
|
Lapkričio 18-oji – Europos supratimo apie antibiotikus diena. Jos tikslas – didinti suvokimą apie antimikrobinį atsparumą ir skatinti visuomenę jo išvengti.
Antimikrobinis atsparumas yra bakterijų gebėjimas kovoti su antibiotikais. Jiems tampa atsparūs ne žmonės ir gyvūnai, o juose gyvenančios bakterijos.
Antibiotikai ir kiti antimikrobiniai vaistai – itin svarbi gyvūnų bei žmonių gydymo priemonė, tačiau kiekvieną kartą juos panaudojus didėja rizika, kad ligos sukėlėjas įgis atsparumą.
Antibiotikams atsparios bakterijos gali išplisti tarp žmonių per maistą ir tiesioginį sąlytį su gyvūnais. Tokiomis bakterijomis nuo gyvūnų mėšlo gali būti užterštos net ir daržovės.
Didžiausias antimikrobinio medžiagų atsparumo pavojus kyla gamtai ir ypač vandeniui bei jame esantiems gyvūnams, kadangi į vandenį iš kanalizacijų patekusios nuotekos nėra išvalytos. Mikroteršalai, taip pat – ir antibiotikai kaupiasi nuotekų dumble bei gali keisti gyvūnų elgseną. O jeigu vaistų likučiai išmetami su šiukšlėmis, jie gali patekti į aplinką ir užteršti gruntinį vandenį. Todėl jokiu būdu medikamentų negalima išmesti į kanalizaciją ar šiukšlinę. Netinkami, nereikalingi vaistai ar jų likučiai turi būti nunešti į medicinos ar veterinarijos vaistines. Taip pat juos galima priduoti medicinines atliekas tvarkančioms įmonėms.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kasmet vykdo antimikrobinių medžiagų stebėseną mėsoje, piene ir kiaušiniuose. Pagal VMVT planus, ūkiuose, įmonėse imami mėginiai ir tiriama, ar gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose nėra neleistinų medžiagų likučių.
Daug metų stiprinama veterinarinių vaistų ir antibiotikų kontrolė, vis daugiau jų įtraukiama į receptinių vaistų sąrašą. Taip siekiama sumažinti antibiotikų ir kitų antimikrobinių medžiagų prieinamumą ūkininkams ir mažinti atvejus, kai žmonės griebiasi antibiotikų savavališkai, vos pastebėję pirmus gyvulio ligos požymius.
Antibiotikų naudojimas gyvulininkystės sektoriuje padidėja tada, kai gyvuliai laikomi didelėmis bandomis ir prastomis sąlygomis. Tokiais atvejais ligų išvengti nepavyksta, ir antibiotikai yra tiesiog būtini tam, kad gyvuliai nekristų.
Antibiotikų pardavimų ir naudojimo kiekiai gyvuliams Lietuvoje kasmet mažėja, bet ūkinių gyvūnų taip pat auginama vis mažiau. Vis daugiau registruojama ūkių, kurie palaipsniui visiškai atsisako antibiotikų augindami ūkinius gyvūnus. Tokie ūkiai gauna VMVT leidimą šviežią produkciją žymėti ženklu „Užauginta be antibiotikų“. Taip gyvūnus užauginti kainuoja daug brangiau, bet produkcija tampa kokybiškesnė, patrauklesnė ir mažėja mikroorganizmų atsparumas antibiotikams.
Siekiant sumažinti poreikį ūkiuose naudoti antimikrobines medžiagas, reikia vadovautis šiais principais: mažinti gyvūnų kiekius laikymo patalpoje; taikyti prevencines priemones (vakcinuoti gyvūnus, naudoti augalines antimikrobines medžiagas, probiotikus); užtikrinti tinkamas gyvūnų laikymo, ventiliacijos, aplinkos sąlygas, švarą juos transportuojant; pritaikyti atsinaujinančias sistemas su geresne higiena ir biologinio saugumo priemonėmis; įdiegti integruotas gamybos sistemas, kad būtų išvengta būtinybės pirkti ir transportuoti gyvūnus, kurių sveikatos būklė nežinoma; naudoti tik saugius, aukštos kokybės pašarus ir vandenį.
Bet koks antibiotikų naudojimas ūkyje turi būti atsakingai apgalvotas, kuo dažniau ieškant alternatyvių gydymo, prevencijos priemonių. Visiškai atsisakius naudoti antibiotikus veterinariniais tikslais ar reikšmingai sumažinus jų naudojimą, antimikrobinės medžiagos išliktų veiksminga priemonė kovojant su gyvūnų ir žmonių ligomis.
Aidas ŠALČIUS
VMVT Marijampolės departamento
vyr. vet. gydytojas inspektorius
Lapkričio 18-oji – Europos supratimo apie antibiotikus diena. Jos tikslas – didinti suvokimą apie antimikrobinį atsparumą ir skatinti visuomenę jo išvengti. |
Antimikrobinis atsparumas yra bakterijų gebėjimas kovoti su antibiotikais. Jiems tampa atsparūs ne žmonės ir gyvūnai, o juose gyvenančios bakterijos.
Antibiotikai ir kiti antimikrobiniai vaistai – itin svarbi gyvūnų bei žmonių gydymo priemonė, tačiau kiekvieną kartą juos panaudojus didėja rizika, kad ligos sukėlėjas įgis atsparumą.
Antibiotikams atsparios bakterijos gali išplisti tarp žmonių per maistą ir tiesioginį sąlytį su gyvūnais. Tokiomis bakterijomis nuo gyvūnų mėšlo gali būti užterštos net ir daržovės.
Didžiausias antimikrobinio medžiagų atsparumo pavojus kyla gamtai ir ypač vandeniui bei jame esantiems gyvūnams, kadangi į vandenį iš kanalizacijų patekusios nuotekos nėra išvalytos. Mikroteršalai, taip pat – ir antibiotikai kaupiasi nuotekų dumble bei gali keisti gyvūnų elgseną. O jeigu vaistų likučiai išmetami su šiukšlėmis, jie gali patekti į aplinką ir užteršti gruntinį vandenį. Todėl jokiu būdu medikamentų negalima išmesti į kanalizaciją ar šiukšlinę. Netinkami, nereikalingi vaistai ar jų likučiai turi būti nunešti į medicinos ar veterinarijos vaistines. Taip pat juos galima priduoti medicinines atliekas tvarkančioms įmonėms.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kasmet vykdo antimikrobinių medžiagų stebėseną mėsoje, piene ir kiaušiniuose. Pagal VMVT planus, ūkiuose, įmonėse imami mėginiai ir tiriama, ar gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose nėra neleistinų medžiagų likučių.
Daug metų stiprinama veterinarinių vaistų ir antibiotikų kontrolė, vis daugiau jų įtraukiama į receptinių vaistų sąrašą. Taip siekiama sumažinti antibiotikų ir kitų antimikrobinių medžiagų prieinamumą ūkininkams ir mažinti atvejus, kai žmonės griebiasi antibiotikų savavališkai, vos pastebėję pirmus gyvulio ligos požymius.
Antibiotikų naudojimas gyvulininkystės sektoriuje padidėja tada, kai gyvuliai laikomi didelėmis bandomis ir prastomis sąlygomis. Tokiais atvejais ligų išvengti nepavyksta, ir antibiotikai yra tiesiog būtini tam, kad gyvuliai nekristų.
Antibiotikų pardavimų ir naudojimo kiekiai gyvuliams Lietuvoje kasmet mažėja, bet ūkinių gyvūnų taip pat auginama vis mažiau. Vis daugiau registruojama ūkių, kurie palaipsniui visiškai atsisako antibiotikų augindami ūkinius gyvūnus. Tokie ūkiai gauna VMVT leidimą šviežią produkciją žymėti ženklu „Užauginta be antibiotikų“. Taip gyvūnus užauginti kainuoja daug brangiau, bet produkcija tampa kokybiškesnė, patrauklesnė ir mažėja mikroorganizmų atsparumas antibiotikams.
Siekiant sumažinti poreikį ūkiuose naudoti antimikrobines medžiagas, reikia vadovautis šiais principais: mažinti gyvūnų kiekius laikymo patalpoje; taikyti prevencines priemones (vakcinuoti gyvūnus, naudoti augalines antimikrobines medžiagas, probiotikus); užtikrinti tinkamas gyvūnų laikymo, ventiliacijos, aplinkos sąlygas, švarą juos transportuojant; pritaikyti atsinaujinančias sistemas su geresne higiena ir biologinio saugumo priemonėmis; įdiegti integruotas gamybos sistemas, kad būtų išvengta būtinybės pirkti ir transportuoti gyvūnus, kurių sveikatos būklė nežinoma; naudoti tik saugius, aukštos kokybės pašarus ir vandenį.
Bet koks antibiotikų naudojimas ūkyje turi būti atsakingai apgalvotas, kuo dažniau ieškant alternatyvių gydymo, prevencijos priemonių. Visiškai atsisakius naudoti antibiotikus veterinariniais tikslais ar reikšmingai sumažinus jų naudojimą, antimikrobinės medžiagos išliktų veiksminga priemonė kovojant su gyvūnų ir žmonių ligomis.
Aidas ŠALČIUS
VMVT Marijampolės departamento
vyr. vet. gydytojas inspektorius
Publikuota: 2023-11-17 14:01:40
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Motinos dieną jauna šeima pasitinka su triguba laime * Kraštiečiai užsienyje: „Nenukirskime medžiui šaknų“
* Savaime gimstančios kolekcijos vilkaviškietei kelia azartą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|