|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-11-20 16:29
|
|
|
Kažkokiu būdu šis gyventojas sugebėjo gauti ne vieną, o keturis maisto paketus.
Autoriaus nuotr.
„Su korupcija susitvarkysime, tačiau priešui įveikti reikia jūsų paramos“, – pasakė nuo karo pradžios pažįstamas karininkas, pripažinęs, kad Ukrainos kariuomenėje yra nemažai blogybių.
Ko jau ko, bet kad Ukrainos kariai kreipsis, jog padėčiau demaskuoti spėjamai nesąžiningą „volontiorą“ – savanorį, renkantį ir vežantį paramą kariams, tikrai nesitikėjau. Paramą gabenti ėmęsis dar 2014 m. per susirėmimus Donbase savanoris M. K. išgarsėjo, pritraukė nemažai aukotojų ir net buvo apdovanotas medaliais. Tačiau dabar spėjama, kad savo populiarumą šis vyras ėmė išnaudoti verslo sandėriuose su nesąžiningais karininkais ir pasisavindamas dalį paramos iš to lobsta. Tokius įtarimus didina gandai, jog jaunystėje M. K. buvo tris kartus teistas už vagystes. Patvirtinti šios informacijos beveik neįmanoma, nes Ukrainoje praėjus penkeriems metams po teistumo bylos yra sunaikinamos.
Mano pagalbos demaskuoti M. K. paprašė vieno miesto karininkas įtaręs, kad pratybų poligoną iš jų norima atimti siekiant pelningai parduoti žemę, o aferai vadovauja būtent minėtas pilietis. Pažadėjau pasigilinti į istoriją, nors abejoju, ar pavyks viską išsiaiškinti.
Tačiau toks prašymas mane paskatino susitikti su kitu karininku, pažįstamu nuo karo pradžios. Panorau sužinoti, ar jis pajautė oficialiai deklaruojamą didesnę kovą su korupcija, mat nesugebėjimas pažaboti šios visa ardančios blogybės vis labiau nervina Vakarų valstybes. Tai tapo ir viena pagrindinių priežasčių, kodėl užsienio piliečiai vis mažiau aukoja.
Taigi trumpas interviu su kariškiu.
– Ar tiesa, kad nemažą dalį paramos, kurią atveža Vakarai, „pradangina“ vietos savanoriai, valdininkai ir net karininkai?
– Aš asmeniškai su tuo nesusidūriau, bet taip rašoma ir kalbama, yra iškeltos bylos, teisiami prasikaltusieji.
– Teko skaityti, kad „išgaravo“ ištisi traukinių vagonai su humanitarine pagalba, kad dingo net iš JAV kariams atsiųstos vaistinėlės, kad vietoje žieminių striukių kariams buvo nupirktos pigesnės rudeninės, o sutaupyti pinigai kažkur pradingo. Neseniai vieni aferistai esą pasisavino žmonių suaukotas lėšas skraidyklėms, o kiti paspruko į užsienį su pinigais, skirtais kariškoms mašinoms pirkti. Teigiama, jog užsieniečių dovanotomis mašinomis dažnai važinėjasi karininkų žmonos Kyjive, o ne kovotojai fronte. Dėl tokių sukrečiančių faktų kai kuriose valstybėse raginama mažinti pagalbą Ukrainai, siūloma valstybės nepriimti į NATO ir ES. Kaip jūs matote šią problemą?
– Tenka pripažinti, kad pas mus sovietmetis užtruko gerokai ilgiau. Atgavus nepriklausomybę daug kam vėl teko gudrauti – užsidarė gamyklos, nebuvo darbo, algos ir pensijos varganos, visiems reikėjo kažkaip suktis, kad išgyventų. Valdininkai tiesiog reikalavo kyšių. Visi tiesiog įprato imti ir duoti kyšius.
– Ar susiformavusi oligarchinė sistema prie to neprisidėjo?
– Gal ji labiausiai ir buvo tuo suinteresuota, nes oligarchai kyšiais sprendė viską. Gaudavo kitiems neprieinamus leidimus, laimėdavo privatizacijos konkursus, pelnėsi iš šešėlinės prekybos ir mokesčių slėpimo, išsisukdavo nuo teisingumo. Keli milijardieriai pasidalijo šalį ir ekonomikos sritis, susikūrė partijas ir „pasodino“ savus žmones prokuratūroje, teismuose, muitinėje, mokesčių inspekcijoje.
– Mane sukrėtė per Ukrainos radiją išgirsta žinia, jog net 55 proc. dabar parduodamo alkoholio yra neapmokestinama mokesčiais, nes jis parduodamas nelegaliai, pavagiant iš valstybės milijardus mokesčių. Tuo tarpu milijardinės paramos yra prašoma iš Vakarų. Kaip tai pakomentuotumėte?
– Mums, kovojantiems fronte, labai pikta girdėti, jog kažkas šiuo metu apgaudinėja valstybę ir lobsta, o kariams trūksta ne tik naktinio matymo prietaisų ar duslintuvų automatams, bet ir elementarių dalykų – vaistinėlių, turniketų.
Kaimuose nebelikę vyrų – beveik visi jie pašaukti į frontą. Didmiesčiuose vyrų pilna, nes vieni yra gudriai apsiforminę kaip „volontiorai“, kiti susiveikę pažymas, kad dėl ligos netinka tarnybai, o dar kiti turi atleidimą, nes dirba valstybei ar miestui svarbiose įmonėse.
Pats didžiausias kyšininkavimo skandalas dėl išsipirkimo iš kariuomenės kilo Odesoje, kai paaiškėjo, jog karinio komisariato viršininko žmona ir mama perkasi milijonus eurų kainuojančius namus bei prabangias mašinas Ispanijoje. Po to skandalo pasikeitė vien tai, jog išsipirkimo paslaugos kaina pakilo. Karo pradžioje nuo kariuomenės išsisukti esą buvo galima už 2, vėliau už 5–7, o dabar už 10 tūkstančių eurų.
– Ar jūs pats jaučiate, kad kariuomenėje padidėjo kova su korupcija?
– Negaliu to vertinti, nes neturiu reikalų su komisariatais, nesu susijęs su užsakymais armijai, tačiau kiek girdžiu iš kitų kariškių, tam tikrų pokyčių į geresnę pusę yra.
– Vienoje internetinėje Ukrainos žurnalistų diskusijoje išgirdau „pagyrą“ Rusijai, jog ši sugebėjo pasimokyti iš klaidų ir dabar daro dvi gynybos linijas bei labiau jas užminuoja. Gyrė ir Rusijos sugebėjimą ekonomiką skubiai pertvarkyti karo reikmėms taip, jog konditerijos fabrikai vietoj bandelių imtų „kepti“ skraidykles. Tuo tarpu Ukrainoje jų gamyba nesuklestėjo dėl biurokratinių trukdžių, todėl tenka maldauti, kad dronus atvežtų Vakarai. Ką manote apie tai?
– Taip, su Rusijos armija dabar kovoti žymiai sunkiau, nes ji padarė išvadas iš mūsų pernykščio kontrpuolimo, kai išvadavome Charkivo regioną. Tačiau mes juos lenkiame kovos ryžtu ir pasiaukojimu, be to, dalis mūsų ginkluotės yra modernesnė. Visgi tai, kad nesugebame patys pasigaminti dronų, yra labai apmaudu, o dar labiau liūdna dėl to, jog Vakarai neatsiuntė lėktuvų, išminavimo mašinų bei puolimo technikos, bet kritikuoja dėl nenusisekusio kontrpuolimo, nors pagal NATO vadovėlius be reikalingos ginkluotės toks puolimas net negali būti pradėtas.
– Lenkijos pulkininkas, karo Afganistane ir Irake dalyvis Piotras Levandovskis teigia, jog Ukrainos kariuomenės problema yra ta, kad ji labai nevienalytė. Dalis batalionų apmokyta Vakaruose pagal NATO standartus, daliai vadovauja SSSR karo mokyklą baigę žmonės, kitą kariuomenės dalį sudaro savanorių būriai, kurie vadovaujasi savo taisyklėmis. Be to, internete pilna kariškių nusiskundimų prastais vadais bei ginkluotės trūkumu ir tuo, jog į frontą siunčiami per menkai apmokyti kariai.
– Tikrai nepaneigsiu šių priekaištų. Realybė yra tokia, kokia yra – tik nedidelė mūsų kariuomenės dalis parengta pagal NATO reikalavimus, ir ne visi kariai yra tinkamai paruošti. Tiesa ir tai, kad kariuomenėje ne visada yra geras ryšys tarp skirtingų padalinių, pasitaiko korupcijos bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi atvejų. Tačiau kito pasirinkimo neturime – privalome kovoti tokiomis sąlygomis, kokios šiuo metu yra.
Pasirinkimo neturite ir jūs – Lietuva bei visos Vakarų šalys: arba remiate mus tokius ir mes įveiksime priešą, arba pralaimėsime, ir Maskva savo iltis atsuks į jus. Kova su korupcija bei kariuomenės pertvarkymas – ne kelerių metų darbas. Tai bus padaryta, tačiau užtruks laiko, o kraują liejame dabar ir jūsų palaikymu džiaugiamės dabar. Mums ryžto kovoti nepritrūks, svarbu, kad jūs nenustotumėte padėti.
Eldoradas BUTRIMAS
Specialiai iš Ukrainos
„Su korupcija susitvarkysime, tačiau priešui įveikti reikia jūsų paramos“, – pasakė nuo karo pradžios pažįstamas karininkas, pripažinęs, kad Ukrainos kariuomenėje yra nemažai blogybių. |
Ko jau ko, bet kad Ukrainos kariai kreipsis, jog padėčiau demaskuoti spėjamai nesąžiningą „volontiorą“ – savanorį, renkantį ir vežantį paramą kariams, tikrai nesitikėjau. Paramą gabenti ėmęsis dar 2014 m. per susirėmimus Donbase savanoris M. K. išgarsėjo, pritraukė nemažai aukotojų ir net buvo apdovanotas medaliais. Tačiau dabar spėjama, kad savo populiarumą šis vyras ėmė išnaudoti verslo sandėriuose su nesąžiningais karininkais ir pasisavindamas dalį paramos iš to lobsta. Tokius įtarimus didina gandai, jog jaunystėje M. K. buvo tris kartus teistas už vagystes. Patvirtinti šios informacijos beveik neįmanoma, nes Ukrainoje praėjus penkeriems metams po teistumo bylos yra sunaikinamos.
Mano pagalbos demaskuoti M. K. paprašė vieno miesto karininkas įtaręs, kad pratybų poligoną iš jų norima atimti siekiant pelningai parduoti žemę, o aferai vadovauja būtent minėtas pilietis. Pažadėjau pasigilinti į istoriją, nors abejoju, ar pavyks viską išsiaiškinti.
Tačiau toks prašymas mane paskatino susitikti su kitu karininku, pažįstamu nuo karo pradžios. Panorau sužinoti, ar jis pajautė oficialiai deklaruojamą didesnę kovą su korupcija, mat nesugebėjimas pažaboti šios visa ardančios blogybės vis labiau nervina Vakarų valstybes. Tai tapo ir viena pagrindinių priežasčių, kodėl užsienio piliečiai vis mažiau aukoja.
Taigi trumpas interviu su kariškiu.
– Ar tiesa, kad nemažą dalį paramos, kurią atveža Vakarai, „pradangina“ vietos savanoriai, valdininkai ir net karininkai?
– Aš asmeniškai su tuo nesusidūriau, bet taip rašoma ir kalbama, yra iškeltos bylos, teisiami prasikaltusieji.
– Teko skaityti, kad „išgaravo“ ištisi traukinių vagonai su humanitarine pagalba, kad dingo net iš JAV kariams atsiųstos vaistinėlės, kad vietoje žieminių striukių kariams buvo nupirktos pigesnės rudeninės, o sutaupyti pinigai kažkur pradingo. Neseniai vieni aferistai esą pasisavino žmonių suaukotas lėšas skraidyklėms, o kiti paspruko į užsienį su pinigais, skirtais kariškoms mašinoms pirkti. Teigiama, jog užsieniečių dovanotomis mašinomis dažnai važinėjasi karininkų žmonos Kyjive, o ne kovotojai fronte. Dėl tokių sukrečiančių faktų kai kuriose valstybėse raginama mažinti pagalbą Ukrainai, siūloma valstybės nepriimti į NATO ir ES. Kaip jūs matote šią problemą?
– Tenka pripažinti, kad pas mus sovietmetis užtruko gerokai ilgiau. Atgavus nepriklausomybę daug kam vėl teko gudrauti – užsidarė gamyklos, nebuvo darbo, algos ir pensijos varganos, visiems reikėjo kažkaip suktis, kad išgyventų. Valdininkai tiesiog reikalavo kyšių. Visi tiesiog įprato imti ir duoti kyšius.
– Ar susiformavusi oligarchinė sistema prie to neprisidėjo?
– Gal ji labiausiai ir buvo tuo suinteresuota, nes oligarchai kyšiais sprendė viską. Gaudavo kitiems neprieinamus leidimus, laimėdavo privatizacijos konkursus, pelnėsi iš šešėlinės prekybos ir mokesčių slėpimo, išsisukdavo nuo teisingumo. Keli milijardieriai pasidalijo šalį ir ekonomikos sritis, susikūrė partijas ir „pasodino“ savus žmones prokuratūroje, teismuose, muitinėje, mokesčių inspekcijoje.
– Mane sukrėtė per Ukrainos radiją išgirsta žinia, jog net 55 proc. dabar parduodamo alkoholio yra neapmokestinama mokesčiais, nes jis parduodamas nelegaliai, pavagiant iš valstybės milijardus mokesčių. Tuo tarpu milijardinės paramos yra prašoma iš Vakarų. Kaip tai pakomentuotumėte?
– Mums, kovojantiems fronte, labai pikta girdėti, jog kažkas šiuo metu apgaudinėja valstybę ir lobsta, o kariams trūksta ne tik naktinio matymo prietaisų ar duslintuvų automatams, bet ir elementarių dalykų – vaistinėlių, turniketų.
Kaimuose nebelikę vyrų – beveik visi jie pašaukti į frontą. Didmiesčiuose vyrų pilna, nes vieni yra gudriai apsiforminę kaip „volontiorai“, kiti susiveikę pažymas, kad dėl ligos netinka tarnybai, o dar kiti turi atleidimą, nes dirba valstybei ar miestui svarbiose įmonėse.
Pats didžiausias kyšininkavimo skandalas dėl išsipirkimo iš kariuomenės kilo Odesoje, kai paaiškėjo, jog karinio komisariato viršininko žmona ir mama perkasi milijonus eurų kainuojančius namus bei prabangias mašinas Ispanijoje. Po to skandalo pasikeitė vien tai, jog išsipirkimo paslaugos kaina pakilo. Karo pradžioje nuo kariuomenės išsisukti esą buvo galima už 2, vėliau už 5–7, o dabar už 10 tūkstančių eurų.
– Ar jūs pats jaučiate, kad kariuomenėje padidėjo kova su korupcija?
– Negaliu to vertinti, nes neturiu reikalų su komisariatais, nesu susijęs su užsakymais armijai, tačiau kiek girdžiu iš kitų kariškių, tam tikrų pokyčių į geresnę pusę yra.
– Vienoje internetinėje Ukrainos žurnalistų diskusijoje išgirdau „pagyrą“ Rusijai, jog ši sugebėjo pasimokyti iš klaidų ir dabar daro dvi gynybos linijas bei labiau jas užminuoja. Gyrė ir Rusijos sugebėjimą ekonomiką skubiai pertvarkyti karo reikmėms taip, jog konditerijos fabrikai vietoj bandelių imtų „kepti“ skraidykles. Tuo tarpu Ukrainoje jų gamyba nesuklestėjo dėl biurokratinių trukdžių, todėl tenka maldauti, kad dronus atvežtų Vakarai. Ką manote apie tai?
– Taip, su Rusijos armija dabar kovoti žymiai sunkiau, nes ji padarė išvadas iš mūsų pernykščio kontrpuolimo, kai išvadavome Charkivo regioną. Tačiau mes juos lenkiame kovos ryžtu ir pasiaukojimu, be to, dalis mūsų ginkluotės yra modernesnė. Visgi tai, kad nesugebame patys pasigaminti dronų, yra labai apmaudu, o dar labiau liūdna dėl to, jog Vakarai neatsiuntė lėktuvų, išminavimo mašinų bei puolimo technikos, bet kritikuoja dėl nenusisekusio kontrpuolimo, nors pagal NATO vadovėlius be reikalingos ginkluotės toks puolimas net negali būti pradėtas.
– Lenkijos pulkininkas, karo Afganistane ir Irake dalyvis Piotras Levandovskis teigia, jog Ukrainos kariuomenės problema yra ta, kad ji labai nevienalytė. Dalis batalionų apmokyta Vakaruose pagal NATO standartus, daliai vadovauja SSSR karo mokyklą baigę žmonės, kitą kariuomenės dalį sudaro savanorių būriai, kurie vadovaujasi savo taisyklėmis. Be to, internete pilna kariškių nusiskundimų prastais vadais bei ginkluotės trūkumu ir tuo, jog į frontą siunčiami per menkai apmokyti kariai.
– Tikrai nepaneigsiu šių priekaištų. Realybė yra tokia, kokia yra – tik nedidelė mūsų kariuomenės dalis parengta pagal NATO reikalavimus, ir ne visi kariai yra tinkamai paruošti. Tiesa ir tai, kad kariuomenėje ne visada yra geras ryšys tarp skirtingų padalinių, pasitaiko korupcijos bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi atvejų. Tačiau kito pasirinkimo neturime – privalome kovoti tokiomis sąlygomis, kokios šiuo metu yra.
Pasirinkimo neturite ir jūs – Lietuva bei visos Vakarų šalys: arba remiate mus tokius ir mes įveiksime priešą, arba pralaimėsime, ir Maskva savo iltis atsuks į jus. Kova su korupcija bei kariuomenės pertvarkymas – ne kelerių metų darbas. Tai bus padaryta, tačiau užtruks laiko, o kraują liejame dabar ir jūsų palaikymu džiaugiamės dabar. Mums ryžto kovoti nepritrūks, svarbu, kad jūs nenustotumėte padėti.
Eldoradas BUTRIMAS
Specialiai iš Ukrainos
Galerija: Ukrainos reportažai
Publikuota: 2023-11-20 16:29:31
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Penkių vaikų mama valstybės vardu įvertinta medaliu* Kokius tiltus jaunimui tiesia darbdaviai?
* Šimtametė gerai mena susitikimą su prezidentu Antanu Smetona
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|