|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda kalėdines sidabrines eglutes Pūstapėdžiuose. Tel. 0 698 41 635.Galioja iki: 2024-12-09 13:08:10
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-11-27 16:44
|
|
|
Net kelioms seniūnijoms nuolat padedantis ūkininkas Marijus Janušauskas pasiūlė idėją, kaip žemdirbiai galėtų dar labiau prisidėti prie savo krašto tvarkymo darbų.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Savivaldybės posėdžių salėje įvyko rajono ūkininkų ir valdžios atstovų susitikimas. Jame abi pusės viena kitai išsakė savo lūkesčius bei pastabas.
Skirtingai sprendžia problemas
Jau seniai taip buvo, kad prie bendro stalo susėstų rajono žemdirbiai, seniūnai bei Savivaldybės vadovai. Susirinkusiuosius pasveikinęs rajono meras Algirdas Neiberka pabrėžė bendradarbiavimo svarbą bei vylėsi, kad tokių susitikimų metu gimę pasiūlymai ir idėjos padės išspręsti ne vieną krašto gyventojams opią problemą.
Diskusiją pradėjęs Vilkaviškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Arvydas Šlivinskas išsakė savo pasiūlymus dėl vietinės reikšmės kelių priežiūros bei užsiminė, kad nemažus mokesčius mokantys ūkininkai norėtų, jog dalis lėšų tiesiogiai sugrįžtų į rajono kaimus asfaltuojant kelius ar sprendžiant kitas seniūnijų problemas. A. Šlivinskas teiravosi seniūnų, kaip šiems pavyksta susitvarkyti su kelių priežiūros darbais, ypač žiemą, valant sniegą.
Susitikime dalyvavę seniūnijų vadovai pripažino, kad kelių priežiūra jiems yra nemenkas iššūkis. Bartninkų seniūnė Violeta Raulinaitienė akcentavo, kad jos atstovaujamas kraštas yra kalvotas, tad žiemą valyti sniegą – ypač sunku. Per tą pačią vietą su greideriu tenka važiuoti net po keletą kartų. Paprastai seniūnija su vietos ūkininkais sudaro paslaugų pirkimo sutartis, tačiau V. Raulinaitienė abejojo, ar šiemet atsiras daug norinčiųjų valyti kelius, mat tai, anot jos, nėra pelningas darbas.
Panašių problemų yra ir Gražiškių seniūnijoje. Jos seniūnė Ramutė Didvalienė džiaugėsi, kad kartais į pagalbą atskuba net gretimų seniūnijų žemdirbiai. Kaip didžiausią pagalbininką ji įvardijo Pajevonio seniūnijoje ūkininkaujantį Marijų Janušauską. Pastarajam dėkojo ir Pajevonio seniūnė Gintauta Žaliniakienė.
Kiek pozityviau buvo nusiteikusi Klausučių seniūnė Judita Skystimienė. Ji pasakojo, kad seniūnija yra sudariusi sutartis su 6 ūkininkais, kurie kasmet noriai padeda prižiūrėti kelius.
„Jau keletą metų su ūkininkais nesudarinėjame jokių sutarčių. Vis atrandame tų, kurie sutinka padėti be jokio užmokesčio“, – džiaugėsi Virbalio seniūnas Zitas Lasevičius.
Problemų dėl kelių valymo žiemą nemato ir Šeimenos seniūnas Gintas Bakūnas. Tiesa, jis pabrėžė, kad kitiems kelių priežiūros darbams labai trūksta lėšų.
Galėtų prisidėti dar daugiau
Seniūnai ne tik dėkojo ūkininkams už jų nuolatinę pagalbą, bet kai kuriems iš jų turėjo šiokių tokių priekaištų. Seniūnijų vadovai skundėsi, kad dalis žemdirbių išaria prie savo žemių esančius pakelės griovius, dėl to vanduo kaupiasi ant kelių, gadina jų būklę, o seniūnijos vėliau yra priverstos sugadintas vietas tvarkyti savo lėšomis. A. Šlivinskas pripažino, kad ši problema išties egzistuoja ir ragino viešinti taip pasielgusius ūkininkus.
Diskusijoje dalyvavę žemdirbiai akcentavo, kad galėtų dar daugiau padėti seniūnijoms, tačiau prašė, jog valdžios atstovai taip pat atsižvelgtų į jų poreikius. Geriausiai ūkininkų nusiteikimą apibendrino jau minėtas M. Janušauskas.
„Mes noriai bendradarbiaujame su seniūnijų administracijomis, nes tose vietovėse ir gyvename. Už atliktus darbus neprašome užmokesčių. Galėtume padaryti ir dar daugiau, jei tik matytume, kad mūsų darbai turi prasmę.
Tarkime, mes, ūkininkai, galėtume įsipareigoti nemokamai nuolat prižiūrėti kelių pakraščius, išsipjauti krūmynus, nuolat valyti sniegą nuo kelių, bet norėtume, kad tie pinigai, kurie ir taip būtų skirti šiems darbams, atitektų bent jau gyvenviečių gatvėms asfaltuoti. Dabar kitų žmonių akyse mes esame geri žiemą, kai valome kelius, tačiau vasarą, kai mūsų technika sukelia dulkių bangas, pagarbą prarandame“, – kalbėjo M. Janušauskas.
Jam antrino ir kitas ūkininkas, rajono Tarybos narys Valdas Kamaitis, siūlęs bent 30–40 proc. į Savivaldybės biudžetą surenkamo žemės mokesčio skirti rajono kelių priežiūrai. Į tai sureagavęs meras Algirdas Neiberka neneigė, kad toks sprendimas išties galėtų būti įmanomas, tačiau, anot jo, reikėtų atlikti paskaičiavimus bei sukurti atitinkamą finansavimo modelį.
„Reikia nepamiršti, kad rajone yra ir Savivaldybei priklausantys, ir valstybiniai keliai. Jų priežiūrai skiriamos lėšos jau kurį laiką nekinta ir kasmet siekia apie 2 mln. eurų. O juk darbų kainos kyla, tad natūralu, kad kiekvienais metais už šią sumą mes nuveikiame vis mažiau. Šiemet iš Savivaldybės biudžeto kelių priežiūrai papildomai skyrėme 700 tūkst. eurų, tad kiek galime, tiek sprendžiame susikaupusias problemas“, – kalbėjo A. Neiberka.
Neabejoja būsima nauda
Dalis ūkininkų turėjo tam tikrų pasiūlymų ne vien seniūnams ar Savivaldybės vadovams, bet ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovams. Jau po minėto susitikimo į „Santakos“ redakciją paskambinęs Keturvalakių seniūnijoje ūkininkaujantis Artūras Vakarinas išreiškė apmaudą dėl netoli jo valdų kurį laiką ant kelio gulinčio nuvirtusio medžio.
„Pats mačiau, kaip kelininkų automobilis apvažiavo tą medį ir net nestabtelėjo. Tik po to, kai paskambinau Vilkaviškio kelių tarnybos vadovei Indrei Brazaitienei ir pranešiau apie situaciją, problema buvo išspręsta. Man nesuprantamas toks kai kurių darbuotojų aplaidumas. Pamenu, praėjusią žiemą pats traukiau užklimpusį kelininkų traktorių iš griovio, nes siekiau, kad jis greičiau tęstų darbus. Nesinorėjo, kad jei kam prireiktų, dėl nevalytų kelių į kaimą negalėtų patekti greitosios pagalbos automobilis ar bet kuri kita transporto priemonė. Mes, ūkininkai, tikrai esame pasiryžę bendradarbiauti su visais, padėti tiems, kam reikia, bet sykiu iš kitų prašome supratimo bei palaikymo“, – kalbėjo A. Vakarinas.
Tiek jis, tiek kiti žemdirbiai pasidžiaugė nuo 2018 m. rajone ūkininkų ir Savivaldybės kartu įgyvendinama žvyrkelių programa. Iš viso rajone vis dar yra apie 800 km neasfaltuotų kelių, tad jų priežiūrai kasmet reikia skirti itin daug dėmesio.
„Smagu, kad šis susitikimas padėjo tarp žemdirbių ir valdžios atstovų užmegzti dar glaudesnius ryšius. Norėtųsi tokias diskusijas tęsti toliau. Kai vienu metu prie stalo susėda skirtingų sričių atstovai, gimsta daug gražių idėjų ir sumanymų. Neabejoju, kad tokie susitikimai ateityje privers pasitempti mus visus – tiek ūkininkus, tiek valdininkus“, – įvykusios diskusijos nauda neabejojo ūkininkas Vaidas Matukaitis.
Savivaldybės posėdžių salėje įvyko rajono ūkininkų ir valdžios atstovų susitikimas. Jame abi pusės viena kitai išsakė savo lūkesčius bei pastabas. |
Jau seniai taip buvo, kad prie bendro stalo susėstų rajono žemdirbiai, seniūnai bei Savivaldybės vadovai. Susirinkusiuosius pasveikinęs rajono meras Algirdas Neiberka pabrėžė bendradarbiavimo svarbą bei vylėsi, kad tokių susitikimų metu gimę pasiūlymai ir idėjos padės išspręsti ne vieną krašto gyventojams opią problemą.
Diskusiją pradėjęs Vilkaviškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Arvydas Šlivinskas išsakė savo pasiūlymus dėl vietinės reikšmės kelių priežiūros bei užsiminė, kad nemažus mokesčius mokantys ūkininkai norėtų, jog dalis lėšų tiesiogiai sugrįžtų į rajono kaimus asfaltuojant kelius ar sprendžiant kitas seniūnijų problemas. A. Šlivinskas teiravosi seniūnų, kaip šiems pavyksta susitvarkyti su kelių priežiūros darbais, ypač žiemą, valant sniegą.
Susitikime dalyvavę seniūnijų vadovai pripažino, kad kelių priežiūra jiems yra nemenkas iššūkis. Bartninkų seniūnė Violeta Raulinaitienė akcentavo, kad jos atstovaujamas kraštas yra kalvotas, tad žiemą valyti sniegą – ypač sunku. Per tą pačią vietą su greideriu tenka važiuoti net po keletą kartų. Paprastai seniūnija su vietos ūkininkais sudaro paslaugų pirkimo sutartis, tačiau V. Raulinaitienė abejojo, ar šiemet atsiras daug norinčiųjų valyti kelius, mat tai, anot jos, nėra pelningas darbas.
Panašių problemų yra ir Gražiškių seniūnijoje. Jos seniūnė Ramutė Didvalienė džiaugėsi, kad kartais į pagalbą atskuba net gretimų seniūnijų žemdirbiai. Kaip didžiausią pagalbininką ji įvardijo Pajevonio seniūnijoje ūkininkaujantį Marijų Janušauską. Pastarajam dėkojo ir Pajevonio seniūnė Gintauta Žaliniakienė.
Kiek pozityviau buvo nusiteikusi Klausučių seniūnė Judita Skystimienė. Ji pasakojo, kad seniūnija yra sudariusi sutartis su 6 ūkininkais, kurie kasmet noriai padeda prižiūrėti kelius.
„Jau keletą metų su ūkininkais nesudarinėjame jokių sutarčių. Vis atrandame tų, kurie sutinka padėti be jokio užmokesčio“, – džiaugėsi Virbalio seniūnas Zitas Lasevičius.
Problemų dėl kelių valymo žiemą nemato ir Šeimenos seniūnas Gintas Bakūnas. Tiesa, jis pabrėžė, kad kitiems kelių priežiūros darbams labai trūksta lėšų.
Seniūnai ne tik dėkojo ūkininkams už jų nuolatinę pagalbą, bet kai kuriems iš jų turėjo šiokių tokių priekaištų. Seniūnijų vadovai skundėsi, kad dalis žemdirbių išaria prie savo žemių esančius pakelės griovius, dėl to vanduo kaupiasi ant kelių, gadina jų būklę, o seniūnijos vėliau yra priverstos sugadintas vietas tvarkyti savo lėšomis. A. Šlivinskas pripažino, kad ši problema išties egzistuoja ir ragino viešinti taip pasielgusius ūkininkus.
Diskusijoje dalyvavę žemdirbiai akcentavo, kad galėtų dar daugiau padėti seniūnijoms, tačiau prašė, jog valdžios atstovai taip pat atsižvelgtų į jų poreikius. Geriausiai ūkininkų nusiteikimą apibendrino jau minėtas M. Janušauskas.
„Mes noriai bendradarbiaujame su seniūnijų administracijomis, nes tose vietovėse ir gyvename. Už atliktus darbus neprašome užmokesčių. Galėtume padaryti ir dar daugiau, jei tik matytume, kad mūsų darbai turi prasmę.
Tarkime, mes, ūkininkai, galėtume įsipareigoti nemokamai nuolat prižiūrėti kelių pakraščius, išsipjauti krūmynus, nuolat valyti sniegą nuo kelių, bet norėtume, kad tie pinigai, kurie ir taip būtų skirti šiems darbams, atitektų bent jau gyvenviečių gatvėms asfaltuoti. Dabar kitų žmonių akyse mes esame geri žiemą, kai valome kelius, tačiau vasarą, kai mūsų technika sukelia dulkių bangas, pagarbą prarandame“, – kalbėjo M. Janušauskas.
Jam antrino ir kitas ūkininkas, rajono Tarybos narys Valdas Kamaitis, siūlęs bent 30–40 proc. į Savivaldybės biudžetą surenkamo žemės mokesčio skirti rajono kelių priežiūrai. Į tai sureagavęs meras Algirdas Neiberka neneigė, kad toks sprendimas išties galėtų būti įmanomas, tačiau, anot jo, reikėtų atlikti paskaičiavimus bei sukurti atitinkamą finansavimo modelį.
„Reikia nepamiršti, kad rajone yra ir Savivaldybei priklausantys, ir valstybiniai keliai. Jų priežiūrai skiriamos lėšos jau kurį laiką nekinta ir kasmet siekia apie 2 mln. eurų. O juk darbų kainos kyla, tad natūralu, kad kiekvienais metais už šią sumą mes nuveikiame vis mažiau. Šiemet iš Savivaldybės biudžeto kelių priežiūrai papildomai skyrėme 700 tūkst. eurų, tad kiek galime, tiek sprendžiame susikaupusias problemas“, – kalbėjo A. Neiberka.
Dalis ūkininkų turėjo tam tikrų pasiūlymų ne vien seniūnams ar Savivaldybės vadovams, bet ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovams. Jau po minėto susitikimo į „Santakos“ redakciją paskambinęs Keturvalakių seniūnijoje ūkininkaujantis Artūras Vakarinas išreiškė apmaudą dėl netoli jo valdų kurį laiką ant kelio gulinčio nuvirtusio medžio.
„Pats mačiau, kaip kelininkų automobilis apvažiavo tą medį ir net nestabtelėjo. Tik po to, kai paskambinau Vilkaviškio kelių tarnybos vadovei Indrei Brazaitienei ir pranešiau apie situaciją, problema buvo išspręsta. Man nesuprantamas toks kai kurių darbuotojų aplaidumas. Pamenu, praėjusią žiemą pats traukiau užklimpusį kelininkų traktorių iš griovio, nes siekiau, kad jis greičiau tęstų darbus. Nesinorėjo, kad jei kam prireiktų, dėl nevalytų kelių į kaimą negalėtų patekti greitosios pagalbos automobilis ar bet kuri kita transporto priemonė. Mes, ūkininkai, tikrai esame pasiryžę bendradarbiauti su visais, padėti tiems, kam reikia, bet sykiu iš kitų prašome supratimo bei palaikymo“, – kalbėjo A. Vakarinas.
Tiek jis, tiek kiti žemdirbiai pasidžiaugė nuo 2018 m. rajone ūkininkų ir Savivaldybės kartu įgyvendinama žvyrkelių programa. Iš viso rajone vis dar yra apie 800 km neasfaltuotų kelių, tad jų priežiūrai kasmet reikia skirti itin daug dėmesio.
„Smagu, kad šis susitikimas padėjo tarp žemdirbių ir valdžios atstovų užmegzti dar glaudesnius ryšius. Norėtųsi tokias diskusijas tęsti toliau. Kai vienu metu prie stalo susėda skirtingų sričių atstovai, gimsta daug gražių idėjų ir sumanymų. Neabejoju, kad tokie susitikimai ateityje privers pasitempti mus visus – tiek ūkininkus, tiek valdininkus“, – įvykusios diskusijos nauda neabejojo ūkininkas Vaidas Matukaitis.
Galerija: bendradarbiavimas
Publikuota: 2023-11-27 16:44:00
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Nepiktybiškas nusižengimas gali kainuoti teises * Rajone – gatvių pavadinimų pokyčiai
* Vilkaviškio stalo tenisininkai nenori užleisti iškovotų aukštų pozicijų
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kokios žodžių išrišti, išrišimas vartojimo klaidos?
Veiksmažodis išrišti nevartojamas reikšme išspręsti: Visiems rūpi, kaip šį klausimą išriš (taisoma išspręs ) viršininkas.
Daiktavardis išrišimas nevartojamas reikšme išsprendimas: Gyventojams aktualus problemos išrišimas (taisoma išsprendimas ).
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kokios žodžių išrišti, išrišimas vartojimo klaidos?Veiksmažodis išrišti nevartojamas reikšme išspręsti: Visiems rūpi, kaip šį klausimą išriš (taisoma išspręs ) viršininkas.
Daiktavardis išrišimas nevartojamas reikšme išsprendimas: Gyventojams aktualus problemos išrišimas (taisoma išsprendimas ).
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|