|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2023-11-30 16:45
Augustė Balčiūtė 16–18 m. amžiaus kategorijoje iškovojo pirmos vietos diplomą.Andrius GRYGELAITIS
Kartu su mokytoja Liucija Bindokiene į Paryžių vyko akordeonistai Jokūbas ir Joris Bindokai, Austėja Budrevičiūtė, Rugilė Dailydaitė bei Ignas Kocius, taip pat pedagogės Kristinos Beržanskienės auklėtinė pianistė Augustė Balčiūtė. Vilkaviškiečiai akordeonistai scenoje pasirodė kartu su jungtiniu kitų šalies miestų meno bei muzikos mokyklų kolektyvu. Iš viso į Paryžių keliavo 35 orkestrantai. Šis jungtinis kolektyvas jau trečius metus įgyvendina bendrą projektą „Ansamblio muzikavimo svarba jaunųjų akordeonistų ugdyme“. Muzikantai kartu rengia mokomąjį orkestro repertuarą, ruošia koncertines programas, dovanoja pasirodymus visos Lietuvos gyventojams. Surengti koncertą Vilkaviškyje orkestras planuoja kitų metų kovo viduryje. Prancūzijoje vykusiame konkurse akordeonistai laimėjo aukščiausią įmanomą įvertinimą – „Grand Prix“, o A. Balčiūtė 16–18 m. amžiaus kategorijoje iškovojo pirmos vietos diplomą. Beje, Augustė buvo jauniausia tarp visų grupės dalyvių. Šiai pianistei tarptautinė patirtis – įprasta. Tai buvo jau 11-asis užsienyje vykęs konkursas. Daugiausiai kartų – net 7 – ji yra viešėjusi Italijoje. Tuo tarpu akordeonistams tai buvo pirmoji tokia praktika, tačiau ji jaunuolius taip sužavėjo, kad vos tik grįžę į Lietuvą vadovės ėmė klausinėti, kada vėl vyks į užsienį. Dar prieš išvyką į Prancūziją porą mėnesių kiekvieną šeštadienį muzikantai važiuodavo į Garliavą arba Varėną, kur valandų valandas repetuodavo su kitais jungtinio orkestro nariais. Vilkaviškiečių vadovė pedagogė L. Bindokienė juokavo, kad kelionę į Paryžių ji greičiausiai išpranašavo juokais. „Per balandžio 1-ąją papokštavau, kad turime ruoštis išvykai į Prancūziją. Birželį iš tikro gavome tokį pasiūlymą. Jo sulaukusi net nežinojau, kaip pasakyti savo kolektyvui, bijojau, kad vaikai antrą sykį tuo nepatikės“, – juokėsi L. Bindokienė. Iš viso Vilkaviškio muzikos mokykloje akordeono repeticijas lanko penkiolika ugdytinių, tačiau į Paryžių vyko penki – tie, kurie buvo geriausiai pasiruošę ir labiausiai pasitikėjo savo jėgomis. Devintus metus akordeono repeticijas lankanti A. Budrevičiūtė prisipažino, kad ne kartą mąstė muzikos mokyklą mesti, tačiau nuo to vis kas nors sulaikydavo. Dabar tokių minčių Austėja jau nebeturi ir netgi galvoja savo ateitį sieti su muzika. Panašių planų turi ir I. Kocius. Jis pasakojo groti norėjęs visada, tačiau ilgai negalėjo išsirinkti instrumento. Kai prieš aštuonerius metus pirmą sykį atėjo į muzikos mokyklą, kaip tik vyko akordeonistų repeticija. Būtent tai ir paskatino Igną rinktis šį instrumentą. Ekspromtu instrumentą išsirinko ir septintus metus akordeono repeticijas lankanti R. Dailydaitė, o štai broliai Jokūbas ir Joris pripažino, kad atrasti akordeoną padėjo močiutė – akordeonistų vadovė L. Bindokienė. Dabar vaikinai savo gyvenimo be šio instrumento neįsivaizduoja. Kelionė į Paryžių vilkaviškiečiams paliko neišdildomų įspūdžių. Į konkursą jie vyko tikėdami, kad gali nuskinti aukščiausius laurus, tačiau tą padaryti nebuvo lengva. Akordeonistai tarp visų dalyvių pasirodė tik 98-i, tad ilgai teko laukti savo eilės. Malšindami įtampą jie vaikščiojo po miestą, tarpusavyje daug juokavo. Nerimo kėlė ir tai, kad scenoje, kurioje koncertavo, nebuvo nėkart repetavę. „Mūsų pasirodymas truko 7 minutes, bet prisimenu tik pradžią ir tą akimirką, kai savo vietą užleidome kitiems dalyviams“, – juokėsi R. Dailydaitė, vaizdžiai apibūdinusi visus orkestro narius tuo metu apėmusį jaudulį. Tikėdama savo jėgomis į Paryžių važiavo ir A. Balčiūtė. Dešimtus metus fortepijono pamokas lankanti mergina prieš konkursą penkis kartus per savaitę, net ir sekmadieniais, vykdavo į muzikos mokyklą arba pas savo pedagogę K. Beržanskienę į namus, ir mokėsi vieną iš pakankamai sudėtingų Šopeno noktiurnų. Augustė pasakojo, jog šį kūrinį keletą sykių bandė groti ir anksčiau, tačiau jis visuomet pasirodydavo per sunkus. Visgi sužinojusi apie konkursą Paryžiuje, pasirinko šį noktiurną ir užsienio scenoje nepriekaištingai jį atliko. „Kad ir kiek kartų būčiau dalyvavusi konkursuose, įtampa vis tiek išlieka. Ir šįsyk grojant drebėjo kojos, drėko pirštai, dėl to klaviatūra tapo slidi“, – įspūdžiu dalijosi Augustė. Jos fortepijono mokytoja K. Beržanskienė didžiavosi savo auklėtine, vadino gabia, muzikalia bei labai protinga mokine, sugebančia pajausti kūrinius, suvokti jų turinį. „Konkursuose tenka groti su visiškai naujais instrumentais, o tai daryti nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti. Augustė moka labai gerai su tuo tvarkytis. Nors groti Šopeno muziką paprastai renkasi vyresni muzikantai, Augustė jau dabar puikiai supranta šio kompozitoriaus kūrinių subtilybes“, – pasakojo K. Beržanskienė, netrukus su savo mokine pradėsianti ruoštis konkursui Italijoje. Pedagogė sakė, kad niekas vaikų taip gerai nemotyvuoja, kaip tarptautiniai konkursai. Tai – ir nauja patirtis, ir pažintinės ekskursijos, ir akiračio praplėtimas, o pasiruošimas konkursams, į kuriuos susirenka geriausi muzikantai iš daugybės šalių, suteikia mokiniams neįtikėtinos motyvacijos dirbti.
Galerija: „Paryžiaus žvaigždės 2023“
Publikuota: 2023-11-30 16:45:16 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Nepiktybiškas nusižengimas gali kainuoti teises * Rajone – gatvių pavadinimų pokyčiai * Vilkaviškio stalo tenisininkai nenori užleisti iškovotų aukštų pozicijų Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|