Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sportas

---

Futbolininkai (iš kairės) Rodrigo, Andersonas ir Gustavo greitai pritapo „Bruklino“ komandoje ir tapo vienais iš jos lyderių.

Autoriaus nuotr.

Jau keletą mėnesių vaikštant Vilkaviškio gatvėmis galima sutikti brazilų trijulę. Tai – miesto futbolo klube „Bruklinas“ rungtyniaujantys sportininkai.

Iš skirtingų aplinkų

Vilkaviškyje apsigyvenę Gustavo Nascimento, Andersonas Da Silva ir Rodrigo Diune yra kilę iš šiltų kraštų, todėl lietuviška žiema jiems – neįprastas reiškinys. Nepaisant to, sportininkai į šaltį pernelyg daug dėmesio nekreipia ir mėgaujasi nauja gyvenimo patirtimi. Laisvu nuo rungtynių ir treniruočių metu jie gana dažnai vaikšto po Vilkaviškio erdves, jas filmuoja bei fotografuoja ir visa tai kelia į savo socialinius tinklus.

„Esu kilęs iš Boa Viagemo miesto. Tai – gana mažas ir ramus kraštas, labai panašus į Vilkaviškį. Gyvenimo sąlygos ten taip pat labai panašios į tas, kurias turime Europoje. Skiriasi tik klimatas. Nepaisant žemos temperatūros, Vilkaviškis man labai patinka. Mėgstu pasivaikščioti po miestą, apsipirkinėti, treniruotis sporto klube ir, be abejo, varžytis rungtynių metu“, – kalbėjo Andersonas.

Iš nedidelio miestelio Encanto, kuris pagal gyventojų skaičių yra kone perpus mažesnis už Vilkaviškį, yra kilęs ir Gustavo. Jam mūsų rajono centras taip pat labai patinka. Apskritai, Gustavo prisipažino, kad jo didmiesčiai nežavi taip, kaip maži miestai.

„Man Vilkaviškis yra kiek per mažas, tačiau didelio diskomforto dėl to nejaučiu. Laisvalaikiu čia treniruojuosi ir mokausi. Pats esu kilęs iš gausios šeimos, apsistojusios Manauso mieste. Jame gyvena per 2 milijonus žmonių“, – pasakojo Rodrigo.

Sunkiai susikalba

Prieš palikdami tolimąją Braziliją sportininkai pripažino beveik nesijaudinę. Andersonui ir Rodrigo tai apskritai buvo pirmasis kartas, kai jie išvyko iš savo gimtinės. Būtent dėl to futbolininkai nežinojo, ko gali tikėtis. Visgi nusileidę Europoje jie iškart suprato, jog jaudintis nėra dėl ko ir jais čia bus pasirūpinta.

„Jei atvirai, prieš išvykstant šiokio tokio nerimo buvo, bet kai oro uoste sutikau Gustavo ir Rodrigo, pasidarė ramiau. Man patinka, kad Lietuva yra graži ir rami šalis. Be to, tai saugi valstybė. Čia tikrai galiu jaustis saugesnis nei Brazilijoje. Pastebėjau, kad ir žmonės čia daug mandagesni“, – teigė Andersonas.

Sportininkams įspūdį paliko ir lietuviškas maistas. Anot jų, mūsų patiekalai turi daug panašumų į tuos, kurie valgomi jų gimtinėje.

Bene didžiausias diskomfortas, kurį futbolininkai jaučia Vilkaviškyje, – kalbos barjeras. Patys brazilai kalba tik portugališkai, tad susišnekėti su ekipos draugais ar gerbėjais jiems padeda telefono programėlės.

Religingi žaidėjai

Atstovauti „Bruklino“ komandai brazilai atvyko neatsitiktinai. Visus juos rekomendavo kadaise mūsų šalyje jau rungtyniavę jų tautiečiai. Patys Vilkaviškyje apsistoję futbolininkai labai greitai prisitaikė prie komandos ir tapo vienais iš jos lyderių. Be šios trijulės indėlio ekipos pergalių nelabai būtų galima įsivaizduoti.

Kaip ir dauguma Brazilijoje gyvenančių berniukų, mūsų mieste rungtyniaujantys sportininkai taip pat nuo vaikystės svajojo tapti profesionaliais futbolininkais. Su šia sporto šaka Brazilijoje niekas negali konkuruoti. Kai vyksta futbolo čempionatai, Brazilijoje gyvenimas tarsi sustoja.

„Pastebėjome, kad Lietuvoje karaliauja krepšinis, tačiau ir futbolas čia sutraukia pakankamai daug žmonių. Mūsų gerbėjai – fantastiški. Jie palaiko mus ne tik namų rungtynėse, tačiau ir išvykose. Jie yra mūsų šeštasis žaidėjas“, – gražių žodžių salės futbolą žaidžiančio „Bruklino“ sirgaliams negailėjo Gustavo.

Visi trys kitataučiai sportininkai prisipažino šiuo metu turintys tik vieną svajonę – laimėti Lietuvos aukščiausios salės futbolo lygos medalius.

Žaidėjai tiki, kad įgyvendinti jų tikslus gali padėti ir Dievas. Visi jie – itin religingi žmonės, kasdien nemažai laiko skiriantys maldai.

„Nuo mažų dienų Brazilijoje įpratau lankyti bažnyčią. Dievas mums davė gyvybę, tad turime jam atsidėkoti už tai“, – kalbėjo Andersonas.

Sportininkai sakė esantys katalikai. Dažniausiai jie meldžiasi namuose, tačiau teigė ketinantys aplankyti ir Vilkaviškio katedrą.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---